Daugiau 
 

Per mažai laimingų vaikų

02/20/2015 Aidas
lt-zinios-21

Edita Žiobienė

Lietuvoje vaikų yra visokių - ir laimingų, ir mažiau laimingų, sako psichologas, Pagalbos vaikams telefonu tarnybos vadovas Robertas Povilaitis. Vaiko teisių apsaugos kontrolierės Editos Žiobienės nuomone, viena didesnių problemų Lietuvoje ta, kad žmonės įsivaizduoja, jog žino, koks turi būti tėtis ar mama, tačiau iš tiesų įgūdžių daug kam trūksta ir visiems reikia juos stiprinti.

– Kaip manote, ar Lietuvai reikia tokios organizacijos, kaip Norvegijoje esanti „Barnevernet“?

R. Povilaitis: Sakyčiau, kad Lietuvai reikia stiprios vaikų teisių apsaugos sistemos. O ar reikia tokios pačios, ar kitokios, yra diskusijų klausimas. Negaliu vertinti norvegiškos tarnybos, bet matau, kiek daug resursų jie turi ir kiek įvairių specialistų pasitelkia teikdami pagalbą šeimoms, vaikams, kurie susiduria su sunkumais. Tačiau vis tiek dėmesį geriau būtų kreipti į tai, kas yra pas mus: kas vyksta Lietuvoje, kokią sistemą turime, kur mūsų stiprybės ir kur turime pasitempti.

– „Facebook“ paskyroje paskelbėte skaičius, kiek per metus Lietuvoje iš tėvų atimama vaikų ir kiek – Norvegijoje.

R. Povilaitis: 2013 m. duomenimis, Lietuvoje apie 2 tūkst. vaikų buvo nustatyta globa. Dauguma jų buvo paimti iš biologinės šeimos. O Norvegijoje per metus tokių šeimų ir vaikų buvo 359, nors ten gerokai daugiau gyventojų. Todėl tai, kad Norvegijoje masiškai atimami vaikai, man atrodo ne visai tiesa. Labai norėčiau, kad tai teigiantys žmonės parodytų kažkokius duomenis, šaltinius. Girdėjau, kaip viena žurnalistė sakė, kad Norvegijoje per metus atimama 60 tūkst. vaikų. Tokių skaičių nėra. Stebiuosi tuo.

– Norvegijos ambasadorius teigia, kad per dvejus metus buvo 13 atvejų, kai Norvegijoje buvo sprendžiamas lietuvių tėvų klausimas (atimti vaikus ar ne) ir 10 atvejų buvo išspręsta biologinių tėvų naudai. Taigi tai – vienetiniai atvejai, bet sukeltas didžiulis triukšmas. O Lietuvoje, nors iš tėvų paimta 2 tūkst. vaikų, diskusijų negirdėti.

E. Žiobienė: Kai vaikas paimamas iš šeimos Lietuvoje, tėvai turi teisę kreiptis į teismą, į kitas institucijas. Bet tokių ginčių būna ne tiek jau daug. Be to, didžioji dalis tų vaikų keliauja į institucijas, nes nerandama globa šeimose. Norvegijoje paimtas vaikas pirmiausia keliauja į globėjų šeimą. Taigi šiandien mūsų institucijose yra per 4 tūkst. vaikų, kurių didžioji dalis turi nuolatinę globą (iki pilnametystės).

– Kaip manote, kodėl kilo toks triukšmas? Juk statistika liudija, kad daug daugiau problemų yra Lietuvoje, o ne Norvegijoje.

E. Žiobienė: Ne man atsakinėti į tokius klausimus, bet pagrindinis dalykas tas, kad kiekvienas vaiko paėmimas iš šeimos yra labai jautru ir tai tikrai kraštutinė priemonė. Jei tėvai sugeba kabintis į gyvenimą, priima socialines paslaugas, vaikas lieka šeimoje. Matyt, Norvegijoje yra griežtesnis filtras ir iš tėvų reikalaujama didesnės atsakomybės dėl socialinių paslaugų.

– Kodėl Lietuvoje, kur, palyginti su Norvegija, mažiau gyventojų, tiek daug šeimų, iš kurių atimami vaikai?

R. Povilaitis: Nežinau atsakymo. Vienas iš variantų galėtų būti, kad trūksta įvairių socialinių, psichologinių paslaugų, kurios galėtų šeimoms, kurios susiduria su sunkumais, padėti, mokyti koreguoti savo ar vaikų elgesį. Jei tokių paslaugų būtų pakankamai, reikėtų daug mažiau kraštutinių priemonių.

– Bet ar nebūtų taip, kad dalis tėvų tokios paslaugos tiesiog nepriimtų?

E. Žiobienė: Gaila, kad ir šiandieninės mūsų diskusijos kartais priimamos kaip kaltinimas. Iš tikrųjų diskusija ne apie tai, ar tėvai geri, ar blogi. Problema ta, kad žmonės kažkodėl įsivaizduoja, jog žino, koks turi būti tėtis ar mama, nors mokėsi matematikos, fizikos ir lietuvių kalbos, bet nesimokė gyvenimiškų įgūdžių, psichologijos ir kt. Todėl manau, kad įgūdžių daug kam trūksta ir mums visiems reikia juos stiprinti. Mūsų valstybė yra jauna. Pilietinės, politinės teisės (rinkimų ar žodžio laisvės) valstybei tiek nekainavo. O socialinės teisės reikalauja labai daug valstybės investicijų, reikalauja keisti požiūrį ir visą sistemą. Pripažinkime, vaiko teisių sritis valstybėje labai apleista.

– Ar mūsų vaikai laimingi?

R. Povilaitis: Negaliu atsakyti į šį klausimą, nes vaikų yra visokiausių. Labai laimingų vaikų Lietuvoje yra mažiau negu daugumoje ES valstybių. Bet laimingų yra. Vis dėlto tų vaikų, kurie nėra laimingi, dėl kažkokių priežasčių yra per daug.

 
 

Susijusios naujienos


„Čikagos aidas“ – tai NEMOKAMAS laikraštis, įsteigtas 2003 m., o taip pat interneto puslapis bei ETHNIC MEDIA, USA dalis. „Čikagos aidas“ yra vienas didžiausių Jungtinėse Amerikos Valstijose leidžiamų lietuviškų savaitraščių. Savaitraštyje rasite daug įdomios informacijos apie lietuvių bendruomenę Amerikoje, taip pat žinių apie Lietuvą, pasaulį, kitų naujienų aktualiais, socialiniais, kultūriniais, ekonominiais, politiniais, švietimo, sveikatos klausimais bei laisvalaikiui skirtų straipsnių.

Prenumeruoti naujienas

Gauti naujienas el.paštu