Skelbimai: 877-459-0909
Reklama: 877-702-0220  
Prisijungti Registracija
Daugiau 
 

Prezidentė Niujorke pasirašė Klimato kaitos susitarimą

04/29/2016 Aidas
prezidente-992

Lietuvos Respublikos Prezidentė Dalia Grybauskaitė Jungtinių Tautų būstinėje Niujorke dalyvavo Klimato kaitos susitarimo pasirašymo ceremonijoje. Teisiškai privalomas 171 valstybių susitarimas dėl klimato kaitos mažinimo buvo pasiektas pernai gruodį Paryžiuje vykusioje JT konferencijoje ir pasirašytas Žemės dieną Niujorke.

Klimato kaitos susitarime visos šalys įsipareigoja imtis ilgalaikių veiksmų sumažinti šiltnamio efektą sukeliančių dujų išmetimą į aplinką bei užtikrinti, kad pasaulinės temperatūros didėjimas būtų daug mažesnis nei 2 laipsniai. Klimato kaitos pasekmes jaučiame ir Lietuvoje – per 50 metų vidutinė oro temperatūra žiemą pakilo 1,2 laipsnio, beveik 4 kartus išaugo dienų skaičius, kai temperatūra siekia 30 laipsnių šilumos. Per 50 metų Baltijos jūros lygis Klaipėdos sąsiauryje pakilo 15 centimetrų, todėl kasmet stebime vis labiau nuplautas Palangos kopas.

„Klimato kaitos poveikis akivaizdus, vienuose regionuose tai sukelia potvynius, kituose – dykumų didėjimą, sausras ir netgi badą. Tai ir viena iš migracijos priežasčių. Klimato kaitos susitarimas yra svarbus žingsnis, galintis sulaikyti atšilimo greitį. Visas pasaulis patiria pasekmes, vienos šalys skausmingiau, kitos mažiau, tačiau kovoti su tuo reikia visiems“, – prieš susitikimą kalbėjo Prezidentė.

Pasirašymo ceremonijoje kalbėdama Prezidentė akcentavo Lietuvos patirtį – mūsų šalis yra aiškus pavyzdys, kad spartus ekonomikos augimas ir energetinis saugumas yra įmanomas, nedarant žalos aplinkai. Bendri ES klimato kaitos tikslai iki 2030 metų buvo patvirtinti dar 2014 metais Europos Vadovų Taryboje – ES šalys įsipareigojo į aplinką išmetamų šiltnamio efektą sukeliančių dujų kiekį sumažinti ne mažiau kaip 40 procentų. Europos Komisija šalims narėms, nevykdančioms įsipareigojimų, galės pradėti pažeidimo procedūras.

Lietuva šį tikslą smarkiai viršija ir šių dujų išmetimą į aplinką yra sumažinusi 58 procentais.
„Parašas po šiuo susitarimu reiškia kiekvieno iš mūsų įsipareigojimą gyventi atsakingiau, tausoti gamtą, neteršti aplinkos. Tam, kad šis istorinis, pasaulio lyderių parašais patvirtintas susitarimas netaptų popierinis, visi turime labai pasistengti. Pasaulis pradėjo suprasti, jog neatsakingas ir vartotojiškas požiūris į Žemės mums duotas dovanas atsisuka prieš mus pačius – gamta mus baudžia sausromis ir potvyniais, badmečiais ir ligomis. Tik mes patys galime tai sustabdyti – reikia 40 proc. sumažinti į aplinką išmetamų šiltnamio efektą sukeliančių dujų kiekį. Lietuva yra pavyzdys pasauliui, kad ekonomikos augimas, energetinis saugumas ir švari aplinka – suderinama“, – sakė Prezidentė.

Per pastaruosius 25 metus Lietuvos išmetamų šiltnamio efektą sukeliančių dujų kiekis sumažėjo beveik 60 proc., tuo tarpu mūsų ekonomika išaugo 30 procentų. Taip pat Lietuva sparčiai padidino atsinaujinančių energijos šaltinių naudojimą. Šiemet 24 proc. energijos Lietuvoje bus išgauta iš atsinaujinančių šaltinių – tai yra daugiau, negu ES užsibrėžtas tikslas.

Klimato kaitos susitarimu išsivysčiusios šalys įsipareigoja iki 2025 metų besivystančioms šalims skirti 100 mlrd. JAV dolerių finansinės paramos. Šalys kasmet turės teikti nacionalines ataskaitas, o kas 5 metai bus vertinama pažanga ir teikiami atnaujinti nacionaliniai įsipareigojimai.

Per pastaruosius 25 metus Lietuvos išmetamų šiltnamio efektą sukeliančių dujų kiekis sumažėjo beveik 60 proc., tuo tarpu mūsų ekonomika išaugo 30 procentų. Taip pat Lietuva sparčiai padidino atsinaujinančių energijos šaltinių naudojimą. Šiemet 24 proc. energijos Lietuvoje bus išgauta iš atsinaujinančių šaltinių – tai yra daugiau, negu ES užsibrėžtas tikslas.

Prezidentė atkreipė pasaulio lyderių dėmesį ir į tarptautinių saugumo reikalavimų neatitinkančios Astravo atominės elektrinės statybas bei ES priklausomybę nuo „Gazprom“ didinančio dujotiekio „Nord Stream 2“ projektą, dėl kurio net 9 ES šalys, tarp jų ir Lietuva, kreipėsi į EK pirmininką.

Pasak Prezidentės, nesaugi branduolinė energija neturi nieko bendro su švarios energijos strategijos dalimi. Branduolinės avarijos padariniai paveiktų daug daugiau negu vieną šalį, užteršimo rizika kiltų ištisiems regionams, todėl visi branduolinės energijos projektai turi būti įgyvendinami laikantis tarptautinės teisės, skaidriai ir bendradarbiaujant su kaimyninėmis šalimis.

Prezidentės spaudos tarnyba

 
 

Susijusios naujienos


„Čikagos aidas“ – tai NEMOKAMAS laikraštis, įsteigtas 2003 m., o taip pat interneto puslapis bei ETHNIC MEDIA, USA dalis. „Čikagos aidas“ yra vienas didžiausių Jungtinėse Amerikos Valstijose leidžiamų lietuviškų savaitraščių. Savaitraštyje rasite daug įdomios informacijos apie lietuvių bendruomenę Amerikoje, taip pat žinių apie Lietuvą, pasaulį, kitų naujienų aktualiais, socialiniais, kultūriniais, ekonominiais, politiniais, švietimo, sveikatos klausimais bei laisvalaikiui skirtų straipsnių.

Prenumeruoti naujienas

Gauti naujienas el.paštu