Seimas ketvirtadienį ypatingos skubos tvarka priėmė sprendimą, kad į Lietuvos kariuomenę būtų grąžinti šauktiniai. Pirmasis šaukimas, krašto apsaugos ministro Juozo Oleko teigimu, turėtų būti vykdomas rugpjūčio-rugsėjo mėnesiais.
Už principinės kariuomenės struktūros ir krašto apsaugos sistemos karių ribinių skaičių 2015 metais pakeitimą balsavo 112 Seimo nariai, prieš buvo trys, susilaikė penki.
Prieš balsavo Lietuvos lenkų rinkimų akcijos (LLRA) atstovas Zbignevas Jedinskis, „darbietis“ Mečislovas Zasčiurinskas ir Mišrios Seimo narių grupės narys Jonas Varkala. Tarp susilaikiusiųjų buvo LLRA atstovai Juzefas Kvetkovskis, Michalas Mackevičius, Irina Rozova, „darbietis“ Sergejus Ursulas bei Mišrios Seimo narių grupės atstovė Aurelija Stancikienė.
Priimta įstatymo pataisa nustatyta, kad bendras ribinis karių skaičius šiais bus nuo 16 tūkst. 840 iki 21 tūkst. 960. Anksčiau buvo patvirtinti mažesni skaičiai - nuo 14 tūkst. 340 iki 18 tūkst. 460.
Taip pat nustatyta, kad ribinis privalomosios pradinės karo tarnybos karių skaičius bus nuo 3550 iki 5090 per metus, iš jų, atliekančių nuolatinę privalomąją pradinę karo tarnybą, bus nebe 0, o nuo 3000 iki 3500. Tuo metu dalyvaujančiųjų baziniuose kariniuose mokymuose sumažinta nuo 700 iki 200 asmenų.
Krašto apsaugos ministras socialdemokratas J.Olekas teigė, kad dalinis šauktinių grąžinimas leis užpildyti kariuomenės dalinius ir parengti rezervą.
„Mes, apsvarstę Valstybės gynimo taryboje dabartinę Lietuvos kariuomenės komplektacijos padėtį, įvertinę esamą geopolitinę situaciją, siūlome laikinai penkeriems metams sudaryti galimybę komplektuoti Lietuvos karinius padalinius pakviečiant jaunuolius atvykti į privalomąją karo tarnybą“, - sakė jis pristatydamas projektą.
Anot ministro, dabar rengiami trijų mėnesių baziniai kariniai mokymai neleidžia užpildyti kariuomenės struktūros. Profesionaliais kariais galima papildyti tik 600-800 karių kasmet.
Anksčiau skelbta, kad kai kurie Lietuvos kariuomenės batalionai užpildyti vos 13 proc., 35 procentais.
„Argumentas dėl dalinių neužimtumo yra labai svarbus, tačiau esminė priežastis, kodėl reikia priimti šį sprendimą, - kariuomenės rezervo rengimas. Šiandien turime taikos meto kariuomenės dydžius - apie 12 tūkstančių, tačiau neturime pakankamai ir tinkamai parengtų kareivių, kurie gyventų civilinį gyvenimą, tačiau turėtų karinę specialybę ir kuriuos rytoj galėtume pakviesti, kad esant reikalui kariuomenė išsiplėstų tris kartus (...) Tokio rezervo reikia apie 40 tūkstančių, mes turime 2,5 tūkstančio, kariuomenės vado duomenimis“, - teigė buvusi krašto apsaugos ministrė konservatorė Rasa Juknevičienė.
„Darbietis“ M.Zasčiurinskas teigė nepalaikąs šauktinių grąžinimo penkeriems metams, nes tėvynės gynyba neturi būti proginė.
„Pagrindinis būdas, kaip ginti mūsų tėvynę, turi būti visuotinis karinis pasirengimas. Kitaip sakant, nuo mokyklos laikų visi turi būti apmokyti ginti savo tėvynę. (...) Mano nuomone, negalima priiminėti proginių sprendimų, visuotinis karinis pasirengimas turi būti ne tam tikram laikotarpiui, jis turi būti visam laikui. Tokia principinė mano nuostata“, - savo balsavimo motyvus aiškino parlamentaras.
Kaip bus daroma atranka į privalomąją tarnybą, numato kiti teisės aktai. Kai kurie parlamentarai ketvirtadienį priekaištavo, kad šių įstatymų pataisos nepateiktos kartu.
J.Olekas, paklaustas apie emigrantų šaukimą į privalomąją karo tarnybą, tvirtino, kad išvykimas iš šalies nepanaikina pareigos tėvynei.
„Turime laiko maždaug keturis mėnesius, kad pasiruoštume ir rugpjūčio-rugsėjo mėnesiais pradėtume vykdyti šaukimą“, - sakė krašto apsaugos ministras.
Seimas ketvirtadienį priėmė protokolinį nutarimą, įpareigojantį Vyriausybę iki gegužės 1 dienos parengti įstatymų bei poįstatyminių teisės aktų pakeitimus, reglamentuojančius šaukimą į karinę tarnybą.
Reaguodama į Rusijos agresiją Ukrainoje Valstybės gynimo taryba pasiūlė penkeriems metams grąžinti šaukimą į kariuomenę. Į privalomąją pradinę karo tarnybą kasmet planuojama šaukti 3-3,5 tūkst. 19-26 metų jaunuolių.
Šauktinių Lietuvos kariuomenėje buvo atsisakyta 2008 metais.
