Preliminarus potvynių rizikos vertinimas parodė, kad potvyniai kelia pavojų apie 5 proc. Lietuvos teritorijos. Tai daugiausia vietovės, besiribojančios su Baltijos jūra bei Kuršių mariomis. Vertinant potvynių riziką Lietuvoje buvo išskirtos 54 skirtingų upių atkarpos, kuriose gali formuotis potvyniai. Bendras šių upių atkarpų ir pakrantės ilgis sudaro beveik 4 tūkst. km, informuoja Aplinkos ministerija. Daugiau nei pusė teritorijų, kurioms gresia potvyniai, naudojama žemės ūkiui, 28 proc. sudaro miškai, 8 proc. – urbanizuotos teritorijos. Priemonės potvynių rizikai mažinti šiuo metu derinamos su savivaldybėmis. Vertinamos ir numatomos galimybės modernizuoti infrastruktūrą, stiprinti gelbėjimo ir perspėjimo sistemas ir kt. Per pastaruosius 200 metų Lietuvoje įvyko 154 stichiniai potvyniai. Įvertinus klimato kaitos įtaką potvyniams numatoma, kad potvynių problemos išliks aktualios ir ateityje. Dažniausiai potvyniai kyla dėl sniego tirpsmo ir ledo kamščių, ketvirtadalis – dėl intensyvių liūčių. Potvynius gali sukelti Baltijos jūroje pakilęs vandens lygis, hidrotechnikos statinių avarijos. Dažniausiai potvyniai Lietuvoje kyla pavasarį ir žiemą.
Populiariausi - socialdemokratai
Lyderės pozicijas reitingų lentelėse ir toliau išlaiko valdančioji Lietuvos socialdemokratų partija. Jei artimiausiu metu vyktų Seimo rinkimai, už socialdemokratus balsuotų beveik 23 proc. apklaustų gyventojų. Daugiau nei 10 procentinių punktų atsiliekanti partija „Tvarka ir teisingumas“ (12,2 proc.), toliau su nedideliais atotrūkiais rikiuojasi konservatoriai (9,8 proc.), Darbo partija (8,9 proc.) ir Liberalų sąjūdis (7,9 proc.). Vyriausybės darbą daugiau ar mažiau teigiamai gruodį vertino 42,4 proc. respondentų (lapkritį – 39,5 proc.). Pesimistų skaičius per mėnesį nukrito nuo 55,5 iki 51,7 proc., šiuo požiūriu tai – vienas geriausių Vyriausybės veiklos vertinimų per pastaruosius pusantrų metų. Vyriausybės vadovas socialdemokratų lyderis Algirdas Butkevičius taip pat pirmauja tarp politikų, kuriuos gyventojai nori matyti premjero poste – 34,3 procento. Atotrūkis tarp jo artimiausių konkurentų didžiulis – antroje vietoje esančią europarlamentarę socialdemokratę Viliją Blinkevičiūtę įvardijo 5,7 proc. gyventojų, europarlamentarą partijos „Tvarka ir teisingumas“ lyderį Rolandą Paksą – 4,2 proc., europarlamentarą liberalą Antaną Guogą – 3,6 procento.
Įsteigta Visuomenės informavimo etikos asociacija
Antradienį įsteigta Visuomenės informavimo etikos asociacija, kurios vėliau sudaryta komisija pakeis iki šiol veikusią Lietuvos žurnalistų ir leidėjų etikos komisiją (LŽEK). Asociaciją įsteigė Lietuvos žurnalistų sąjunga, Lietuvos žurnalistų draugija, Interneto žiniasklaidos asociacija, Lietuvos radijo ir televizijos asociacija, Regioninių televizijų asociacija, Lietuvos kabelinės televizijos asociacija ir Nacionalinė rajonų ir miestų laikraščių leidėjų asociacija. Visuomenės informavimo etikos asociacija kuriama lapkritį Seimui priėmus Visuomenės informavimo įstatymo pataisas. Įstatymu įtvirtinta Visuomenės informavimo etikos komisija, kuri bus kolegialus asociacijos sprendimus priimantis organas, į ją asociacijos nariai deleguotų po vieną savo atstovą trejų metų kadencijai. Komisija be profesinės etikos pažeidimų ir asmenų skundų dėl žiniasklaidos veiklos nagrinėjimo taip pat nagrinės viešosios informacijos rengėjų ir skleidėjų tarpusavio ginčus. Be to, komisija, bendradarbiaudama su valstybės įstaigomis ir institucijomis, turėtų užtikrinti visuomenės informavimo priemonių naudojimosi visuomenėje raštingumo plėtrą, informacijos kritinio vertinimo bei analizės principų sklaidą.
