Daugiau 
 

Pavojus Čikagos viešpatavimui?

04/07/2017 Aidas
chicago-1-e1491574228331

Ne paslaptis, kad Čikaga išgyvena sunkius laikus. Kaip žinia, viešojo sektoriaus darbuotojų pensijų sistema laikosi ant plauko. Siekiant ją sustiprinti papildomomis lėšomis, miestas turėjo skirti naują vandens mokestį – o juk šie pinigai būtų galėję keliauti brangiai kainuojantiems vandentiekio sistemos remonto darbams. Jei negaus finansinės pagalbos iš valstijos, Čikagos valstybinių mokyklų sistemai (CPS) teks sutrumpinti mokslo metus, o per 2016 metus žmogžudysčių skaičius mieste buvo didžiausias per beveik du dešimtmečius. Viso to rezultatas – gyventojai palieka Čikagą ir jos priemiesčius. Naujausi JAV Gyventojų surašymo biuro duomenys atskleidžia, kad būtent Čikagos metropolitenas praėjusiais metais prarado daugiausiai gyventojų, o miesto populiacija mažėja jau ne vieną dešimtmetį.

Nors vadinti Čikagą naujuoju Detroitu dar per anksti, gali būti, kad Čikagos, kaip svarbiausio Vidurio Vakarų miesto, statusui ateina galas. Ir jei (arba kai) tai nutiks, du miestai yra pasirengę užimti naujojo Vidurio Vakarų miesto-karaliaus postą: Kolumbusas ir Indianapolis. Abu miestai yra įsikūrę ne didesniu nei 350 mylių atstumu nuo Čikagos, tačiau, skirtingai nei Čikaga, abu miestai sparčiai auga ir stiprėja.

Abu jie taip pat nuėjo ilgą kelią. 6 dešimtmetyje nė vienas jų pagal populiaciją nepateko į šalies miestų dvidešimtuką, tačiau, po šešis dešimtmečius trukusio pastovaus gyventojų skaičiaus augimo, jie šiandien yra 15-uke. Čikaga vis dar yra smarkiai didesnis miestas, tačiau atotrūkis nuolatos mažėja. Gyventojų surašymo duomenys taip pat rodo, kad nuo 2006-ųjų Franklino apygardoje ir Mariono apygardoje (kurioms atitinkamai priklauso Kolumbuso ir Indianapolio miestai) daugėja migrantų iš Kuko apygardos.

Čikagos klestėjimas prasidėjo tuomet, kai geografinė padėtis buvo labai svarbus veiksnys. Čikagos vieta prie Mičigano ežero XIX a. pabaigoje – XX a. pradžioje pavertė miestą svarbiu transporto ir laivybos centru tarp rytinės pakrantės ir vakarinės JAV dalies. Tačiau kai laivybos svarba sumažėjo, prieiga prie laivybai tinkamų vandens telkinių miesto klestėjimui tapo mažiau svarbiu veiksniu.

Kolumbusas ir Indianapolis neturi svarbių komercinių vandenkelių, tačiau jie abu yra įsikūrę prie stambių greitkelių. Jie abu taip pat yra centrinėje savo valstijų ir regiono vietoje, kas padėjo Kolumbusui tapti svarbiu paskirstymo centru. Kolumbusas ir Indianapolis taip pat yra savo valstijų sostinės, o pastaruosius 80 metų, deja, matome ryškią įvairaus lygio politikų didesnio dalyvavimo ekonomikoje tendenciją. Jei ši tendencija nesikeis, kompanijos ir toliau kelsis į miestus, suteikiančius jiems lengvą prieigą prie politikų ir valstijų įstatymų.

Miestų augimui labai svarbus ir žmogiškasis kapitalas, o įprastas šio kapitalo matas yra aukštąjį išsilavinimą turinčių asmenų procentas. Kol kas pagal šį rodiklį Čikaga lenkia kitus Vidurio Vakarų miestus (aukštąjį išsilavinimą čia turi apie 36 % vyresnių nei 25 m. žmonių), tačiau atotrūkis tarp jos ir Kolumbuso (apie 34 %) bei Indianapolio (apie 32 %) nėra didelis, ypač, lyginant su tokiais panašiais pakrančių miestais kaip Bostonas (44 %) ir San Fransiskas (46 %).

Nors Čikagos populiacija ir traukiasi, miestas vis dėlto turi didelių pranašumų prieš Kolumbusą ir Indianapolį. Čikagos metropolitenas yra trečias pagal dydį šalyje: jame 2010 m. gyveno 9,4 milijono žmonių, kai Kolumbuso ir Indianapolio metropolitenuose yra tik po maždaug 2 milijonus. Net ir pati Čikaga vis dar yra daugiau nei triskart didesnė už šiuos miestus.

Kuo didesnė populiacija ir tankesnis apgyvendinimas, tuo didesnė specializacijų ir žinių sklaida, o tai labai prisideda prie ekonomikos augimo. Dideli miestai taip pat turi daugiau patogumų, pramogų ir kitų vartojimo pasirinkimų, kurių trokšta žmonės. Kolumbuse ir Indianapolyje daugėja vietų, kur žmonėms norisi leisti pinigus, tačiau iki Čikagos jiems dar tolokai. Didelė populiacija turi ir minusų, tokių kaip didesni transporto kamščiai.

Verta paminėti ir tai, kad bent jau kol kas Kolumbusas ir Indianapolis nėra tokie kerintys ir patrauklūs kaip Čikaga: jie neturi legendinių sporto komandų, tokių kaip „Cubs“, „Bears“ ar „Bulls“ (nors Indianapolis ir turi NFL „Colts“ ir NPB „Pacers“) ir netampa jokių garsių filmų ar serialų veiksmo vieta. O tokių miesto aspektų bendrai jo sėkmei nuvertinti negalima.

Tačiau istoriniai privalumai yra pajėgūs atsverti ne visus minusus ir ne visas klaidas. Kol kas Čikaga nuo sosto nenugriuvo, tačiau dešimtmečius trunkantis finansinis neatsakingumas, korupcija ir atsakomybės už pensijų fondus kratymasis privedė Čikagą prie pavojingos ribos. O Kolumbusas su Indianapoliu tik ir laukia, kol Čikaga tą ribą peržengs.

 
 

Susijusios naujienos


„Čikagos aidas“ – tai NEMOKAMAS laikraštis, įsteigtas 2003 m., o taip pat interneto puslapis bei ETHNIC MEDIA, USA dalis. „Čikagos aidas“ yra vienas didžiausių Jungtinėse Amerikos Valstijose leidžiamų lietuviškų savaitraščių. Savaitraštyje rasite daug įdomios informacijos apie lietuvių bendruomenę Amerikoje, taip pat žinių apie Lietuvą, pasaulį, kitų naujienų aktualiais, socialiniais, kultūriniais, ekonominiais, politiniais, švietimo, sveikatos klausimais bei laisvalaikiui skirtų straipsnių.

Prenumeruoti naujienas

Gauti naujienas el.paštu