Seimas ketvirtadienį galutinai apsisprendė dėl papildomų socialinių garantijų ir reikalavimų šauktiniams. Nors paskutinę dieną dar buvo svarstomos dešimtys pataisų, Seimas vieną po kitos jas atmetinėjo ir galų gale priėmė vos vieną pakeitimą: numatė, kad pirmieji į kariuomenę šaukiami paskolų turintys jaunuoliai patys spręs, kaip mokėti palūkanas.
Jau anksčiau buvo svarstyta galimybė palūkanų mokėjimą šauktiniams atidėti. Tačiau įstatyme Seimas nustatė ne tokią prievolę bankams, o pasirinkimą šauktiniams. Tai yra pats jaunuolis nuspręs, ar palūkanas mokės tarnybos metu, ar po jos. Bankai turės paklusti jo sprendimui.
Pataisų gausu, bet visos prastos
Seime buvo daugybė siūlymų, kaip tobulinti šaukimo tvarką. Lenkų rinkimų akcijos atstovė Rita Tamašunienė siūlė trumpinti tarnybą iki trijų mėnesių, Rima Baškienė – pirmiausia šaukti devyniolikmečius, o tik jų esant nepakankamai – vyresnius jaunuolius. Tačiau Seimas tam nepritarė vertindamas, kad tokiu būdu bus pažeistas lygiateisiškumo principas.
Taip pat paprastai palaidotos ir pataisos dėl įpareigojimo universitetams suteikti nuolaidų šauktiniams ar kompensuoti visą jų studijų mokestį.
Tuo tarpu daugiausiai diskusijų kilo dėl siūlymų atsisakyti šaukimo „loterijos“, šauktinius parenkant kompiuterizuotai ir atsitiktine tvarka. Seimo nariai tvirtino, kad toks būdas palieka skylių elito vaikams niekada netarnauti.
Metodą gynusieji kaip tik pažymėjo, kad tai pati skaidriausia tvarka, kokia taikoma ir Danijoje. Konservatorė Rasa Juknevičienė aiškino, kad atrankos galėtų būti atsisakyta tik tuomet, jei būtų įteisinama visuotinė karo prievolė.
„Aš už visuotinę karo prievolę, bet mes jai dar nepasirengę. Dabar galime pašaukti tiek, kiek turime galimybių – finansinių, mokymo, infrastruktūros. Ką, gal siūlote pagal abėcėlę šaukti, kad Anušauskas tikrai bus pakviestas, o Žvikienės sūnus greičiausiai niekada nebus?“ – klausė ji.
Taip pat tik po ilgų pokalbių nutarta atmesti liberalų pataisą, pagal kurią nešaukiami būtų ne tik studijuojantys jaunuoliai, bet ir dirbantieji. Pagrindinis atmetimo argumentas – galimybės vieną dieną įsidarbinti, o kitą vėl gulėti ant sofos.
„Jei kalbame apie darbo santykius, tai kokius? Šiandien įsisteigiau įmonę, rytoj uždariau. Vieną dieną įsidarbinau, kitą išėjau. Čia sunku suvaldyti piktnaudžiavimus“, – teigė krašto apsaugos ministras Juozas Olekas, pridūręs, kad darbdaviai nemato kliūčių saugoti darbo vietas šauktiniams.
Pataisą pasiūlęs A.Mazuronis tvirtino, kad tai tik žodžiai, o po devynių mėnesių IT specialistui ar aukšto rango vadybininkui į darbą sugrįžti gali būti sunku.
Ši mintis suglumino R.Juknevičienę. Ji pasiūlė tuomet uždrausti moterims gimdyti, nes mažiausiai devynis mėnesius, kuriems vyrai šaukiami į tarnybą, jos atsitraukia nuo darbų vaikams auginti.
Tęs kitą savaitę
Ketvirtadienį Seimas po svarstymo 77 balsais pritarė Karo prievolės įstatymo projektams. Balsuojant susilaikė tik Linas Balsys ir Rima Baškienė. Galutinai įstatymą priimti ketinama kitą savaitę.
Pasisakydami dėl šauktiniams taikytinos tvarkos Seimo nariai reiškė skirtingas pozicijas. Konservatorė R.Juknevičienė teigė, kad ateityje vis tiek teks grįžti prie privalomosios karo tarnybos be jokių atrankų, o socialdemokratė Birutė Vėsaitė apgailestavo, kad nuo karo prievolės nutarta atleisti bedarbius ir nuteistuosius.
Tuo tarpu krašto apsaugos ministras J.Olekas pažymėjo, kad šauktiniai grąžinami tikrai tik laikinai – iki 2020 m.
Pasak jo, Seime priimamas įstatymas aiškiai ir tiksliai nustato tvarką, kaip tai bus daroma, ir numato atlikusiems karo tarnybą jaunuoliams nemažai lengvatų.
„Einame demokratiniu keliu, o šauktinių dalyvavimas gerokai skirsis nuo anos valstybės kariuomenės šauktinių patirties“, – užtikrino ministras.
Pagal Seime svarstomą Karo prievolės įstatymo pataisų projektą, į privalomąją karo tarnybą bus šaukiami vyrai nuo 19 iki 26 metų. Savanoriškai ateiti tarnauti galės 18-38 metų asmenys.
Šaukimas bus vykdomas teritoriniu principu. Planuojama sudaryti šešias šaukiamųjų eiles pagal regionus. Tuomet iš tų sąrašų bus atrinkti asmenys, kurie pagal įstatymo normas gali būti pašaukti atlikti privalomąją karo tarnybą.
Atsižvelgiant į šauktinio tarnybos vertinimą, kas mėnesį bus kaupiama speciali įmoka, kuri bus išmokama asmeniui atlikus tarnybą. Jos dydis priklausys nuo atliktos tarnybos vertinimo rezultatų. Asmens tarnybą įvertinus labai gerai už vieną tarnybos mėnesį bus skaičiuojamos keturios bazinės socialinės išmokos (152 eurai), gerai įvertintiems – trys bazinės socialinės išmokos (114 eurų), patenkinamai – dvi bazinės socialinės išmokos (76 eurai).
