Prieš trejus metus Edwardas Snowdenas išviešino ištisus lobynus prieš tai įslaptintos informacijos, kuri apnuogino šalies valdžios vykdomą plataus masto savo piliečių stebėjimą. Šios situacijos išvada buvo aiški: mes gyvename laikais, kai visa asmeninė, privati informacija – nuo paieškų Google sistemoje iki GPS duomenų ir kiekvieno kredito kortelės panaudojimo – yra nuolatos mums nematant renkama, o mes patys praktiškai nieko negalime dėl to padaryti.
JAV vyriausybė savo veiksmus gynė tikindama, kad surinkta informacija padės kovoje su terorizmu – tiek išoriniu, tiek vidaus. Privačios informacijos rinkimas padeda augti ir tobulėti verslui, nes jis gali pateikti geresnes paslaugas vartotojams, o taip pat suteikti daugiau įžvalgų į piliečių išlaidas ir ekonomikos gerbūvį bei pagerinti viešąjį saugumą bendruomenėse.
Nepaisant to, daugeliui Snowdeno išviešinta informacija sukėlė didžiulį pasipiktinimą ir nerimą dėl to, ką iš tiesų reiškia tai, kad jų asmeninė informacija yra kažkieno rankose. Bet kokiu atveju, visi piliečiai buvo priversti susimąstyti apie komplikuotą kompromisą tarp trokštamo asmeninio privatumo ir šalies saugumo.
Naujausia Allstate/National Journal Heartland Monitor visuomenės nuomonės apklausa išsiaiškino, kad amerikiečiai į jų asmeninių duomenų rinkimą ir panaudojimą žiūri taip pat neigiamai kaip 2013-aisiais. Dauguma respondentų (53 procentai) mano, kad jų duomenų rinkimas ir panaudojimas, vykdomas verslo, teisėsaugos, individų ar kitų grupių, pažeidžia jų asmeninį privatumą, saugumą, finansinį saugumą ir individualias laisves. Vos 38 procentai apklaustųjų manė, kad jų duomenų rinkimas ir panaudojimas yra teigiamas dalykas.
23-ejų Danielle McMahon iš Tampos, Floridos, sakė pripažįstanti potencialią duomenų rinkimo naudą, tačiau mano, kad dabartinė žvalgybinė taktika yra pilna trūkumų ir per daug įslaptinta. „Niekada nežinai, kas yra renkama, ar kada tai yra daroma“, – sakė mergina.
Toks neigiamas požiūris nesiskyrė priklausomai nuo partinės priklausomybės ar asmens išsilavinimo lygio. Ypatingai dėl duomenų rinkimo neigiamų aspektų nerimavo mažas pajamas gaunantys asmenys. Aukštesniosios vidurinės ir aukštosios klasės atstovai bei tie, kurių namų ūkio pajamos viršijo $100,000, dėl asmeninių duomenų rinkimo nerimavo truputį mažiau.
Rezultatai atskleidė ir skirtumus tarp kartų: „kūdikių bumo“ karta išreiškė didžiausią nerimą (61 proc. į duomenų rinkimą žiūrėjo neigiamai), o „tyliosios“ kartos (gimusių 3 deš. vid. – 5 deš. pr.) atstovai jaudinosi mažiausiai (42 proc.). Taip gali būti todėl, kad pastarieji yra mažiausiai linkę naudotis technologijomis, tokiomis kaip internetas, kur tokio pobūdžio stebėjimas vyksta aktyviausiai. Priešingai, 50 procentų pačių jauniausių Y ir X kartų atstovų į asmeninių duomenų rinkimą žiūrėjo neigiamai.
O kiek tie patys žmonės buvo pasirengę aukoti asmeninį privatumą šalies saugumo vardan? Apskritai, nuo 2013 metų, kur kas daugiau žmonių sakė esą pasirengę palaikyti kokios nors formos žvalgybą nacionaliniam saugumui užtikrinti. Jokių žvalgybos metodų nepalaikančių žmonių dalis sumažėjo nuo 42 proc. 2013-aisiais iki 24 proc. 2016-aisiais.
50-metis veteranas Williamas Smolaras sakė, kad nacionalinis saugumas nepaprastai svarbu, tačiau negalima pamiršti žmonių privatumo svarbos. Jis mano, jog normalu, kad vyriausybė stebi asmenį, kurį rimtai įtaria nusikaltimu, tačiau „eilinis žmogelis, kuris tiesiog gyvena savo gyvenimą ir niekam nelinki blogo, neturėtų aukoti savo teisės į privatumą“.
„Riba tarp jų yra labai plona, tačiau aš žinau, kad vyriausybė turi būdų atskirti tą, kuris nori padaryti kažką blogo, nuo to, kuris to nenori“, – sakė Smolaras.
Snowdeno išviešinta informacija sukėlė didžiulį pasipiktinimą ir nerimą dėl to, ką iš tiesų reiškia tai, kad jų asmeninė informacija yra kažkieno rankose. Bet kokiu atveju, visi piliečiai buvo priversti susimąstyti apie komplikuotą kompromisą tarp trokštamo asmeninio privatumo ir šalies saugumo.
Netikėtai lemiamu veiksniu žmonių požiūriui į privatumo atsisakymą saugumo vardan tapo rasė. Juodaodžiai respondentai buvo labiau pasirengę palaikyti aktyvesnę žvalgybą visose srityse: 60 proc. juodaodžių palaikytų didesnį stebėjimo kamerų naudojimą viešose vietose (lyginant su 47 proc. baltaodžių), 37 proc. juodaodžių sutiktų su didesne interneto cenzūra (22 proc. baltaodžių). Ketvirtadalis baltaodžių nepalaiko jokio stebėjimo, o vos 9 proc. juodaodžių yra prieš bet kokį papildomą stebėjimą.
Vis dėlto, beveik pusė visų respondentų sutiktų su didesniu kamerų stebėjimu viešose vietose (8 proc. daugiau nei 2013-aisiais), o 24 proc. – su didesne cenzūra internete ar sumažinta prieiga prie tam tikrų interneto šaltinių (6 proc. daugiau nei 2013-aisiais), tačiau tik 16 proc. palaikytų vyriausybės sprendimą sekti telefoninę ir el. pašto veiklą. Panašu, kad kuo asmeniškesnis stebėjimas, tuo amerikiečiai jam priešiškesni – net jei kalba eina apie nacionalinį saugumą.