VRM nori atsikratyti „Infostruktūros“
Vidaus reikalų ministerija (VRM) ketina perduoti Susisiekimo ministerijai valstybės įmonę „Infostruktūra“, kurios direktorius Ričardas Bražėnas pirmadienį buvo atleistas, paaiškėjus, kad jis yra įtariamasis ikiteisminiame tyrime dėl prekybos poveikiu stambiu mastu. „Valstybės įmonę „Infostruktūra“ VRM išties ketina perduoti Susisiekimo ministerijos pavaldumui. Tokia iniciatyva gimė po abiejų ministerijų vadovų diskusijos“, – sakė vidaus reikalų ministro Sauliaus Skvernelio atstovas spaudai Tomas Beržinskas. Jis neigė, kad įmonę siekiama perduoti dėl „galimų korupcijos apraiškų“. „Motyvai – ne galimos korupcijos apraiškos, o faktas, kad minėta valstybės įmonė pagal savo veiklos sritį ir pobūdį labiau atitinka ne VRM, o Susisiekimo ministerijos specifiką“, – kalbėjo T.Beržinskas. Siekiant perduoti įmonę Susisiekimo ministerijai, būtinas Vyriausybės nutarimas. Įmonė teikia saugaus valstybinio duomenų perdavimo tinklo paslaugas Prezidentūrai, Seimui, ministerijoms, Valstybės saugumo departamentui, Specialiųjų tyrimų tarnybai ir kitoms institucijoms. 98 proc. „Infostruktūros“ klientų yra valstybinės įmonės.
V.Antonovo ir R.Baranausko bylos imsis vasarį
Jungtinės Karalystės aukštasis teismas buvusių žlugusio banko „Snoras“ akcininkų Vladimiro Antonovo ir Raimondo Baranausko skundą dėl jų ekstradicijos pradės nagrinėti vasario 10 dieną. Skundo nagrinėjimas vyks tris dienas – vasario 10-12 dienomis. Iš pradžių teismo posėdis buvo numatytas pernai gruodžio 1 dieną, tačiau buvo atidėtas. Buvusių banko savininkų, kaltinamų iššvaisčius beveik 2 mlrd. litų vertės turto, skundas aukštajame teisme pradėtas nagrinėti praėjusių metų liepą. V.Antonovas ir R.Baranauskas pernai sausį apskundė jiems nepalankų Londono Vestminsterio magistrato teismo sprendimą. Teisėjas Jonhas Zani, išnagrinėjęs Lietuvos generalinės prokuratūros prašymą, nutarė Lietuvai išduoti buvusius „Snoro“ akcininkus. Lietuvos Generalinė prokuratūra yra pateikusi Europos arešto orderį dėl V.Antonovo ir R.Baranausko suėmimo, be to, ji yra pareiškusi jiems įtarimus pasisavinus apie 1,7 mlrd. litų „Snoro“ turto. Prokurorai taip pat yra apriboję įtariamųjų nuosavybės teises į 805 mln. litų vertės turtą. Buvęs „Snoro“ valdybos pirmininkas R.Baranauskas ir vienas jo akcininkų V.Antonovas šiuo metu gyvena Jungtinėje Karalystėje.
