Daugiau 
 

QAnon – nuo šiol mūsų gyvenimo dalis?

02/05/2021 Aidas
hot 1221

Tikriausiai ne vienas žmogus tikėjosi, kad prezidentu inauguravus Joe Bideną, gerokai aprims ir giliai į pogrindį nugrims QAnon sąmokslo teorijos. Bidenui tapus prezidentu ir neišsipildžius QAnon pranašystėms apie tolimesnį Donaldo Trumpo valdymą, atrodytų logiška tokiems pranašautojams prisipažinti klydus. Tačiau iš istorijos žinome, kad neišsipildžiusios pranašystės ne visada žymi radikalių socialinių judėjimų pabaigos pradžią. Būtent pranašai yra persigalvojimo specialistai.

Pačioje XIX amžiaus pradžioje fermeris ir baptistų pamokslininkas iš Niujorko Williamas Milleris pranašavo apie sparčiai artėjantį Kristaus sugrįžimą. Jo pranašystės rėmėsi atidžiu biblinės Danieliaus knygos skaitymu. Interpretuodamas tekstą jis padarė išvadą, kad Jėzus į žemę sugrįš tarp 1843 metų kovo ir 1844 metų kovo. Pasibaigus 1844 metų kovui, o nei Kristui, nei jo angelams nepasirodžius, Milleris pasirinko naują datą – tų pačių metų balandžio 18-ąją. Tačiau ir šią dieną nieko panašaus neįvyko. Millerio pasekėjas Samuelis Snow pasiūlė trečią datą spalį, tačiau Teismo diena neatėjo ir tada. Mileritai buvo nepaprastai nusivylę.

Atrodytų, kad trys neišsipildžiusios pranašystės, dar žinomos Didžiojo nusivylimo pavadinimu, turėjo reikšti mileritų pabaigą. Tiesa, kai kurie nariai šią bažnyčią paliko ir prisijungė prie kitų sektų, tačiau dauguma liko ir ėmėsi iš naujo interpretuoti pranašystes apie pasaulio pabaigą. Viena mileritų grupė ėmė tikinti, kad pranašystė buvo tik iš dalies klaidinga: pranašystės buvo ne apie Kristaus sugrįžimą, o apie Dangaus karalystės išvalymą. Tai buvo ne žemiškas, o dieviškas įvykis, todėl mums, paprastiems mirtingiesiems, ir atrodė, kad nieko neįvyko. Būtent iš šios grupės kilo Septintosios dienos adventistai. Šiandien Septintosios dienos adventistų bažnyčia turi apie 20-25 milijonus narių. Pasak „Christianity Today“ jie yra „penktoji pagal dydį krikščionių bendruomenė pasaulyje“.

Įsitikinimo laikymasis, nepaisant visų tam prieštaraujančių įrodymų nėra vien religinis fenomenas. 68 metų birželio 8 dieną, kelios mylios nuo Romos miesto ribų mirė Romos imperatorius Neronas. Išsigandęs Senato pykčio ir jo galimai laukiančios tragiškos lemties, Neronas pavedė savo sekretoriui padėti jam nusižudyti. Ir nors Neronas buvo miręs, legendos apie jo sugrįžimą sklandė ištisus šimtmečius. Valdant jo įpėdiniams, atsirado mažiausiai trys apsišaukėliai: visi apsimetėliai turėjo pasekėjų, buvo sučiupti ir nužudyti, tačiau „Nero Redivus“ legenda tarp Nerono šalininkų ir toliau sėkmingai gyvavo.

Kaip taip nutinka, kad iš nesėkmingų pranašysčių išsivysto galingi judėjimai, kaip Septintosios dienos adventistų atveju? Socialinės psichologijos specialistai šį fenomeną vadina kognityviniu disonansu. Garsiajame tyrime „When Prophecy Fails“,  Leonas Festingeris, Henry Rieckenas ir Stanley Schachteris tyrinėjo nedidelės NSO religinės grupelės, pasivadinusios „ieškotojais“ (Seekers), atvejį. Ieškotojai tikėjo, kad 1954 metų gruodžio 21 dieną prieš pat aušrą, juos iš Žemės išgabens skraidanti lėkštė. Ateiviams tada taip ir neatvykus, grupės lyderė Dorothy Martin pasikeitė vardą ir toliau „pranašavo“. Festingeris ir jo kolegos padarė išvadą, kad grupėms giliai įsitikinus savo teisumu ir turint tvirtą bendraminčių ratą, jie nepraranda savo tikėjimo net kai visi įrodymai tai neigia. Pasak Festingerio, mažai į judėjimo veiklą įsitraukę asmenys, patyrę kognityvinį disonansą, yra linkę dažniau prisipažinti klydę, tačiau idėjai pasišventę nariai kas kartą įsitikinimų laikosi vis tvirčiau ir aktyviau, o, esant reikalui, naujai interpretuoja savo „tiesą“, bet jos nepaleidžia.

Nors Festingerio darbas yra sulaukęs kolegų kritikos, jo teorija gali paaiškinti, kodėl žmonės laikosi savo įsitikinimų, net kai neišsipildo viena „pranašystė“ po kitos. QAnon atveju vyksta tas pats. Hilary Clinton jau prieš kelis metus turėjo būti areštuota. Joe Bidenas niekada neturėjo tapti prezidentu. Pasak „NewsGuard“ vadovaujančiosios redaktorės Europoje Chine Labbe interviu „Financial Times“, „nuo pat pradžių buvo gausybė pranašysčių, iš kurių nė viena netapo realybe [...], tačiau tai nesutrukdė QAnon judėjimui augti ir stiprėti“.

QAnon atstovų jau galime rasti Kongrese (14-ąją rinkimų apylinkę Džordžijoje atstovaujanti Marjorie Taylor Greene), sveikatingumo bendruomenėse bei įvairių nuomonės formuotojų tarpe. Tad manyti, kad 2020 metų rinkimų rezultatai turės kokios nors neigiamos įtakos šiam judėjimui, yra mažų mažiausiai naivu. Įtakos judėjimo tvirtumui turi ir buvusio prezidento Trumpo atsisveikinimo kalboje ištarti žodžiai, kad jis „sugrįš kokia nors forma“. Galima nuspėti, kad net jei Trumpas nuspręs laikytis toliau nuo politikos, jo QAnon lojalistai – kaip kadaise Nerono rėmėjai – vilties apie jo sugrįžimą nepraras ilgus metus.

 
 

Susijusios naujienos


„Čikagos aidas“ – tai NEMOKAMAS laikraštis, įsteigtas 2003 m., o taip pat interneto puslapis bei ETHNIC MEDIA, USA dalis. „Čikagos aidas“ yra vienas didžiausių Jungtinėse Amerikos Valstijose leidžiamų lietuviškų savaitraščių. Savaitraštyje rasite daug įdomios informacijos apie lietuvių bendruomenę Amerikoje, taip pat žinių apie Lietuvą, pasaulį, kitų naujienų aktualiais, socialiniais, kultūriniais, ekonominiais, politiniais, švietimo, sveikatos klausimais bei laisvalaikiui skirtų straipsnių.

Prenumeruoti naujienas

Gauti naujienas el.paštu