Prezidentė Dalia Grybauskaitė, atsižvelgdama į generalinio prokuroro Evaldo Pašilio teikimą ir vadovaudamasi Konstitucija bei Teismų įstatymu, pasirašė dekretus, kuriais leido patraukti baudžiamojon atsakomybėn, suimti ar kitaip suvaržyti net 8 teisėjų laisvę bei sustabdė jų įgaliojimus iki galutinių sprendimų ikiteisminiuose tyrimuose arba baudžiamosiose bylose įsiteisėjimo. Taip pat sulaikyti 5 advokatai, iš viso – 26 asmenys. Skelbiama, kad sutartų kyšių sumos galėjo siekti 400 tūkst. eurų.

Generalinė prokuratūra apie šį korupcijos skandalą surengė spaudos konferenciją, kur dalyvavo generalinis prokuroras Evaldas Pašilis ir Specialiųjų tyrimų tarnybos (STT) direktorius Žydrūnas Bartkus.

Įtariama, kad už parankius teisėjų sprendimus buvo žadėti ir mokėti kyšiai, jų sumos svyruoja nuo 1000 iki 100 tūkst. eurų. Tyrimo duomenimis, sutartų kyšių suma siekė 400 tūkst. eurų.

Skirtingomis korupcinėmis veikomis – kyšininkavimu, prekyba poveikiu, papirkimu ir piktnaudžiavimu – įtariami 3 Lietuvos apeliacinio teismo teisėjai Viktoras Kažys, Konstantinas Gurinas ir Valdimaras Bavėjanas, Lietuvos Aukščiausiojo Teismo teisėjas Egidijus Laužikas, Vilniaus apygardos teismo teisėjas Henrichas Jaglinskis, Vilniaus apygardos administracinio teismo teisėjas Arūnas Kaminskas, Regionų apygardos administracinio teismo Kauno rūmų teisėjas Gintaras Čekanauskas, Vilniaus m. apylinkės teismo teisėjas Robertas Rainys. Tarp sulaikytųjų yra ir 5 advokatai: Drąsutis Zagreckas, Romualdas Mikliušas, Giedrė Cimbolienė, Aivaras Surblys, Marius Navickas. Taip pat sulaikytas LAT teisėjo padėjėjas, teisininkai ir kiti asmenys. Iš viso sulaikyti 26 asmenys.

Generalinio prokuroro sprendimu, dėl šių veikų, atskleidžiančių teismus ir advokatūrą apimantį korupcinį tinklą, pradėti keli ikiteisminiai tyrimai. Kaip kalbėjo Ž.Bartkus, visas korupcijos tinklas buvo susijęs. „Galėčiau įvardinti, kad tyrimo metu neužfiksavome nė vieno atvejo, kad būtų naujai į korupciją įtraukiamas teisėjas. Pats mažiausias teisėjo stažas buvo 24 metai, didžiausias – 37 metai“, – kalbėjo STT vadas.

Anot STT vado, šiuo metu vyksta didžiausia operacija tarnybos istorijoje, joje dalyvauja apie 100 pareigūnų. Bylų spektras, kurias galbūt palietė korupciniai susitarimai – labai platus. Tai ir baudžiamosios, ir civilinės bylos, kai kurios jų susijusios su organizuotu nusikalstamumu. Kalbama ir apie sprendimus dėl kardomųjų priemonių skyrimo, ir dėl paleidimo iš įkalinimo įstaigų.

„Tai ir mūsų tarnybos tirtos korupcijos bylos, ir kitos bylos, sukėlusios didelį rezonansą visuomenėje“, – užsiminė Ž.Bartkus. Kol kas neatskleidžiama, kiek laiko buvo stebėti teisėjai ir kokia tyrimo apimtis.

Anot E.Pašilio, teks peržiūrėti nemažai bylose priimtų sprendimų, tačiau kokia apimtimi tą reiks padaryti, kol kas neaišku.

„Bus užduotis peržiūrėti teisėjų nagrinėtas bylas, – sakė jis. – Mes negalime pasakyti, kokios apimties tai yra peržiūrėjimas, matome, kad tai tikrai reikės daryti. Bet kažkokia dalis bus peržiūrėta, nes tai liečia konkrečius asmenis, konkrečius likimus, nuosprendžius sudėtingose bylose.“

Generalinis prokuroras E.Pašilis pabrėžia, kad šis atvejis yra išskirtinis ne tik dėl korupcijos masto ar kyšių dydžių, bet dėl pasekmių visai visuomenei.

„Korupcija, kyšininkavimas, prekyba poveikiu siekiant kažkam palankių neteisėtų sprendimų verčia kalbėti ne tik apie tą žalą, kurią galima nustatyti suskaičiavus gautų kyšių sumas. Tai teismo vardu „prastumti“ kažkieno savanaudiški, neteisėti sprendimai, nukentėjusių žmonių likimai, neįvykdytas teisingumas, – sakė E.Pašilis. – Tai prarastas žmonių pasitikėjimas teisingumu. Todėl gavus duomenis apie galimai padarytas nusikalstamas veikas buvo galimas tik vienas sprendimas – pradėti ikiteisminį tyrimą ir atsakyti į visus klausimus.“

Pagal Lietuvos Konstituciją, teisėjas gali būti patrauktas baudžiamojon atsakomybėn, suimtas, ar kitaip suvaržyta jo laisvė tik gavus Seimo, o tarp Seimo sesijų – Respublikos Prezidento sutikimą. Leisdama patraukti teisėjus baudžiamojon atsakomybėn prezidentė pabrėžė, kad nors teismai gerokai atsinaujino, įsisenėjusių įpročių likučiai vis dar kenkia pasitikėjimui teisingumu, todėl būtina apsivalyti iki galo. Kova su korupcija ir teismų skaidrinimas buvo kertinis abiejų prezidentės kadencijų prioritetas.

Paminėta, kad dėl šio skandalo nereikia prarasti pasitikėjimo visa teismų sistema, nes Lietuvoje tikrai yra sąžiningų teisėjų. „Šis ikiteisminis tyrimas – tai signalas visai teismų sistemai, kad turi būti imtasi kardinalių sprendimų ir pokyčių, siekiant užkirsti kelią bet kokiai galimai korupcijos apraiškai. Lietuvoje turi būti užtikrinamas skaidrus teisingumo vykdymas – tai, visų pirma, mūsų visų pilietinė pareiga, teisinės valstybės pamatas“, – sako STT direktorius Ž.Bartkus.