Didysis karas reikšmingas Vakarų europiečiams. Tačiau mūsų regione Antrasis pasaulinis karas dėl po jo sekusio sovietmečio nukonkuravo Pirmąjį. Visgi pastarasis svarbus tuo, kad jo metu gimė valstybė. „Be Pirmojo pasaulinio karo aš neįsivaizduoju nepriklausomos Lietuvos“, – sako dr. Deividas Šlekys iš Vilniaus universiteto Tarptautinių santykių ir politikos mokslų institute vykusios paskaitos metu.
Skylė mentalitete
Instituto dėstytojas klausė, ar mes suprantame šio karo globalumą ir kokį poveikį jis padarė kitiems regionams, ne vien Vakarų Europai. Galbūt arabų pavasario Tunise neįmanoma suvokti, nežinant jo Pirmojo pasaulinio karo patirties. Mokslininkai jau kurį laiką atsisako eurocentriškumo ir nagrinėja kitas pasaulio dalis. „Ar žinote, jog ketvirtadalis prieš vokiečius kovojusių karių Prancūzijos kariuomenėje buvo iš Afrikos? O tranšėjas britams bei prancūzams kasė kinai“, – dėstė D. Šlekys.
Be užmojo nagrinėti Didįjį karą kaip tikrai globalų reiškinį ryški ir kita šiuolaikinių mokslinių tyrinėjimų tendencija. Vis mažiau analizuojami mūšiai, strategijos, klasikinė karyba, o žvelgiama į karo sukeltus padarinius kitoms sritims. Pavyzdžiui, Oksfordo universitete šiuo metu aiškinamasi, kokią įtaką šis karas turėjo pagrindinių pasaulio religijų doktrinoms – judaizmo, krikščionybės, islamo. Taip pat akademikai nagrinėja po karo pasikeitusią valstybės rolę, padidėja jos kontrolė ne tik ekonomikoje, bet ir švietime, kultūroje. Tačiau Lietuvoje Didžiajam karui skirtų tyrinėjimų beveik nesama. „Pirmas pasaulinis karas – didžiausia skylė lietuvių mentalitete“, – teigė D. Šlekys.
Kad lietuvių istorikus, rašančius apie šį karą, galima suskaičiuoti ant vienos rankos pirštų pritarė ir kitas prelegentas – Lietuvos istorijos instituto (LII) mokslo darbuotojas dr. Edmundas Gimžauskas. Jis taip pat sutiko, jog tai nėra savaime suprantama, nes laikotarpis ne tik įdomus, bet ir susijęs su valstybės atsiradimu. 1915 metais vokiečiai užėmė Lietuvą ir Rusijos imperijos teritorijoje įkūrė Oberostą, kurį sudarė šešios sritys – Balstogės, Gardino, Kuršo, Lietuvos, Suvalkų ir Vilniaus. Oberostas likviduotas praėjus trims vasaroms, tad ištisus trejus metus lietuvius valdė vokiečiai ir tai neišvengiamai nulėmė pokyčius daugelyje sričių.
Žiaurus laikotarpis
Istorikams sunku atsakyti į klausimą, ko kaizerinė Vokietija siekė Didžiajame kare. Apskritai visos didžiosios šalys apie tikslus iki 1916 metų nieko nekalbėjo. Saviems piliečiams buvo sakoma, jog tik ginamasi, o priešai piešiami juodžiausiomis spalvomis. Net ir bandantys remtis konfidencialiais dokumentais iki šiol negali pasakyti, koks buvo Vokietijos tikslas. „Sėkmingai pasirodyti kare, nušluostyti nosį kitoms didžiosioms valstybėms, o apie konkretesnius tikslus spręsti pasisekimo atveju“ – šitaip labiausiai tikėtiną variantą įvardijo E. Gimžauskas. Būtent toks pasisekimas ir atėjo 1915-aisiais, kai įsteigtas Oberostas.
„Vokiečiai čia įvedė tokį valdymą, kuris žmonių atmintyje dar kelioms kartoms išliko kaip žiaurus, juodas laikotarpis“, – kalbėjo LII darbuotojas. Nors jie buvo okupavę ir lenkų, rumunų, belgų žemes, atskiras Prancūzijos sritis, režimas niekur nebuvo toks išnaudotojiškas kaip Oberoste.
Remtos valstybingumo užuomazgos
Kyla klausimas, kaip tokiomis žiauriomis sąlygomis galėjo susikurti Lietuvos valstybė. Kodėl vokiečiai leido Lietuvos politikams veikti ir 1918 metų vasario 16-ąją pasirašyti Nepriklausomybės aktą. „Vokietija – valstybė geriausiai supratusi tautinio veiksnio išnaudojimo efektą“, – sakė prelegentas. Rusijos imperijos pakraščiuose gyvenusių tautų bruzdėjimą, jų nepriklausomybės siekiai, panaudoti kaip karo metodas. Vokiečiai, skirtingai nei rusai, buvo gana geri informacinio karo specialistai, kalbėjo E. Gimžauskas, iš įsteigtų informacinių centrų pasauliui pranešinėdavo apie Rusijos žiaurumus, o save pateikdavo kaip tautų užtarėjus, gelbėtojus. Nors oficialiai specialiu įsakymu valdžia buvo uždraudusi bet kokią politinę veiklą Oberoste, neoficialiai buvo daromos išimtys, pavyzdžiui, lietuviams leista megzti ryšius su svetur gyvenančiais tautiečiais. Vilniuje susidaręs politikų branduolys turėjo kontaktą su Šveicarijos, Švedijos, Amerikos lietuviais ir jų padedami vystė veiklą. 1917 metais ji įgavo nemažą pagreitį, o po vasario revoliucijos Rusijoje ir dar pagreitėjo.
LLI mokslininko teigimu, vokiečių planas buvo suskaldyti Rusijos imperiją, dėl to 1917 metų rugsėjį ir leista susikurti Lietuvos tarybai. Manyta, jog ją pavyks išlaikyti tam tikros veiklos rėmuose, o atplėštas nuo imperijos dalis – aneksuoti ir paversti satelitinėmis valstybėmis. Visgi JAV įsikišimas į Pirmą pasaulinį karą nulėmė greitą vokiečių išsekimą ir 1918 metais pasirašytos paliaubos. Nors vokiečiai dar tikėjosi už Vakaruose sudarytą taiką, mainais gausiantys veikimo laisvę Rytuose, kur rėmė valstybingumo užuomazgas, užmačios nebuvo įgyvendintos. Pačioje Vokietijoje kilo revoliucija, pasirašyta Versalio taikos sutartis, o Lietuva atgavo visišką nepriklausomybę.
