Nepaisant savižudybių problemos aktualizavimo, bandymų spręsti šią problemą, 2016 m. Lietuvoje nusižudė 823 žmonės, kas reiškia, kad iš 100 tūkst. gyventojų nusižudo maždaug 28,7 asmenys. Neatsižvelgiant į tai, kad šis skaičius Lietuvoje yra mažiausias nuo 2012 m., tai vis dar leidžia Lietuvai pirmauti Europoje pagal savižudybių skaičių, taip pat patekti į pirmąjį penketuką pasaulyje.
Norint sumažinti šią problemą, visų pirma, reiktų įsigilinti į veiksnius, kurie skatina ir palaiko tokio drastiškai didelio skaičiaus egzistavimą. Savižudybes skatinantys ir jas užkardantys faktoriai yra sudėtingi ir nėra visiškai suprantami. Visgi, remiantis Pasaulio sveikatos organizacijos pateiktais išaiškinimais, šiame kontekste svarbus vaidmuo tenka žiniasklaidai. Kaip teigia pati organizacija, viena vertus, žiniasklaidos pranešimai apie savižudybes gali paskatinti pažeidžiamus asmenis imituoti aprašytųjų atvejų elgesį, ypač jei savižudybė nušviečiama plačiai, ji aprašoma pirmuosiuose puslapiuose, pateikiama kaip sensacija ir (arba) tiksliai aprašomas savižudybės būdas. Kita vertus, atsakingas tokios informacijos pateikimas gali tapti visuomenės švietimo savižudybių klausimais priemone ir gali paskatinti tuos, kurie priklauso savižudybės rizikos grupei, kreiptis pagalbos. Atsižvelgiant į tai, viešosios informacijos skleidėjai, rengėjai ir žurnalistai privalo vadovautis tam tikromis protingumo ir santūrumo normomis bei principais, taikyti tam tikrus turinio apribojimus, informacijos pateikimo būdą, pateikiant visuomenei informaciją apie savižudybes ar bandymus nusižudyti.
Lietuvos psichologų sąjungos ir Lietuvos telefoninių psichologinės pagalbos tarnybų asociacijos pateikiamoje informacijoje nurodo, kad savižudybės romantizavimas didina galvojančių apie savižudybę žmonių riziką nusižudyti. Šiuo atveju, nereikia skaityti daug mokslinių straipsnių bei vadovėlių, siekiant nustatyti, ar tokie pareiškimai atspindi tikrovę. Visa tai patvirtinanti informacija yra gerokai arčiau mūsų – praktikoje. 2015 m. Seime vyko spaudos konferencija, kurios metu Lietuvos sveikatos mokslų universiteto Psichiatrijos klinikos vadovė, profesorė Virginija Adomaitienė atskleidė, kad savižudybių skaičius Lietuvoje mažėja, išskyrus 2013 m. Verta pagalvoti, kodėl 2013 m. buvo, drįstu teigti, juodieji šioje statistikos srityje? 2013 m. per Lietuvą nuaidėjo žinia apie vieno žymaus lietuvių aktoriaus, TV laidų vedėjo savižudybę. Anot Valstybinio psichikos sveikatos centro direktorės Onos Davidonienės, tokį savižudybių skaičiaus šoktelėjimą galėjo paskatinti būtent minėto aktoriaus savižudybė, kuri, anot jos, buvo stipriai romantizuojama žiniasklaidoje. Kaip teigia direktorė, po šio įvykio, kai įvairiose televizijos laidose buvo linkima jam smagiai suktis ant debesėlio, kelis mėnesius šalyje didėjo ir savižudybių dažnis. Paaiškindama tokias mintis, psichiatrė nurodė, kad televizijos laidoje, kurios vedėjas buvo šis aktorius, po jo mirties buvo nekart sakoma – tu labai blogai pasielgei, bet jei esi danguje ir mus matai, šitą dainą skiriame tau. Taigi, reali praktika atskleidžia, kaip žiniasklaidoje pateikiama informacija gali daryti įtaką asmenų ryžtui žudytis.
Apibendrindamas norėčiau pasakyti, kad šiuo metu visi šio pranešimo metu aptarti reikalavimai viešosios informacijos skleidėjams, rengėjams, žurnalistams, yra įtvirtinti tik Lietuvos visuomenės informavimo etikos kodekse, tačiau nėra reglamentuojami įstatyminiu lygmeniu. Tuo pačiu, norėčiau paminėti, kad užregistravau Visuomenės informavimo įstatymo 22 str. pakeitimo projektą, kuriame siekiu įtvirtinti šiuos reikalavimus, skelbiant informaciją apie savižudybes ar bandymus nusižudyti.
Ir, pačiai pabaigai, visų visuomenės informacijos skleidėjų, rengėjų, žurnalistų norėčiau primygtinai paprašyti laikytis minėtų reikalavimų, kadangi būtent jūs formuojate piliečių šios dienos nuotaiką ir teigiamas/neigiamas mintis. Neparodykime žmonėms kelio savižudybės link, priešingai – apšvieskime visuomenę ir eikime savižudybių prevencijos keliu.
Seimo Lietuvos valstiečių ir žaliųjų sąjungos frakcijos narys Robertas Šarknickas
