Psichologės patarimai, kaip pasiruošti mokyklai
Prasidėjo paskutinis vasaros mėnuo, tad, kad ir kaip stengiamės nuvyti mintis apie mokyklą, mokslo metai nenumaldomai artėja. Grįžimas į įprastą rutiną po vasaros atostogų kelia stresą ne tik vaikams, bet ir jų tėveliams, ypač, jei į mokyklos suolą mažylis ruošiasi sėsti pirmą kartą. Tad kaip vertėtų pasiruošti mokslo metams, kad ir taip neišvengiamo psichologinio streso būtų kuo mažiau, o iš anksto pasiruošus mokyklai dar kaip reikiant pasimėgautumėte paskutiniu atostogų mėnesiu, pataria psichologė Inga Būdvytytė. Nepieškite perdėm rožinio paveikslo. Anot I. Būdvytytės, nepaprastai svarbu yra tai, kaip tėvai reaguoja ir kalba apie mokyklą, mat tai gali nulemti ir vaiko požiūrį. Jei mokykla jums nekėlė teigiamų emocijų, nepasakokite baisių istorijų apie piktas mokytojas ar nedraugiškus klasiokus. Reikėtų susilaikyti ir nuo tokių komentarų, kurie išsprūsta nepagalvojus, pavyzdžiui, „Oi, nežinai, kas tavęs laukia…“ arba „Prasideda vargai vargeliai…“. „Pirmokui verčiau reikėtų papasakoti apie tai, ko galima tikėtis mokykloje, ką jis ten veiks ir kaip viskas atrodys. Taip pat svarbu nepiešti perdėm rožinio paveikslo, mat kai kurie tėvai, pastebėję vaiko nerimą, puola jį raminti pasakodami, kaip mokykloje bus smagu, atsiras daug naujų draugų, su kuriais galės žaisti – tokiu atveju vaikui gresia nusivylimas, nes žaidimų ir smagybių bus gerokai mažiau nei jis įsivaizdavo“, - įspėja psichologė. Nenuvertinkite vaiko nerimo. Jei vaikas prisipažįsta, kad grįžimas į mokyklą jam kelia nerimą ir baimę, I. Būdvytytė ragina nenuvertinti jo jausmų ir pasiteirauti, ko būtent jis bijo. Svarbu ne pulti raminti ir tikinti, kad viskas bus gerai, o išklausyti, priimti vaiko nerimą ir pasidalinti savo patirtimi, prisipažįstant, kad ir jums pirmą dieną mokykloje ar naujam darbe buvo baisu paaiškinant, kad dauguma žmonių jaudinasi prieš svarbius gyvenimo pokyčius. „Nenuvertinkite vaiko jaudulio sakydami, kad tai menkniekis. Taip pat nelyginkite jo su kitais bendraamžiais ir jų reakcijomis – kiekvienas yra skirtingas ir savaip išgyvena pokyčius bei su jais tvarkosi“, - sako specialistė. Apsipirkite kartu. Anot psichologės I. Būdvytytės, vykstant į parduotuvę pirkti mokyklinių prekių, svarbu, kad vaikas galėtų dalyvauti apsipirkimo procese, išsakyti savo nuomonę, išsirinkti norimą kuprinę ar penalą – turint mielus širdžiai reikmenis, pirmoji diena mokykloje bus kur kas laukiamesnė. Na, o jei praktiniais reikalais ir mokinio krepšeliu pasirūpinsite iš anksto – paskutinėmis vasaros dienomis galėsite ramiai laukti artėjančių mokslo metų. „Apsipirkimas mokyklai drauge suteiks gerų emocijų mažyliui: jis jausis svarbus bei turintis įtakos šiame procese. Žinoma, svarbu aptarti, kiek pinigų tam galite skirti. Tai gera proga mokytis ieškoti kompromisų, ugdyti vaiko finansinius ir planavimo įgūdžius. Kartu sudarykite pirkinių sąrašą, aptarkite, kiek pinigų tam galime skirti, ir kartu pabandykite paskaičiuoti, kiek ir ko reikės bei kiek galime sau leisti“, - pataria specialistė. Pratinkite vaiką prie naujo dienos režimo. Psichologė atkreipia dėmesį, kad artėjant mokslo metams, itin svarbu pakoreguoti ir vaiko dienos režimą: „Atėjus rudeniui, vaiko organizmui nebus papildomo šoko, kai reikės anksti keltis į mokyklą po atostogų, kai jis galėjo miegoti kiek norėjo. Artėjant mokslo metams stenkitės rytais keltis panašiu metu, kaip ir į mokyklą bei anksti eiti miegoti, kad vaikas kokybiškai pailsėtų. Įsivažiavus į rutiną – rugsėjį visos šeimos rytai bus kur kas malonesni ir nekels papildomo streso“. Lavinkite reikiamus įgūdžius. Prieš išleidžiant pirmoką į mokyklą, svarbu jį pamokyti ir praktinių įgūdžių: susitvarkyti savo daiktus, drabužius – tai pravers įvairiose socialinėse situacijose. Taip pat aktualu lavinti ir vaiko bendravimo įgūdžius – gebėjimą išklausyti kitą, ypač mokytoją pamokų metu, rasti bendrą kalbą su bendraamžiais, palaukti savo eilės.

Šeima - didžiausias laimėjimas
Žmonų nešimo čempionate Suomijoje nugalėtojais tapę marijampoliečiai - 31 m. pedagogė Neringa ir 38 m. Marijampolės pataisos namų apsaugos ir priežiūros specialistas Vytautas Kirkliauskas savo sėkmės nelaiko laimėjimu loterijoje. Pasak čempionų, viskas pasiekta atkakliu darbu bei vieno su kitu sutarimu. Ar dalyvaus čempionate penktą kartą, pora kol kas slapukauja. Jiems svarbu buvusi ne prizų vertė, o tai, kad įrašė Lietuvos vardą į istoriją tūkstantmečio metais.

