Po Donaldo Trumpo paskelbto sprendimo pasitraukti iš JAV susitarimo su Iranu netyla kalbos, ką toks drastiškas žingsnis gali reikšti pasauliui.
Vienpuse, nesąžininga ir ydinga sutartį išvadinęs JAV prezidentas nepasiūlė jokios alternatyvos jo pirmtako Baracko Obamos pasiektam susitarimui, kuriuo Iranas pažadėjo negaminti branduolinio ginklo mainais už sankcijų atlaisvinimą.
Kokios šio Trumpo sprendimo pasekmės? Susitarimo gynėjai įspėja, kad ant plauko pakibo Vašingtono santykiai su Europa, naftos kainos gali šokti į viršų, o Artimuosiuose Rytuose net gali kilti naujas karas.
Per kelis artimiausius mėnesius sankcijos turėtų vėl prislėgti Irano naftos pramonę ir finansinį sektorių. Dėl susitarimo Irano naftos eksportas išaugo dvigubai, tad dabar tikriausiai vėl smuks. Tai gali smarkiai padidinti naftos kainas visame pasaulyje, jeigu kitos valstybės nedidins gamybos apsukų.
Europos šalių lyderiai mėgins įtikinti JAV, kad jos netaikytų sankcijų su Iranu bendradarbiaujančioms Europos kompanijoms. Tačiau toks susipriešinimas tarp NATO sąjungininkių jau dabar reiškia problemą.
Bet gali būti ir blogiau. Iranas pranešė duosiantis kelias savaites tolesnėms deryboms, o tada grasina iš viso palikti susitarimą ir vėl užkurti savo urano sodrinimo programą. Irano prezidentas Hassanas Rouhani yra aršus susitarimo šalininkas ir ruošiasi tartis su kitomis susitarimo narėmis Europoje, kad susitarimas būtų išgelbėtas.
Tiesa, Teherane yra ir griežtosios linijos šalininkų, kuriems norėtųsi, kad joks susitarimas su Vakarų šalimis nevaržytų Irano branduolinių ambicijų. Prieš tai, kai Iranas susitarė suvaržyti branduolinę programą, jis nuolat neigė, kad ji yra vystoma kariniais tikslais. Tačiau šalyje buvo statomos slaptos urano sodrinimo laboratorijos, kuriose vykdyti eksperimentai ir gaminti komponentai, kurie galėtų būti panaudoti atominės bombos gamybai. Tad susitarimo rėmėjai iš esmės baiminasi, kad nebevaržomas susitarimų Iranas vėl imsis drastiškų priemonių.
Nors Trumpas nuolat kritikavo susitarimą, pranešdamas apie jo atsisakymą nepateikė daugiau jo trūkumų nei tai, kad jį sudarė Obama. Trumpas nepateikė jokių konkrečių įrodymų, kad Iranas pažeidė susitarimo sąlygas, tačiau tvirtino, kad praeityje šiitiška respublika akivaizdžiai melavo, todėl ja negalima pasitikėti.
Tačiau ir Irano susitarimo gynėjai pripažįsta, kad jis nebuvo tobulas. Antai draudimai Iranui vystyti branduolinę programą turėjo išlygų – visi sutarti apribojimai turėjo baigtis 2025-aisiais. Tiesa, Europos šalių lyderiai nuolat kartojo, kad besibaigiant šiam terminui reikės susitarimą apsvarstyti.
O kad ir ydingas, šis susitarimas tikrai veikė – su Teheranu pavyko tartis ir dėl balistinių raketų programos stabdymo. Nors Trumpas nuolat kritikavo susitarimą, pranešdamas apie jo atsisakymą nepateikė daugiau jo trūkumų nei tai, kad jį sudarė Obama.
Galų gale, dabar Iranas gali sugrįžti prie ankstesnių branduolinių pajėgumų didinimo, nors dėl to kaltins JAV. O griežtosios linijos šalininkai – Irano revoliucinė gvardija, kuri džiaugėsi į šalį po sankcijų atšaukimo plūstančiais milijardais, bet kritiškai vertino nusiginklavimo galimybes, galėtų ir atvirai žengti į kovą dėl branduolinio ginklo gamybos.
Dabar Irano vyriausybei reikės nuspręsti, ar pasekti JAV pavyzdžiu ir pasitraukti iš susitarimo, ar visgi kartu su europiečiais mėginti jį išsaugoti. Irano prezidentas Hassanas Rouhani pranešė siunčiantis savo užsienio reikalų ministrą į kitas susitarimą pasirašiusias šalis, tačiau įspėjo, kad nėra daug laiko deryboms.
