Politikos pasaulio dėmesys yra sutelktas į kiekvieną išrinktojo prezidento Donaldo Trumpo sprendimą, tačiau labai tikėtina, kad per paskutines savo prezidentavimo savaites Barackas Obama atliks kelis dėmesio vertus žingsnius.

Paskutiniaisiais metais poste prezidentai, kuriems jau nebereikia visko taip kruopščiai politiškai pasverti, yra padarę stebėtinų dalykų. Billas Clintonas ir George’as H.W. Bushas šokiravo visus paskutinę minutę suteiktomis malonėmis, o Jimmy Carteris siekė skubiai užbaigti derybas dėl Įkaitų su Iranu.

Aišku, kai kurie Obamai svarbūs dalykai yra neįmanomi – tokie kaip balsavimas dėl nominanto į Aukščiausiąjį Teismą Merricko Garlando ar Ramiojo vandenyno partnerystės sutarties užbaigimas. Štai dar 5 kiti dalykai, kuriuos Obama bandys užbaigti iki sausio 20 paliks postą.

Atsakas rusų programišiams. Rusų programišių ataka prieš JAV politines organizacijas po rinkimų šoktelėjo į Obamos prioritetų sąrašo viršų. Prieš porą savaičių CŽV atskleidė, jog nustatė rusų įsikišimą į Amerikos rinkimus, siekiant padėto Donaldu Trumpui laimėti – o tai pasėjo abejones demokratijos procesu. Jausdamas didžiulį spaudimą iš Kongreso demokratų, Obama nurodė žvalgybos bendruomenei užbaigti pilną ataskaitą dėl Rusijos ryšių su rinkimais. Tikimasi, kad ataskaita bus perduota Kongresui dar iki Obamos kadencijos pabaigos, tačiau neaišku, kokia jos dalis bus paviešinta. Obama taip pat žada už šį poelgį su Rusija atsiteisti, o dauguma kritikų tikina, kad tai jau seniai reikėjo padaryti.

Abu Obamos žingsniai tikėtinai supykdys Trumpą, kuris numojo ranka į CŽV pareiškimu ir pavadino tai nevykusiais bandymais pakirsti jo pergalės legitimumą. Įtampa tarp Baltųjų rūmų ir Trumpo komandų ir taip didžiulė, tad neramu, jog ji gali dar sustiprėti.

Malonės ir bausmės sušvelninimai. Tikimasi, kad iki kadencijos pabaigos Obama paskelbs apie bausmės sušvelninimus didelėms grupėms kalinčių už nesmurtinius su narkotikais susijusius pažeidimus. Prezidentas jau yra sutrumpinęs bausmes daugiau nei 1000 federalinių kalinių – daugiau nei 11 ankstesnių prezidentų drauge sudėjus – tačiau jis jaučia spaudimą iš kriminalinės reformos šalininkų daryti tai dar didesniais tempais. Pastarieji baiminasi, kad griežtų pažiūrų Trumpas apribos arba panaikins Obamos 2014 metų iniciatyvą, kuria siekiama trumpinti bausmes (kurias jie laiko drakoniškomis) už prasižengimus, susijusius su narkotikais.

Nors dosnus švelnindamas bausmes, Obama per daugiau nei 7 metus poste suteikė vos 70 malonių. Ir nors spėliojama dėl galimų malonių šnipinėjimu kaltinamiems buvusiam NSA kontraktininkui Edwardui Snowdenui ir JAV armijos karei Chelsea Manning, Obama sakė, kad tai mažai tikėtina.

„Vidurnakčio“ nuostatai. Federalinės agentūros skuba užbaigti krūvą paskutinės minutės taisyklių ir nuostatų. Tai yra paskutinė prezidento galimybė įtvirtinti tam tikras politikas visose srityse, nuo aplinkosaugos iki imigracijos ir sveikatos apsaugos, nors Trumpas ir pažadėjo panaikinti daugumą Obamo priimtų sprendimų.

Vien šią savaitę administracija užbaigė ilgai lauktą nutarimą, draudžiantį valstijoms nutraukti „Planned Parenthood“ finansavimą. Šalies saugumo departamentas taip pat skuba užbaigti nuostatą, dėl kurio užsienio verslininkams bus lengviau likti šalyje. Obama taip pat gali imti žingsnių apsaugoti daugiau federalinės žemės ir vandens telkinių, taip tęsdamas aplinkosaugos klausimų sprendimą.

Guantanamo įlanka. Nuo pirmosios dienos poste Obama siekė uždaryti Guantanamo kalėjimą – didžiulę dėmę ant Amerikos tarptautinės reputacijos, – tačiau diplomatinės problemos ir opozicija Kongrese jam neleido to padaryti.

Vietoj to, Obama siekė sumažinti šio kalėjimo populiaciją perkeldamas kalinius užjūrin. Jam tapus prezidentu, Gitmo kalėjo 241 žmogus, o šiandien lieka vos 59. Pasak Baltųjų rūmų atstovės, šis procesas bus tęsiamas kiek įmanoma iki sausio 20-osios.

Izraelio-Palestinos konfliktas. Šis ginčas patenka į Obamos nebaigtų reikalų sąrašą (kaip nutiko ištisoms jo pirmtakų kartoms). 2009-aisiais Obama vylėsi pertvarkyti Vidurio Rytus, įskaitant Palestinos valstijos šalia Izraelio sukūrimą. Tačiau po daugiau nei 7 metų taikos perspektyva yra menkesnė nei mažiausiai pastaruosius 10 metų.

Dvi atskiros JAV rengiamos derybos buvo bevaisės. Prezidento ir Izraelio ministro pirmininko Benjamino Netanyahu santykiai vis prastėjo, nesutariant dėl Izraelio gyvenviečių statybų Vakariniame krante ir branduolinio susitarimo su Iranu. Dėl vidinių nesutarimų smarkiai susilpnėjo Palestinos valdžia.

Siekiant išeiti iš aklavietės Obama svarstė mažai tikėtiną galimybę priversti izraelitus ir palestiniečius susėsti prie derybų stalo, palaikant JT taikos plano rezoliuciją arba pateikti savo paties planą, tačiau neaišku, ar jis nuspręs imtis tokių drastiškų priemonių.