Ko reikia vyrams?
Artėjant Tėvo dienai etiketo žinovas Arminas Lydeka, urologas Marius Anglickis ir vaistininkuas Vygintas Milašius ieškojo atsakymo, ko reikia vyrams ir ką labiausiai verta jiems padovanoti.

6 patarimai, kaip fotografuoti gamtą
Šiuo metu, kai saulė kviečia pasimėgauti jos spinduliais ir nors trumpam ištrūkti iš namų, vis aktualesnė tampa laukinė gamta. Joje nesunku laikytis rekomenduojamo fizinio atstumo nuo kitų žmonių, o pasivaikščiojimai padeda atpalaiduoti kūną ir protą. Norintiems telefonu įamžinti gamtos grožį, siūlome vadovautis keliais paprastais patarimais.

Kava ar pasivaikščiojimas: kas suteikia daugiau energijos?
Nuskamba žadintuvas, laikas pradėti naują dieną. Koks pirmas žingsnis? Tikriausiai užsipilti puodelį kavos? Galbūt vietoje to vertėtų pagalvoti apie pasivaikščiojimą rašo „Science Alert“. Kanadoje kava yra antras daugiausia suaugusiųjų vartojamas gėrimas po vandens. Nors kofeinas skatina aktyvumą, energiją ir gerina nuotaiką, ne kiekvienas gali jį vartoti. Kai kurie žmonės jaučia neigiamą kofeino poveikį, pavyzdžiui, padidėjusį nerimą, raumenų drebulį. Taip pat žmonėms, daug vartojantiems kofeino, pasireiškia galvos skausmas, nuovargis ir niūrumas.

Nepraraskite budrumo net ir sušvelnėjus apribojimams
Lėtai bet užtikrintai visoje šalyje yra švelninami karantino apribojimai. Neilgai trukus, regis, visi galėsime pilnu tempu sugrįžti į normalų gyvenimą. Tačiau derėtų nepamiršti, kad tas „normalus“ gyvenimas vis tiek bus kitoks. Tad nepraraskite budrumo ir nepadarykite klaidų, kurios gali gerokai atsirūgti. Štai pačios pavojingiausios klaidos:

Augintinių depresija – tylus ir netikėtas priešas
Šiais laikais daug kalbama apie žmonių psichologinę būklę. Tačiau reikia nepamiršti, kad depresija bei liūdesys gali kankinti ir mūsų augintinius. Visgi net progresuojant visuomenei, atsiranda tokių, kurie yra linkę nesutikti su šia, moksliniais tyrimais pagrįsta tiesa. Neretai pasigirsta komentarų, kad gyvūnai ne žmonės ir tokių problemų turėti negali. „Juk čia tik šuo, – dažnai sakoma. – Jie nuo senų senovės buvo rišami prie būdos. Čia šuns vieta.“ Tačiau pravartu prisiminti, kad ne taip jau seniai su panašiu skepticizmu buvo žiūrima ir į žmonių psichologinę sveikatą.

Kaip žaidimų pagalba įpratinti vaiką tvarkytis namuose
Laikas namuose turi ir teigiamų pusių bei gali tapti puikia investicija į ateitį. Dabar galime daugiau laiko praleisti su šeima, supažindinti vaikus su savo darbu ir kasdien išmokyti juos kažko naujo. Dalinamės penkiais būdais, kurie leidžia žaidimo forma ugdyti vaikų atsakomybės jausmą.

Dienoraščio rašymas stresui mažinti
Stresas ir nerimas yra dažni dabartinės kasdienybės elementai: susiduriame su liga, mirtimis, vienatve, izoliacija, darbo praradimu arba realia galimybe jį prarasti. Nėra jokio stebuklingo būdo, kaip visus šiuos nemalonius jausmus „išgyvendinti“ iš savo kasdienybės, tačiau egzistuoja keli paprasti metodai, padedantys stresą ir nerimą sumažinti. Vienas iš jų – dienoraščio rašymas.

„Multitaskinimas“ tiek darbe, tiek namuose
Šiomis dienomis, ypač kai daugelis dirbame namuose, vis rečiau vienai užduočiai skiriame visą savo dėmesį. Namiškių klausimai, socialinių tinklų pranešimai ir nenutrūkstantis turimų užduočių srautas tapo mūsų kasdienybe. O gebėjimas atlikti kelis veiksmus vienu metu – didžiausia vertybė. Nors mokslininkai dvejopai atsiliepia apie žmogaus gebėjimą „multitaskinti“, tačiau yra būdų, padedančių dirbti produktyviau ir leidžiančių tuo pat metu atlikti kelias užduotis.

Kaip susikurti darbingą aplinką ir nepasiduoti pagundoms?
Jei ir jus palietė karantinas, iš biurų ir mokyklų persikėlę į namus, susiduriate su nauju iššūkiu – atitolus nuo viršininkų, kolegų ar mokytojų akių dažnai susilpnėja savikontrolės mechanizmas, sustiprėja noras pasinaudoti aplinkos pagundomis ir atsiduoti tingėjimui. Negana to, reikia iš naujo susikurti savo darbo aplinką, režimą, bendras darbo namuose, kuriuose šiuo metu taip pat dirba ir kiti šeimos nariai, taisykles.

Kaip suvaldyti krizės sukeltą nerimą ir baimes
Baimė, nerimas, vietomis peraugantys į paniką – tai emocijos, lydinčios daugelį žmonių netikrumo ir nežinios kupinas pastarąsias dienas, savaites, gal net mėnesius. „Nuo seniausių laikų mums, kaip rūšiai, baimė padėjo išgyventi ir išvengti pavojų. Dar daugiau: evoliuciškai turime išsiugdę gebėjimą matyti daugiau grėsmių nei galimybių. Tad tokia vyraujanti nuotaika visuomenėje nėra stebinanti. Kita vertus, perdėtas įsibaiminimas pradeda mus kaustyti, trukdo išlikti racionaliems ir priimti tinkamus sprendimus“, – sako emocinės kompetencijos ekspertas Darius Pietaris ir dalijasi patarimais, kaip suvaldyti baimes, nuvyti užklumpančias juodas mintis, padėti sau ir aplinkiniams žmonėms.

Su vaikais kalbame apie virusą: ką ir kaip pasakoti?
Psichologė Rūta Žiaunienė dalijasi patarimais su tėvais, auginančiais vaikus nuo 2 metukų iki paauglystės: ką ir kaip kalbėti su savo vaikais apie plintančią ligą.

Nuo žaidimo iki psichologinių traumų
Sekstingą (angl. sexting – dviejų žodžių „sex“ ir „texting“ kombinacija) Oksfordo žodynas oficialiai įtraukė prieš penkmetį. Atviro seksualaus turinio žinučių, apnuoginto ar nuogo kūno nuotraukų, filmukų siuntimas ar gavimas, naudojantis bet kokia skaitmenine priemone – viena populiariausių 21-ojo amžiaus jaunuolių elgesio apraiškų. Anot specialistų, sekstingo pasekmės gali ne tik sugniuždyti psichologiškai, bet ir sugadinti karjerą.