Režisavo: James Gray. Vaidina: Charlie Hunnam, Robert Pattinson, Sienna Miller, Tom Holland

XX amžiaus pradžioje britas Percy Fawcettas iškeliavo į Amazonės džiunglių gilumą ieškoti legendinio iš aukso ir labirintų sudaryto miesto. Tačiau ši juosta yra daugiau nei tipinis nuotykių epas: „Prarastasis miestas Z“ yra retas šiuolaikinio klasikinio kino pavyzdys; kino, kuris būtų visuotinai pripažintas bet kuriuo laiku, nuo ankstyvojo 3 dešimtmečio iki pat 8 dešimtmečio pabaigos. Kaip šį filmą sutiks nervinga ir kantrybės neturinti dabartinė publika, paaiškės tik po jo premjeros. Tie, kam ankstesnis šio režisieriaus darbas „The Immigrant“ pasirodė per lėtas, greičiausiai tą patį pasakys ir apie šią juostą, tačiau tie, kurie įsitrauks į specifinį filmo ritmą, bus apdovanoti ypatinga kelione į karaliaus Edvardo epochos keliautojo ir tyrinėtojo protą.

2009 metų Davido Granno bestseleriu besiremiantis scenaristo ir režisieriaus Jameso Gray’aus scenarijus panaudojo tik nedidelę dalį šioje negrožinės literatūros knygoje pateiktos istorinės ir kultūrinės informacijos. Režisierius taip pat nesiėmė išmonės ir neperkūrė žymaus keliautojo gyvenimo savaip, bei atsispyrė madai prisegti juostai modernios ideologijos problematiką apie baltaodžio invaziją į čiabuvių pasaulį... Vietoj to, jis aukština fizinės rizikos, intelektualinio smalsumo, asmens drąsos ir pasiaukojimo dvasią, kurios reikalauja žygis į nepažįstamą teritoriją, siekiant daugiau sužinoti apie mūsų šaknis ir praplėsti pasaulio pažinimo ribas.

Gray’us Fawcetą pristato britų geografinių tyrinėjimų ir imperijos kontekste, o tai reiškia ne tik gausybę išankstinių nusistatymų apie taip vadinamus „primityvius“ Amazonės gyventojus, bet ir snobizmo savo pačių visuomenėje. Filmo pradžioje matome, kaip armijos majoras Fawcettas negauna kvietimo į vakarienę, nes, kaip išsireiškė vienas elito atstovas, „jo protėvių pasirinkimas buvo ganėtinai nesėkmingas“. Iš dabartinių pozicijų toks pasipūtėliškumas atrodo apgailėtinai juokingas, tačiau tikrasis Gray’aus filmo ir subtilios, tačiau magnetiškos Charlie Hunnamo (iki šiol labiausiai žinomo dėl baikerio vaidmens seriale „Sons of Anarchy“, tačiau šįkart nepaprastai nustebinusio savo talento gelme) vaidybos meistriškumas yra tai, kad jie įtraukia žiūrovus į praeitį ir leidžia mėgautis pačiu radikaliausiu tikrosios Fawcetto kelionės aspektu: kaip jis iš savo laikmečio aukos pavirto žmogumi, einančiu kultūros priešakyje.

Kai Karališkoji geografijos draugija pasiūlo Fawcettui vykti į Boliviją ir žemėlapiuose nustatyti sieną su Brazilija, jis šios pavojingos užduoties imasi tikėdamasis taip susigrąžinti garbingą šeimos vardą, kurį sutepė jo alkoholikas ir lošėjas tėvas. Džiunglėse jo laukia patys įvairiausi pavojai, tiek žmogiški, tiek gamtiniai. Granno knygos gerbėjai gali pasigesti detalaus dėmesio plačiam pavojų arsenalui (džiunglių plėšrūnams, nuo nematomų mikrobų ir parazitų, iki didžiulių vabzdžių, mėsėdžių žuvų, džiunglių kačių ir Juros periodo dydžio ungurių ir gyvačių). Iš tos medžiagos, kurią Gray’us didžiąja dalimi ignoravo, jaunas Davidas Cronenbergas būtų sukūręs visiškai kitokį filmą.

Drauge su operatoriumi Dariusiu Khondji, Gray’us sukūrė subtilų ir kerintį vaizdinį (nufilmuotą ant tikros celiulioidinės juostos). Kiekviena scena pasižymi elegantiška kompozicija, tačiau Europoje vykstančias scenas, filmuotas Airijoje, dengia rusva migla, o džiunglių žaluma yra prislopinta. Tai nėra tipinė brangakmenių spalvų fantazija. Bolivijoje vykstančios scenos, filmuotos Kolumbijoje, sukurtos taip betarpiškai, kad žiūrovams gali kilti noras vaikyti nuo savęs vabzdžius. Tradicines estetikos vertybes sustiprina puikus Christopherio Spelmano garso takelis, kuris savo galingumu, grožiu ir sėkmingomis pastangomis sustiprinti naratyvą, primena senuosius kino muzikos meistrus, nuo Maxo Steinerio iki Mikloso Rozsa.

„Prarastasis miestas Z“ nuo kitų vyrų keliautojų nuotykiams dedikuotų filmų skiriasi tuo, kad čia yra išlaikoma pusiausvyra tarp Fawcetto-tyrinėtojo, surengusio tris ekspedicijas į Amazonę, ir Fawcetto-žmogaus, vyro ir tėvo, kuris kas kartą iškeliaudamas Anglijoje palieka mylimą žmoną ir vaikus. Taip sukuriamas herojaus vidinis konfliktas, kuriam plėtotis padeda ir puikiai pasirodžiusios (nepaisant vaidmens epizodiškumo) Siennos Miller, vaidinusios Fawcetto žmoną Niną, pastangos, bei abejonių sukėlęs Fawcetto sprendimas į paskutinę ekspediciją pasiimti entuziastingą, bet nepatyrusį sūnų.

Realiame gyvenime Fawcettas su sūnumi ekspedicijos metu dingo, o jų lemtis nežinoma. Grannas savo knygoje pateikia galimą jų dingimo ir paties paslaptingojo miesto Z paaiškinimą. Gray’aus juostos pabaiga yra atvira ir dviprasmiška, tačiau vizualiai kerinti. Kaip savo sūnui sakė Fawcettas, „mums nenutiks niekas, kas mums nėra lemta“.