„Rusai tikrai yra persigandę dėl šios situacijos jau ilgiau nei mėnesį“, - sako Danielis Friedas, buvęs vyriausiasis sankcijų koordinatorius JAV Valstybės departamente.
Jam antrina šiuo metu Vašingtone dirbantis Rusijos politikos analitikas Andrejus Piontkovskis. „Nuotaikos Maskvoje labai niūrios, nes tai yra pirmas kartais, kai asmeninį skausmą patirs artimiausi Putinui žmonės“, - sako jis.
Naujosios sankcijos, kurios, kaip manoma, įsigalios nuo sausio 29 dienos, yra rengiamos pagal praėjusią vasarą Kongrese vienbalsiai priimtą bilį, kurį prezidentas Donaldas Trumpas nenoromis pasirašė rugpjūtį.
Dar žinomas kaip Kovos su Amerikos priešais per sankcijas aktas, šis įstatymas pirmiausia užtikrina „antrines sankcijas“, kurios išplečia apribojimus žmonėms ar kompanijoms, bendradarbiaujančioms su Rusijos verslais, ir jau įsigaliojo praėjusiais metais.
Artimiausiu metu įsigaliosiančios papildomos priemonės jau yra vadinamos „oligarchų sąrašu“, mat gali smogti artimiausiai su Putinu susijusiems asmenims – pavyzdžiui, Jungtinėse Valstijose turto turinčiai aukšto rango Rusijos pareigūno dukteriai ar holdingų Vakaruose turinčios milžiniškos pramoninės korporacijos vadovui.
Abi šalys jau kuris laikas laviruoja ant diplomatinio konflikto ribos, nuo pat 2016 m. JAV prezidento rinkimų skelbdamos apribojimus viena kitos ambasadoms ir diplomatinėms misijoms. Kai JAV žvalgybos agentūros nustatė, jog Rusija siekė paveikti rinkimus, prezidentas Barackas Obama prieš baigdamas kadenciją dar spėjo iš šalies išvyti 35 rusų diplomatus bei perimti dviejų Rusijos diplomatinių kompleksų kontrolę Niujorke ir Merilande.
Nuo to laiko Kremlius ir Baltieji rūmai ir toliau skelbia apie vis naujas diplomatines priemones. Praėjusią vasarą Rusijos prezidentas Vladimiras Putinas įsakė JAV pašalinti 755 darbuotojus iš savo ambasados ir konsulato. Reaguodama į tai, JAV įsakė uždaryti Rusijos konsulatą San Fransiske ir liepė diplomatams apleisti dar dvi Rusijos naudojamas patalpas.
Putinas rugsėjį taip pat paskelbė, kad Maskva imsis teisinių veiksmų dėl šio klausimo, o Rusijos užsienio reikalų ministras Sergejus Lavrovas pirmadienį informavo, kad byla yra paruošta perdavimui į teismą.
„Aš dar nepaminėjau beprecedenčio incidento dėl Rusijos diplomatinės nuosavybės perėmimo, – sakė jis žurnalistams per savo kasmetinę spaudos konferenciją. – Mes ėmėmės teisinių veiksmų. Parengiamasis darbas jau baigtas.“
Kremliaus jau anksčiau kalbėjo apie tai, kad nuosavybės perėmimą laiko „akivaizdžiu Rusijos nuosavybės teisių pažeidimu“, o Putinas sakė, jog ši byla bus „taip giriamos JAV teisinės sistemos“ veiksmingumo išbandymas.
Tuo metu su „Reuters“ žinių tarnyba kalbėjęs vienas anonimu norėjęs likti Valstybės departamento pareigūnas sakė, jog Vašingtonas jaučiasi „užtikrintas“ tolimesnių konsulatų uždarymų ir kitų apribojimų legalumu.
Kad ir kokia linkme pakryps ši byla, jeigu ji apskritai pasieks teismą, tai yra smarkus atotrūkis nuo tos užsienio reikalų politikos, kurios iš Trumpo administracijos tikėjosi Maskva. Paties Putino žodžiais tariant, santykiai su JAV pablogėjo atėjus į valdžią naujajam JAV prezidentui, nepaisant to, kad jie jau buvo pasiekę Šaltojo karo laikų žemumas vadovaujant Obamai.
Trumpo kampanijos metu, jis ir Putinas laužė nusistovėjusias politines normas ir liaupsino vienas kitą, nepaisydami JAV žvalgybos agentūrų įsitikinimo, kad Rusija yra atsakinga už įsilaužimą į Demokratų partijos serverius ir elektroninių laiškų paviešinimą, įskaitant ir kandidatės į prezidentus Hillary Clinton. Laimėjęs rinkimus, Trumpas buvo įveltas į su Rusijos kišimusi į rinkiminį procesą susijusius kaltinimus, o jo paties kampanijos komanda tapo to tyrimo subjektu.
