Nuo pat jo netipinės rinkiminės kampanijos pradžios prieš dvejus metus, Trumpas buvo labiau populistas nei respublikonas: pradedant kovingu jo būdu, baigiant protecionistinėmis pažiūromis į prekybą. Rinkėjus jis patraukė labiau savo asmeniu nei partine priklausomybe, o tai yra milžiniškas politinis kapitalas šalyje kurioje žmonės yra nusivylę abiejomis partijomis.
Tačiau po dar vienos itin destruktyvios jo prezidentavimo savaitės neišvengiamai kyla klausimas: ar kiti išrinktieji respublikonai toliau jį rems, ir ar jis galės valdyti jei jie nuspręs to nebedaryti.
„Jis buvo išrinktas balsų mažuma, – sako Harvardo profesorius Josephas Nye. – Štai George’as W. Bushas, kuris taip pat buvo išrinktas mažumos, prezidentavimo metu pajudėjo centro link ir ištiesė bendradarbiavimo ranką Edwardui Kennedy ir kitiems demokratų senatoriams. Trumpas ne tik kad to nepadarė, jis yra užsipuolęs ne vieną įtakingą savo partijos senatorių. Tai labai apsunkina valdymą šalyje, kur valdžios galių atskyrimas, reikalauja iš vykdomosios ir įstatymų leidžiamosios valdžios bendradarbiavimo.“
Štai didžiausią grėsmę respublikonų valdančiajai koalicijai pastarąją savaitę keliantys dalykai:
* Stulbinanti nesėkmė bandant atšaukti „Obamacare“ Senate praėjusį penktadienį. Tai, kad niekaip nepavyksta įgyvendinti pagrindinio Trumpo kampanijos pažado (jau nekalbant apie tai, kad Kongreso respublikonai tai žadėjo pastaruosius septynerius metus), demonstruoja susiskaldymą partijos viduje.
* Po kelių valandų sekė chaotiškas Baltųjų rūmų administracijos vadovo Reince’o Priebuso atleidimas, kuris pratęsė darbuotojų, turinčių tvirčiausius ryšius su respublikonų politiniu elitu, „valymą“: anksčiau buvo atsikratyta spaudos sekretoriumi Seanu Spiceriu, administracijos vadovo pavaduotoja Katie Walsh, komunikacijos direktoriumi Michaelu Dubke (jau atsikratyta ir jo įpėdiniu).
*Viešas Generalinio prokuroro Jeffo Sessionso, ketvirtą kadenciją atstovavusį Alabamą JAV Senate, kai atsistatydino idant prisijungtų prie Trumpo kabineto, žeminimas paskatino Senato respublikonus stoti Sessionso pusėn ir pagrasinti prezidentui (per „Twitter“, aišku), kad kito generalinio prokuroro kandidatūros svarstyti 2017-aisiais jie neturės laiko.
* Prezidentiniam veto atsparia dauguma priimtas nutarimas, griežtinantis sankcijas Rusijai, pademonstravo, kad abi partijos siekia surišti prezidento rankas šiuo klausimu. Neturėdamas kitos išeities Trumpas šį trečiadienį įstatymą pasirašė, nors ir piktinosi jame esančiomis „akivaizdžiai nekonstitucinėmis nuostatomis“.
Kai Trumpas laimėjo rinkimus praėjusį lapkritį pasiekęs pergalę tokiose tradiciškai demokratiškose valstijose kaip Viskonsinas, Mičiganas ir Pensilvanija, kai kurie analitikai sakė, kad jis tiri galimybę išnaudoti visuotinį nepasitenkinimą ligšioline politika ir sukurti savotišką „Trumpo partiją“. Istorijoje yra pavyzdžių, kaip prezidentai sėkmingai valdė atskirai nuo savo partijos. Štai demokratams nepritraukus rinkėjų balsų per 1994 metų kademžncijos vidurio rinkimus, tuometinis prezidentas Billas Clintonas ėmėsi „trianguliacijos“ strategijos, atsiribojo nuo Kongreso demokratų ir susiderėjo su respublikonais dėl pašalpų sistemos reformų ir biudžeto deficito mažinimo. Tačiau Trumpas ne tik nesiekia bendradarbiauti, bet, regis, aktyviai ieško konfliktų.
Nors Trumpas lieka galinga politine jėga kai kuriose valstijose ir kongresinėse apylinkėse, nacionaliniu mastu jo reitingai yra istoriškai žemi. Naujausia USA Today/Suffolk universiteto apklausa parodė, kad 42 % respondentų Trumpo darbą vertina teigiamai, o 53 %. Tačiau jo reitingai vis tiek yra geresni nei demokratų partijos (35 %-51 %) ar respublikonų partijos (32 %-55 %).
Arizoną atstovaujantis senatorius Jeffas Flake’as, vienas iš dviejų pažeidžiamiausių respublikonų senatorių kitų metų rinkimuose, drąsiai gina savo partijos teisę (ir pastangas) nepasiduoti Trumpui.
„Kartais reikia atsistoti ir paprieštarauti arba pavadinti daiktus tikraisiais vardais, – sakė jis CBS televizijos laidoje „Face the Nation“. – Yra tam tikros neginčijamos tiesos. Privalu reikalauti, kad išrinktieji politikai – net pačiame aukščiausiame poste – darytų tai, ką privalo.“
O štai buvęs Trumpo kampanijos vadovas Corey Lewandowskis yra kitos nuomonės. Jis nusprendė duoti geranorišką patarimą naujajam Baltųjų rūmų administracijos vadovui Johnui Kelly.
„Svarbiausia, kad generolas Kelly nesistengtų pakeisti Donaldo Trumpo, – sakė jis NBC laidoje „Meet the Press“. – Tegu Trumpas būna Trumpas. Jam tai sėkmingai sekėsi daryti pastaruosius 30 metų. Dėl to jį žmonės išsirinko. Vis tiek jo pakeisti nepavyks.“
