Trečiadienį vykusiame pensijų reformos bylos svarstyme valstiją atstovaujanti advokatė iš Ilinojaus Aukščiausiojo teismo teisėjų sulaukė skeptiškų klausimų, kai ji argumentavo, kad viešojo sektoriaus darbuotojų pensijų išmokų apkarpymai yra atsakas į finansinę krizę, tiesiogiai susijusią su Didžiąja recesija.
Tačiau profesines sąjungas atstovaujantys advokatai priminė teismui, kad Ilinojaus Konstitucija draudžia pokyčius, kurie „sumažina ar pakenkia“ pensijų išmokoms, pridurdami, kad jei valstija ir yra finansinėje krizėje, tai tik dėl ilgus dešimtmečius besitęsusio prasto valdžios tvarkymosi su pinigais.
Po beveik valandą trukusio posėdžio nebuvo aišku ne tik tai, koks bus septynių teisėjų nuosprendis, bet ir kada jis bus paskelbtas. Aišku tik tiek, kad šis teismo sprendimas turės reikšmingų pasekmių tiek valstijos mokesčių mokėtojams, tiek ir tiems, kas Čikagoje ir kituose Ilinojaus miestuose nesusitvarko su vis augančiomis skolomis pensijų fondams, kurios vis labiau apkrauna valdžios biudžetus.
„Nesvarbu, kaip bus išspręsta ši byla, mūsų laukia dideli iššūkiai, – sakė procesą teismo salėje stebėjęs valstijos senatorius Kwame Raoulis. – Tačiau kol kas panašu, kad grįšime prie derybų stalo.“
Bylos centre yra kontroversiškas 2013 metų gruodį tuometinio valstijos gubernatoriaus demokrato Pato Quinno patvirtintas įstatymas, kuriuo numatoma palaipsniui mažinti didžiausią šalyje beveik $105 milijardų Ilinojaus skolą viešojo sektoriaus pensijų fondams. Įstatymas, kuriuo yra numatoma sumažinti prisitaikymo prie infliacijos indeksą, padidinti pensijinį amžių ir apriboti atlyginimo dalį, pagal kurią yra skiriama pensija, buvo profesinių sąjungų ir viešojo sektoriaus pensininkų patrauktas teisminėn atsakomybėn, todėl neįsigalios, kol nebus priimtas teismo sprendimas.
Lapkritį Sangamono apygardos teismo teisėjas Johnas Belzas konstatavo, kad įstatymas prieštarauja valstijos Konstitucijai ir taip paskatino valstiją pateikti apeliaciją aukštesnės instancijos teismui.
Trečiadienio svarstyme trys respublikonai Aukščiausiojo teismo teisėjai intensyviai klausinėjo valstijos poziciją ginančios generalinės advokatės Carolyn Shapiro, kuri argumentavo, kad valstijos pareigos ir galios veikti kritiškos situacijos atveju yra aukštesnės nei valstijos Konstitucijoje numatomi pensijiniai įsipareigojimai.
Ne vieną dešimtmetį valstijos valdžia neužtikrino pakankamo penkių viešojo sektoriaus darbuotojų pensijų fondų finansavimo. To rezultatas – šių fondų finansinė situacija dar iki 2008 metų recesijos buvo nestabili. Valstijos išlaidos pensijos siekia beveik ketvirtadalį kiekvieno mokesčių dolerio. Jei teismas įstatymą palaikys, sutaupytos lėšos keliaus į būsimus valstijos biudžetus. Shapiro taip pat konstatavo, kad pensijų sistemų krachą sukėlė prisitaikymo prie infliacijos indeksas, kuris buvo didesnis nei reali infliacija.
Respublikonas teisėjas Robertas Thomasas pastebėjo, kad „panašu“, jog valstijos finansinės problemos yra susikurtos jos pačios. Jis klausinėjo, ar valstijai „padoru“ nuo sausio 1-osios ketvirtadaliu sumažinti pajamų mokesčius, kurie iždui kainuos daugiau nei $4 milijardus per metus, ir tuo pat metu skelbti kritišką finansinę padėtį. Shapiro teigė, kad norint atsakyti į šį klausimą, bylą tektų siųsti atgal Belzui, kad būtų nustatyta, ar įstatymo priėmimo metu egzistavo reali kritinė finansinė padėtis.
Tuo tarpu profesines sąjungas ir pensininkus atstovaujantis advokatas Aaronas Maduffas teisėjams sakė, kad jam Shapiro pozicija yra panaši į savo tėvus nužudžiusiojo prašymą pasigailėti, nes jis esąs našlaitis.
Teismo nuosprendis turės didelės įtakos būsimiems valstijos biudžetams. Naujasis valstijos gubernatorius Bruce’as Rauneris pažadėjo daugybę pokyčių pensijų sistemoje, net neįtrauktų į šiuo metu Aukščiausiame valstijos teisme svarstomą įstatymą.
Raunerio manymu, dabartiniams darbuotojams turėtų būti užskaitoma iki šiol sukaupta pensija, tačiau toliau jiems pensija turėtų būti skaičiuojama pagal sistemą, taikomą naujiems darbuotojams, dėl kurios ji būtų mažesnė. Pensijų planas nebūtų mažinamas tik policijos pareigūnams ir ugniagesiams.
Į savo 2016 metų biudžeto pasiūlymą Rauneris dėl tokio pakeitimo galėjo įtraukti $2,2 milijardus sutaupytų lėšų. Tačiau šio plano kritikai tikina, kad net jei gubernatoriui pavyktų įtikinti demokratų valdomą Generalinę asamblėją pritarti reformai, šiai taip pat būtų mestas teisminis iššūkis dėl jos atitikimo Konstitucijai. O kol kas visi su nekantrumo laukia teismo sprendimo šiame svarstyme.
