Rizika susirgti širdies liga gali priklausyti ir nuo žmogaus dirbamo darbo, skelbia naujas neseniai atliktas tyrimas. Jo metu nustatyta, kad didesnę tikimybę susirgti širdies liga ar patirti insultą turi prekybos sektoriaus darbuotojai, nekvalifikuoti darbininkai bei bedarbiai.
Tyrėjai išsiaiškino, kad žmogaus rizika susirgti širdies liga ar patirti insultą priklauso nuo to, kokioje industrijoje jie dirba. Aukščiausią vietą sąraše užėmė dirbantieji mažmeninėje prekyboje – 2,9 proc. šiame sektoriuje dirbančių žmonių buvo patyrę širdies ligą arba insultą.
Finansų ir draudimo srityje dirbantys asmenys turėjo mažiausią širdies ligos tikimybę, kuri jų tarpe siekė 0,8 proc.
Tyrimui Ligų kontrolės ir prevencijos centro (CDC) tyrėjai pasitelkė nacionalines sveikatos apklausas, atliktas 2008-2012 m. laikotarpiu, ir apskaičiavo jaunesnių nei 55 m. amžiaus suaugusiųjų patirtų širdies ligų bei insulto rodiklius.
Tyrėjai taip pat išanalizavo ir tai, ar darbo neturintys žmonės bei tam tikrų sektorių darbuotojai turėjo skirtingą riziką sirgti širdies liga palyginus su kitais. Tuomet paaiškėjo, kad, tarp darbą turinčių žmonių, aptarnavimo srityje dirbantys tarnautojai ir nekvalifikuoti darbininkai dažniau sirgdavo širdies liga ar patirdavo insultą nei biurų darbuotojai.
Tačiau širdies ligos rizika taip pat priklauso ir nuo žmogaus amžiaus bei lyties. Kai tyrėjai pakoregavo rezultatus atsižvelgdami į šiuos faktorius, paaiškėjo, kad širdies ligos ir insulto tikimybė buvo aukščiausia tarp žmonių, dirbančių šiose dviejuose sektoriuose: pirmasis buvo pavadintas Administracinės, pagalbinės, atliekų ir aplinkos tvarkymo paslaugos, ir jam yra priskiriami visi žmonės, dirbantys verslo konsultacijų ir apsaugos paslaugų srityse bei aplinkos ir atliekų tvarkymo paslaugų srityse. Antroji kategorija yra Apgyvendinimo ir maitinimo paslaugos, ir į ją buvo įtraukti žmonės, dirbantys keliautojų apgyvendinimo vietose, restoranuose ir baruose.
Atsižvelgę į įdarbinimo būseną, tyrėjai išsiaiškino, kad 1,9 proc. visų darbą turinčių žmonių buvo patyrę širdies ligą ar insultą, palyginus su 2,5 proc. darbo neturinčių asmenų, kurie ieškojo darbo, ir 6,3 proc. žmonių, nesančių darbo rinkoje. Į pastarąją grupę buvo įtraukti darbo neturintys ir jo nebeieškantys suaugusieji, namų šeimininkės, studentai, pensininkai ir neįgalieji.
Širdies ir kraujagyslių sistemos ligos kiekvienais metais yra atsakingos už vieną iš trijų mirčių Jungtinėse Valstijose. Daugelį tų mirčių sukelia insultas arba pati dažniausia širdies liga, vadinama išemine širdies liga, kuomet susiaurėja kraujagyslės. Ši liga laikui bėgant gali progresuoti ir sukelti širdies smūgį.
Rizikos faktoriai, lemiantys širdies ligą, varijuoja nuo tokių medicininių būsenų kaip diabetas ir aukštas kraujospūdis, iki tam tikrų gyvenimo būdo faktorių – mitybos, rūkymo ir fizinio aktyvumo. Pasak CDC, su darbu susiję širdies ir kraujagyslių sistemos ligų rizikos faktoriai yra triukšmas, įtampa darbe, antrinis rūkymas ir darbas pamainomis.
Tam, kad atkreiptų visuomenės dėmesį į su darbu susijusius faktorius, prisidedančius prie širdies ligos rizikos, CDC 2011 m. pradėjo programą, vadinamą „Total Worker Health“. Šios programos tikslas yra suvaldyti darbe patiriamus rizikos faktorius, tokius kaip įtampa darbe, kartu skatinant sveiką gyvenseną.
Tie žmonės, kurie turi darbus sektoriuose su didesne širdies ligų tikimybe, gali gauti ypač didelės naudos iš darbdavių remiamos „Total Worker Health“ programos, sakė tyrėjai.
Kol kas nėra aišku, kodėl žmogaus dirbamas darbas yra susijęs su jo rizika sirgti širdies liga, tačiau tai gali lemti tam tikros darbo charakteristikos. Pavyzdžiui, Administracinių, pagalbinių, atliekų ir aplinkos tvarkymo paslaugų sektoriuje dirbantys darbuotojai taip pat pranešė jaučiantys didesnį nesaugumą darbe nei visi kiti, sakė tyrėjai. Jų teigimu, nesaugumas darbe yra dažna streso priežastis.
Kitas lemiamas rizikos faktorius gali būti pamaininis darbas, kuris yra dažnesnis tarp Apgyvendinimo ir maitinimo paslaugų sektoriaus darbuotojų, sakė tyrėjai.