Skelbdamas savo sprendimą Trumpas sakė: „Jei nieko nedarysime, gerai žinome, kas nutiks. Per trumpą laiką pagrindinė terorizmo rėmėja pasaulyje priartės prie tikslo įgyti pavojingiausių pasaulyje ginklų“.
JAV administracija nurodė, kad Iranui bus nedelsiant grąžintos sankcijos, tačiau įmonėms bus skirta laiko baigti veiklą. Kompanijos ir bankai, palaikantys verslo ryšius su Iranu, turės juos nutraukti, nes užsitrauks JAV vyriausybės nemalonę.
Tuo tarpu šalims, svarstančioms galimybę sudaryti kokį nors itin svarbų susitarimą su Trumpu, tokioms, kaip Šiaurės Korėja, pastarasis jo sprendimas tik sustiprins įtarimus, kad nereikėtų tikėtis ilgalaikių Amerikos įsipareigojimų jos pasirašytiems tarptautiniams susitarimams.
Buvęs prezidentas Obama, kurio administracija pasirašė susitarimą su Iranu, D. Trumpo sprendimą pavadino „nepagrįstu“.
„Pastovus sutarčių, kurias yra pasirašiusi mūsų šalis, nepaisymas gali pakirsti Amerikos patikimumą ir supriešinti mus su pagrindinėmis pasaulio galiomis“, – pažymėjo jis.
Tuo tarpu tokios šalys, kaip Izraelis ir Saudo Arabija, aršiai pliekusios susitarimą su Iranu, Trumpo sprendimą laiko ženklu, kad Amerika grįžta prie labiau skeptiško, atsargesnio požiūrio į santykius su priešininkais. Izraelio vyriausybės vadovas Benjaminas Netanyahu sveikino Amerikos prezidento sprendimą ir pavadino jį „istoriniu“.
Prezidento rinkimų kampanijos metu dažnai susitarimą su Iranu kritikavęs Trumpas antradienį sakė, kad neseniai Netanyahu paskelbti dokumentai rodo, jog Iranas praėjusį dešimtmetį, ypač laikotarpiu iki 2003 metų, mėgino pasigaminti atominę bombą.
Sankcijos Iranui bus atkurtos per 180 dienų
Vašingtono sankcijos Iranui bus visiškai atkurtos per 180 dienų po prezidento Trumpo pareiškimo apie JAV pasitraukimą iš susitarimo su Teheranu, antradienį pranešė Iždo departamentas.
„Iždo departamento Užsienio aktyvų kontrolės biuras nedelsdamas imsis veiksmų prezidento sprendimui įgyvendinti. Sankcijos bus iš naujo įvestos po tam tikrų 90 ir 180 dienų pereinamųjų laikotarpių. Pasibaigus pereinamiesiems laikotarpiams, atitinkamos sankcijos vėl visiškai įsigalios“, – sakoma Iždo departamento pranešime, paskelbtame Trumpui išvedus Jungtines Valstijas iš 2015 metų susitarimo tarp Irano ir Vokietijos bei penkių nuolatinių Jungtinių Tautų Saugumo Tarybos narių: Didžiosios Britanijos, Kinijos, Prancūzijos, Rusijos, Jungtinių Valstijų.
JAV iždo sekretorius Stevenas Mnuchinas pareiškė: „Prezidentas Trumpas nuosekliai ir aiškiai sakė, kad ši administracija pasiryžusi visokeriopai spręsti Irano destabilizuojančių veiksmų visumą. Toliau dirbsime su savo sąjungininkais, kad parengtume susitarimą, kuris iš tikrųjų atitiktų mūsų ilgalaikio nacionalinio saugumo interesus.“
„Jungtinės Valstijos nutrauks IRGC (Irano revoliucinės gvardijos korpuso) prieigą prie kapitalo, iš kurio finansuojama Irano žalinga veikla, įskaitant jo turimą didžiausio pasaulyje valstybinio terorizmo rėmėjo statusą, balistinių raketų naudojimą prieš mūsų sąjungininkus, palaikymą brutaliam Assado režimui Sirijoje, žmogaus teisių pažeidimus, nukreiptus prieš savo žmones, taip pat piktnaudžiavimą tarptautine finansų sistema“, – pridūrė Iždo departamento vadovas.
