Stebint, kaip vyksta valdžios perdavimas iš Obamos Trumpui, gali pasirodyti, kad išrinktojo prezidento reikalai yra ne kokie. Jis ir toliau kritikuojamas už laužomas tradicines finansinių reikalų normas: jis ne tik nepaviešino savo mokesčių deklaracijų, bet ir imdamasis svarbiausių šalies (o gal ir pasaulio) pareigų, nuo savo verslo interesų atsiriboja tik nominaliai. Jo reitingai apgailėtini. Žiniasklaida praneša, kad jo komanda nepritaria kai kuriems jo politiniams planams.
Ir visgi jis gauna visko, ko nori. Labai tikėtina, kad Senatas patvirtins visus jo nominantus į ministrų kabinetą. Daugiausiai grėsmės iš viso būrio kyla „ExxonMobil“ vadovui Rexui Tillersonui, kurį Trumpas išsirinko į valstybės sekretoriaus postą, tačiau ir tai tikimybė, kad jo kandidatūra bus patvirtinta, yra didesnė už tikimybę, kad ji bus atmesta. Nepaisant audringos kritikos iš populiariausių pilietinių teisių grupių, senatoriaus iš Alabamos Jeffo Sessionso kandidatūra į Generalinio prokuroro pareigas JAV Senate neturi nė vieno oponento. Kandidatūrų svarstymus labai sėkmingai praėjo į atsargą išėjęs generolas Jamesas Mattisas ir į atsargą išėjęs generolas Johnas Kelly, kurie nesunkiai taps atitinkamai Gynybos ir Nacionalinio saugumo sekretoriais. Puikiai sutiktas ir nominantas į CŽV direktorius Mike’as Pompeo.
Atrodė, kad silpnoji grandis nominantų sąraše yra dr. Benas Carsonas, kurį Trumpas nominavo į Būstų ir urbanistinio planavimo sekretoriaus pareigas ir kuris neturi jokios patirties šioje sferoje. Tačiau svarstymo metu senatoriai jį sutiko palankiai. Sudėtingiausius klausimus jam pateikė senatorė iš Masačiusetso Elizabeth Warren – ir jie buvo visai nesudėtingi. Ji paklausė, ar Carsonas galėtų užtikrinti, kad departamento finansavimas nenukeliautų į kurią nors Trumpo valdomą kompaniją. Carsonas atsakė, kad negalėtų. Warren pakomentavo, kad niekas iki galo net nežino, kokios kompanijos priklauso Trumpui, nes šis nepaviešino savo mokesčių deklaracijos. Tuomet Carsonas ir Warren apsikeitė komplimentais, girdami vienas kitą už pastangas pašalinti švininius dažus iš socialinių būstų.
„The New York Times“ ir „The Washington Post“ rašė, kad išrinktojo prezidento nominantai nesutinka su kai kuriais jo politiniais planais. Tačiau iš esmės tai ne visai tikslu. Tuo metu, kai Sessionsas ir kiti pasisakė prieš draudimą musulmonams atvykti į šalį, Trumpas jau pats buvo atsisakęs šio siūlymo. Taip, Kelly išreiškė „didžiulį pasitikėjimą“ žvalgybos išvadomis, kad Rusija prikišo nagus prie įsilaužimo į Nacionalinio demokratų komiteto duomenis, tačiau Trumpas – nors ir pavėluotai ir keistu būdu – dabar jau irgi laikosi tokios nuomonės. Kitaip tariant, Trumpo ir jo nominantų nuomonės skiriasi ne taip smarkiai, kaip buvo rašoma.
Be to, tai būtų svarbu tik tuo atveju, jei Trumpas turėtų aiškius ir nekintančius įsitikinimus – o taip toli gražu nėra. Kampanijos metu jis nuolat žadėjo neliesti Medicaid ir Socialinės apsaugos programų, tačiau dabar kalba sukasi jau kita linkme. Jo populiariausias pažadas – tikra siena su Meksika – taip pat nepateikia aiškių detalių (kaip ir negarantuoja Didžiosios kinų sienos stiliaus statinio). Pakaks nors vienam kitam ruože dabartinę metalinę tvorą pakeisti betonine – ir pažadas išpildytas.
Dar svarbiau už tai, kad Trumpas gaus savo nominantus, yra tai, kad jis apskritai gaus, ko tik nori. Kad ir kiek kalbama, kad atšaukti papildomiems 20 milijonų gyventojų sveikatos draudimą suteikusį Obamacare įstatymą bus labai sunku, dabar jau aišku, kad tai nėra neįmanoma. Senato ir Atstovų rūmų respublikonai gali lengvai suvienyti jėgas, kad užkirstų kelią demokratų obstrukcijai ir palengva daryti pakeitimus, kol įstatymas galiausiai visiškai pasikeis – nuo baudų už nesidraudimą sumažinimo iki Medicaid subsidijų apkarpymo ir dar daugiau.
Respublikonų remiamas Trumpas galės pasiekti ir daugiau pergalių. Taip, Obamos stiliaus infrastruktūros plano jis nepasiūlys, tačiau ši sfera neabejotinai gaus daugiau finansavimo. Jis smarkiai reformuos JAV tarptautinę prekybą. Gal tai ir nebus perdėtas protekcionizmas, kurį jis žadėjo kampanijos metu, bet bent jau Ramiojo vandenyno partnerystės sutarties laukia liūdnas galas. Ar Trumpas su respublikoniško Kongreso pagalba gali sumažinti mokesčius? Tikrai taip.
Ir tai tik dalis pergalių, kurių jis laukia, nepaisant visos jam metamos kritikos. Taip jis gali įsivelti į kelis kvailus ginčus „Twitter“. Tačiau tai jo nesustabdys.