Gaisro nuniokotas Tytuvėnų ansamblis jau sutvarkytas
Praėjus trejiems metams po didžiulio gaisro, nuniokotas unikalus Tytuvėnų bažnyčios ir vienuolyno ansamblis jau sutvarkytas. Vienuolyno patalpos atstatytos, už daugiau nei 3 mln. litų uždengti nauji vienuolyno ir bažnyčios stogai, įrengta ventiliacija ir nauja šildymo sistema, atlikta daug kitų darbų. Dabar čia veikia liturginių drabužių ir reikmenų paroda. Pasak darbuotojų, lankytojų vienuolyne ir visame ansamblyje niekada netrūko, ypač padaugėjo užbaigus per 10 mln. litų kainavusius ansamblio restauravimo darbus 2011 m. Porą metų plušėję restauratoriai atidengė beveik visą vidaus puošybą, restauravo tris freskas, bibliniais piešiniais ištapė sienas, lubas, durų arkadas. Prieš trejus metus naktį kilęs didžiulis gaisras nuniokojo ansamblį. Jis buvo atstatomas daugiau nei 2 metus ir pagaliau darbai baigti. Kelmės apylinkė teisme jau netrukus ketinama paskelbti nuosprendį kaltinamajam dėl kilusio gaisro – buvusiam laikinajam Piligrimų centro direktoriui. Nustatyta, kad 2012 m. sausį vienuolyno palėpėje kilusio gaisro priežastis – netinkamai eksploatuojamas palėpėje įrengtas dūmtraukis.
„Pagalvės“ mokestis visoje Lietuvoje?
Vyriausybėje svarstoma įstatymo pataisa, kuria siekiama įteisinti vietinę rinkliavą, vadinamąjį „pagalvės mokestį“, be tik kurortuose, bet ir visoje Lietuvoje. Skaičiuojama, kad, pavyzdžiui, Vilniuje, nustačius 0,58 euro mokestį, pajamos iš jo sudarytų apie 580 tūkst. Eurų. Tuo metu Nacionalinės viešbučių ir restoranų asociacijos prezidentė Evalda Šiškauskienė „Žinių radijo“ laidoje „Ryto espresso“ sakė, jog visos Europos šalys jau galvoja atsisakyti tokio mokesčio: „Jis renkamas ne tik iš viešbučių, bet ir iš pramogų parkų, vandens parkų, kitų objektų. Tai tiesiog papildomas mokestis. Tiksliau jį būtų vadinti ne „pagalvės“, o infrastruktūros. Nes būtent tam ir naudojamos surinktos lėšos. Keista, kad vyriausybėje, svarstant apie šį mokestį, nedalyvauja verslo atstovai. Taigi, mokestis liečia tik viešbučius. Bet dabar išsinuomoti patalpas nakvynei gali iš ko nori ir kur nori. Tai tampa nebe kurortų, sakysim, Palangos problema. Tai masinis reiškinys, plintantis didžiuosiuose miestuose. Ir to niekas nereglamentuoja“, – kalbėjo E. Šiškauskienė. Šiuo metu rinkliava už nakvynę viešbučiuose renkama Druskininkuose, Birštone ir Palangoje.
Su ES ministrais aptars sankcijas
Užsienio reikalų ministras Linas Linkevičius ketvirtadienį Briuselyje dalyvauja neeiliniame Europos Sąjungos (ES) Užsienio reikalų tarybos posėdyje, kuriame bus tariamasi dėl naujų sankcijų Rusijai. Naujos priemonės svarstomos reaguojant į blogėjančią situaciją Rytų Ukrainoje po Donecko oro uosto sunaikinimo ir Mariupolio miesto apšaudymo, pareikalavusio 30 civilių aukų. Susitikimo išvakarėse naujienų agentūra „Reuters“ pranešė, kad ministrai turėtų paskelbti, jog pratęsiamos pernai kovą paskelbtos sankcijos, išplečiamas „juodasis sąrašas“ asmenų, kuriems draudžiama atvykti į ES ir kurių turtas įšaldomas. Ministrai taip pat turėtų įpareigoti ES institucijas parengti naujas sankcijas, bet dėl jų ketinama nuspręsti vasario mėnesį. ES Maskvai sankcijas įvedė po to, kai Rusija pernai kovo mėnesį aneksavo Ukrainos Krymo pusiasalį, ir reikšmingai jas sugriežtino, kai liepos mėnesį Rytų Ukrainoje buvo numuštas „Malaysia Airlines“ reisu MH17 skridęs keleivinis lėktuvas.
