Penktadaliui žmonių pasisekė – jiems neišdygo protiniai dantys. Tuo tarpu kitiems teks pasirūpinti, kad su šia mūsų organizmo nebūtina dalimi būtų gyvenama taikiai arba atsisveikinta pačiu saugiausiu ir neskausmingu būdu.

Kaip pasakojo burnos chirurgė Justė Strups, protiniai dantys dygsta maždaug 17-22 gyvenimo metais, tačiau gali išdygti ir gerokai vėliau. Jos praktikoje pasitaikė atvejis, kai protinis dantis išdygo septintą dešimtį peržengusiai pacientei.

Pasak mokslininkų, dėl pasikeitusios mitybos ir apdoroto maisto vartojimo, protiniai dantys žmogui tampa nebereikalingi kramtymo funkcijai užtikrinti ir laikui bėgant turėtų visai išnykti. Jau dabar apie 20 procentų žmonių populiacijos neturi šių dantų užuomazgų.

Didelė dali žmonijos susiduria su protinių dantų uždegimo požymiais tokiais, kaip skausmas, patinimas, sunkumas išsižioti. Dažniausios bėdos, kurias konstatuoja odontologai: nenormali danties užuomazgos padėtis, vietos trūkumas dantų lanke, dėl kurio protiniai dantys visai nepradygsta arba išdygsta kreivai. Be to protinius dantis sunku išvalyti, dėl besikaupiančių apnašų jie genda greičiau.

Nemalonumai su protiniais dantimis prasideda dar jiems dygstant. Pajutus skausmą ar pastebėjus kraujavimą dantenose gydytojai pataria vartoti nesteroidinius vaistus nuo uždegimo ir labai kruopščiai valyti skaudamą vietą.

„Pacientai bijo valyti, nes kraujuoja. Taip patenkam į užburtą ratą: uždegimas progresuoja ir skausmas bei kraujavimas nesiliauja. Įprastai dygimo metu rekomenduojame pacientams naudoti vieno danties šepetėlį ir skalauti chlorheksidino 0,12% turinčiu tirpalu, bet ne ilgiau nei 2 savaites“, – pirmos pagalbos priemones vardino burnos chirurgė, pridurdama, kad susidūrus su protiniais dantimis vien namų medicinos priemonių nepakaks. Situacijos įvertinimui derėtų kreiptis į odontologą ar burnos higienistą, kad profesionaliai būtų pašalinti uždegimą keliantys faktoriai, o jam besikartojant – paskirtas vizitas šalinimo procedūrai.

Tais retais atvejais, kai protiniai dantys, dar vadinami tretieji krūminiai, išdygsta taisyklingai ir yra naudingi – puikiai atlieka kramtymo funkciją, jie vėlgi neretai lemia šalia esančių antrųjų krūminių dantų problemas. Pagal atliktus tyrimus, virš 25 procentų atvejų greta protinių išsivysto antro krūminio danties tolimojo paviršiaus ėduonis, net 37 procentais atvejų atsiranda kraštinio kaulo patirpimas apie antruosius krūminius dantis. Todėl būtina reguliariai lankytis pas odontologą ar burnos higienistą, įvertinti net ir jau išdygusio protinio, gretimų dantų ir aplinkinių audinių būklę.

Visgi nenustebkite, jei odontologas rekomenduos protinius dantis šalinti. „Šiuolaikinėje odontologijos praktikoje stengiamasi kiek įmanoma ilgiau išsaugoti natūralų dantį taikant moderniausias gydymo priemones. Nepilnai išdygusio, sugedusio protinio danties gydymas (plombavimas) yra neįmanomas. Dantenų gydymas laikinai gali numalšinti apydančio uždegimą, tačiau tik pašalinus patį dantį operaciniu būdu problema yra visiškai eliminuojama ir nebesikartoja. Juo labiau šalinti reikia, jei susiduriame su protinių dantų šaknų lūžiais, pasikartojančiais uždegimais, pūliniais, odontogeninėmis cistomis“ – konstatavo J. Strups.

Besimptomių protinių dantų šalinimas yra atliekamas ir dantų tiesinimo tikslu, kad atsirastų daugiau vietos žandikauliuose.

Koks tinkamiausiais laikas profilaktiniam šalinimui? Mokslininkų teigimu, mažiausia komplikacijų rizika yra šalinant 15-25 metų amžiaus pacientams, kai yra susiformavę bent du trečdaliai protinių dantų šaknų, didesnis atstumas iki apatinio žandikaulio nervo kanalo, minkštesnis kaulas ir greitesnis gijimas. Visgi būtina kiekvieno paciento fizinę ir emocinę brandą vertinti individualiai. Situacijos analizei ir gydymui pacientai nukreipiami specialistui – burnos chirurgui.