Kalbinis mandagumas vaikystėje: kaip jį ugdyti?
Mandagumas – nuo komunikacijos proceso neatsiejamas sudėtingas reiškinys, įvairiomis formomis atsiskleidžiantis kiekvienoje pasaulio kultūroje. Būdamas įvairialypiu, šis reiškinys gali pasireikšti kalbinėmis ir nekalbinėmis priemonėmis. Kalbinis mandagumas laikomas viena iš svarbiausių komunikacinio akto dalių, formuojančių pašnekovų santykį ir tam tikra prasme dažnai nulemiančių pokalbio sėkmę.

Santuokinės iliuzijos ir tikrovė
Pasak psichoterapeuto Valerio Albisetti, tobulo partnerio paieškos yra kėsinimasis į jo, kaip žmogaus, esmę, nes taip ieškoma ne tikros meilės, o globos, saugumo, patogumo bei galimybės savo troškimus realizuoti pasinaudojant kitu asmeniu ir jo gyvenimu. Tai dažnas reiškinys vakarietiškoje kultūroje, kur žmonės nuo mažumės raginami siekti savo tikslų ir svajonių bet kokia kaina bei klaidingai tikinami, jog viskas yra įmanoma.

Apie santuoką iš kunigo lūpų
Šių laikų visuomenėje, daugėjant skyrybų atvejų, dažna pora ryžtasi gyventi ir bendrą ateitį kurti nesusituokus. Toks jaunų žmonių pasirinkimas neretai rodo baimę įsipareigoti ar galbūt neapsisprendimą. Tačiau Vilniaus Šv. Jonų bažnyčios rektorius kunigas Vidmantas Šimkūnas SJ sako, kad santuoka, paremta meile ir atsakomybe, yra aukščiau už visas bažnytines normas, o tuoktis gali net ir skirtingų religijų asmenys.

Sėkmingi Kate Middleton gimdymai
Kembridžo kunigaikštienė Kate pirmadienį Londone 11 valandą ryto pagimdė trečiąjį karališkąjį kūdikį, o 6 valandą vakaro jau pozavo kameroms atrodydama puikiai – ir avėdama aukštakulniais. Tai privrtė viso pasaulio mamas su pavydu klausti savęs: kaip gi jai tai pavyksta?

Lietuvoje vaikų mažėja, o jų gerovė neužtikrinama
Užuot ignoravusi vaikų patiriamą skurdą, smurtą, žalą ir kitas problemas, Lietuva turėtų jas spręsti kompleksiškai, atsigręždama į sisteminį vertinimą, kuris parodo, jog smurto prieš vaiką rizika dažniausiai susijusi su skurdu šeimoje, būtiniausių išteklių trūkumu, stresu, atskirtimi, bloga tėvų sveikata, būtinų paslaugų neprieinamumu ir t. t. Sisteminiam įvertinimui būtinos aukštos kompetencijos, nepriklausomų ekspertų komandos, institucijų bendradarbiavimas ir kiti ištekliai, tačiau Lietuvoje tam kol kas nėra net rimtų užuomazgų.

Asmenukių karta: kaip neužauginti vaiko narcizo
Auginame vaikus tais laikais, kai jų bendraamžiai kiekvieną dieną socialiniuose tinkluose dalijasi savo asmenukėmis ir kitomis gyvenimo akimirkomis. Nenuostabu, kad daugybė tėvų nerimauja, jog jų vaikas gali tapti pernelyg į išorinį grožį susitelkusiu narcizu.  

Vaikų žaidimai lauke reikalingi ir žiemą: idėjos, ką veikti
Kai lauke žvarbu ar pagaliau pasninga – pats metas su vaikais susiruošti į gamtą. Žiemą lauke galima nuveikti daugybę įdomių dalykų – net įprastas kiemas gali tapti nuotaikingų žaidimų ir atradimų vieta. Tačiau tam, kad vaikai išbandytų naujų veiklų ir lavinančių žaidimų, reikalinga ir suaugusiųjų pagalba. Idėjomis...

Išmanieji telefonai kelia pavojų vaikams
Nerimą keliantys nauji tyrimai, į kuriuos ypatingą dėmesį turėtų atkreipti tėvai, susiejo vaikų išmaniųjų telefonų naudojimą su didesniais socialinės izoliacijos, depresijos, savidestrukcinių minčių ir netgi savižudybių lygiais. Deja, tai yra tik dar vienas pavyzdys mūsų gyvenimus palengvinti turėjusios technologinės...

Ar jūsų vaikas po eglute atrado tai, ko tikrai laukė?
Kalėdos yra stebuklų metas visiems, tačiau vaikams – tai ypatingas laikas, kai po eglute tikimasi rasti tai, ko iš tiesų labiausiai nori. Neretai tie norai susiję su žaislais, kurie tuo metu būna patys geidžiamiausi. Vaikų psichologė Ingrida Černiauskienė pažymi, kad žaisdami vaikai mokosi spręsti įvairias gyvenimiškas...

Ankstyva užsienio kalba sustiprina vaikų gabumus matematikai
Darželyje prabėganti vaikystė yra tas metas, kai žmogus aktyviausiai mokosi bendravimo gebėjimų. Maži vaikai yra itin imlūs kalboms ir tai puikus laikas mąstymui lavinti. Užsienio kalbos pamokos ikimokyklinio ir priešmokyklinio amžiaus vaikams padeda įgyti įvairių, ne tik kalbinių gebėjimų. Plačiau apie tai pasakoja Raminta...