Statistikos departamentui paskelbus šalies skurdo rizikos rodiklius, paaiškėjo, kad 2017 m. didžiausias skurdo rizikos lygis buvo 65 ir vyresnių asmenų amžiaus grupėje, duomenis apibendrina Socialinės apsaugos ir darbo ministerija (SADM).

Šioje grupėje skurdo rizikos lygis, palyginti su ankstesniais metais, padidėjo 5,7 proc. punkto. 

Anot SADM, tai lėmė išaugusių darbo pajamų nulemtas skurdo rizikos ribos padidėjimas ir santykinai mažesnis senatvės pensijų augimas. Tyrimo laikotarpiu - 2016 m. - vidutinė senatvės pensija siekė 255,3 euro, šiuo metu ji sudaro 307,4 euro, akcentuojama ministerijos pranešime. 

„Svarbu pastebėti, kad didžiausią skurdo riziką patiria vieniši pensinio amžiaus žmonės, dažniausiai - moterys. Mažesnes moterų senatvės pensijas lemia vyrų ir moterų darbo užmokesčio atotrūkis, kuris 2017 metais sudarė 14,2 proc., bei dėl šeimos susitarimu pasidalintų šeiminių įsipareigojimų, kai moterys apsisprendžia likti namie“, - teigiama SADM pranešime.

Ministerija skelbia pagrindines priemones, kurios, anot jos, skirtos senatvės pensininkų skurdui mažinti. 

Pirma - senatvės pensijų indeksavimas nuo 2018 m.

Nuo 2018 m. pradžios visos senatvės pensijos indeksuojamos ir auga tiek, kiek vidutiniškai šalyje didėja atlyginimų fondas. Pensijų indeksavimo koeficientą lemia visų šalies dirbančiųjų uždirbto darbo užmokesčio pokyčio vidurkis per septynerius metus. 

2018 m. pirmo pusmečio duomenimis, vidutinė senatvės pensija siekia 307 eurus, o turint būtinąjį stažą - 323 eurus. 

Nuo 2016 m. pradžios vidutinė senatvės pensija išaugo nuo 255 iki 307 eurų, o turint būtinąjį stažą - nuo 266 iki 323 eurų.

Planuojama, kad 2019 m. dėl indeksavimo senatvės pensijos didės vidutiniškai dar 6,8 proc.

Antra priemonė - senatvės pensijų perskaičiavimas.

„Sodra“ 2018 m. rugpjūčio ir rugsėjo mėnesiais pradeda mokėti didesnes senatvės pensijas tiems senjorams, kurie turi sukaupę daugiau nei 30 metų stažo. Rugpjūtį perskaičiuotos ir padidintos pensijos išmokamos maždaug 150 tūkst. senjorų, o likusiems - rugsėjį. 

Po perskaičiavimo pensijos padidės dar vidutiniškai 9 eurais. Apskaičiuota, kad šių metų pabaigoje vidutinė senatvės pensija, turint būtinąjį stažą, sieks 332 eurus.

Trečia priemonė - priemokos mažiausių pensijų gavėjams nuo 2019 m.

Nuo 2019 m. mažesnes nei 233 eurų išmokas gaunantys senatvės pensininkai, kurie yra įgiję minimalų ar ilgesnį stažą, vidutiniškai gaus po 20 eurų priemoką, tačiau kiekvienam asmeniui senatvės pensija didės individualiai.

Tai palies apie 90 tūkst. senatvės pensininkų ir neįgaliųjų. Iš valstybės biudžeto šiam tikslui skirta 20 mln. eurų.

Šalpos pensija pagyvenusiems ir neįgaliems asmenims po pertvarkos augs nuo 117 iki 130 eurų. Tai palies apie 5 tūkst. šalpos pensijos gavėjų. Iš biudžeto šalpos pensijų didinimui ketinama skirti 0,9 mln. eurų.

ELTA jau rašė, kad pirmadienį Lietuvos statistikos departamentas paskelbė, kad skurdo lygis šalyje, palyginti su 2016 m., padidėjo 1 procentiniu punktu. 2017 m. apie 650 tūkst. šalies gyventojų gyveno žemiau skurdo rizikos ribos.

Skurdo rizikos riba 2017 m. buvo 307 eurai per mėnesį vienam gyvenančiam asmeniui ir 644 eurai - šeimai, susidedančiai iš dviejų suaugusių asmenų ir dviejų vaikų iki 14 metų amžiaus. Palyginti su 2016 m., dėl gyventojų disponuojamųjų pajamų didėjimo skurdo rizikos riba padidėjo 8,9 proc.