Apie skausmo problemą yra daug prirašyta. Tai sritis, kurią tyrinėja praktikuojantys gydytojai ir mokslininkai, psichologai ir romanistai. Skausmu mes vadiname jausmą, kurį patiriame smarkiai užsigavę, nusideginę, ar tada, kai nuo skausmo „plyšta“ galva. Mes taip pat sakome „praradimo skausmas“ ar „širdgėla“, kai mes prarandame mylimus žmones – visa tai patenka į tą patį apibrėžimą.
Skausmas evoliucine prasme yra pati seniausia apsauginė mūsų organizmo reakcija. Skausmas mums signalizuoja, kad kažkas yra ne taip ir iššaukia atsakomąją organizmo reakciją, skirtą pašalinti skausmo šaltinį. Įdomu tai, kad skaudėti gali bet kurį organą, išskyrus vieną. Kad ir kai tai paradoksalu, tačiau galvos smegenys, kurios jaučia skausmą visuose kituose organuose, pačios skausmo receptorių neturi.
Galvos skausmas yra susijęs ne su smegenų audiniu, o su procesais, vykstančiais jų kraujagyslėse arba dangaluose. Skausmas paprastai yra nuolatinis uždegimo palydovas. Jį gali sukelti spazmai arba kraujagyslių, žarnų, šlapimtakių, tulžies takų pertempimas. Galų gale, skausmas lydi visas įmanomas traumas ir ligas, kurių atveju traumuojamos nervinės galūnės.
Skausmo kentėti, žinoma, nereikia. Tačiau prieš griebiantis skausmą malšinančių preparatų, būtina aiškiai žinoti, kas tą skausmą sukėlė. Skausmas signalizuoja: „Organizme yra problema, ją reikia pašalinti.“ Paprastai radus ir pašalinus skausmo priežastį, pranyksta ir skausmas.
Skausmo kalba
Su skausmo apibūdinimais gydytojai susiduria kasdien, tačiau nėra realios galimybės objektyviai išmatuoti skausmo intensyvumą, nes kiekvienas jį suvokia individualiai. R. Melzack ir Torgerson atlikto klasikinio tyrimo metu, buvo klasifikuoti žodžiai, vartojami apibūdinant skausmą. Mokslininkai išskyrė 3 pagrindines žodžių grupes ir 16 pogrupių. Iš šių trijų kategorijų vos viena gali pretenduoti į „objektyvų“ skausmo vertinimą. Dvi kitos – tai individualus patiriamo skausmo dydžio vertinimas. O šis individualus vertinimas, žinoma, priklauso nuo žmogaus patyrimo, jo emocinės būklės, kultūrinės aplinkos ir tradicijų, ir daugelio kitų faktorių, kuriems mes negalime daryti įtakos.
Jei pasakysiu, kad gimdyti yra neskausminga, bijau, kad užsitrauksiu didžiosios dalies moteriškos auditorijos rūstybę. Tačiau antropologai aprašinėja kultūras, kuriose moterys gimdydamos nepatiria praktiškai jokios kančios, mat paprasčiausiai nežino, kad turi skaudėti. Daugelis tyrimų aiškiai atskleidžia, kaip vaikai, pirmą kartą susidūrę su žodžiu „skausmas“, pradeda suvokti jį ir viską, kas su juo susiję. Kitaip sakant, vaikai savo tėvų dėka „išmoksta“ jausti skausmą, o taip pat visam gyvenimui įsisavina santykį su juo (nuo panikos iki „tai smulkmena“).
Gyvenimas be skausmo
Šiuolaikinė medicina labai daug pasiekė sprendžiant skausmo problemą. Šiuo metu egzistuoja šimtai pakankamai efektyvių medikamentų, galinčių palengvinti skausmą. Tačiau kartais skausmo pašalinti nepavyksta net stipriausiais analgetikais. Laimei, yra kitų pakankamai veiksmingų būdų ir metodų, padėsiančių atsikratyti skausmo.
Dėmesio valdymas. Gerai žinoma, kad boksininkai, futbolininkai ir kiti sportininkai varžybų metu gali smarkiai nukentėti, tačiau nė nepastebėti, kad yra sužeisti. Dėmesio kontrolė drauge su stipria įtaiga yra fenomeno, žinomo hipnozės pavadinimu, dalis. Paprastai kalbant, hipnotinė būsena – tai sukoncentruoto dėmesio būsena, kai yra smarkiai sumažinamas dėmesys kitiems dirgikliams, tame tarpe ir skausmui. Hipnotiniame transe esantis asmuo ne tik yra mažiau jautrus išoriniam skausmui, tačiau ir pajėgus susilpninti arba „atjungti“ skausmą, sukeltą kokio nors negalavimo, pvz., galvos skausmą, neuralgiją. Daugeliui žmonių hipnozė padeda sumažinti nuskausminamųjų medikamentų kiekį. Praktiškai visus savo pacientus, kurie į mane kreipiasi varginami smarkių skausmų, aš mokau atsipalaidavimo ir autohipnozės metodikų tam, kad jie patys galėtų kontroliuoti savo būklę. Įtaigos poveikis suvokiamam skausmo intensyvumui buvo išnagrinėtas tiriant placebo efektyvumą. Mokslininkai nustatė, kad kai kuriems pacientams stiprų skausmą (pavyzdžiui, po operacijos) nuslopinti pavyksta davus jiems placebo („tuščio“ vaisto analogo, neturinčio jokio cheminio poveikio ligoniui) vietoje morfino ar kitų analgetikų – 35 % pacientų pajuto pastebimą skausmo sumažėjimą. Turint galvoje, kad morfinas net didelėmis dozėmis skausmą sumažina tik 75 % visų atvejų, galima daryti išvadas, kad beveik pusę šio vaisto efektyvumo suteikia placebo efektas. Neseniai atlikti tyrimai atskleidė, kad placebas veikia todėl, kad įtaigos dėka mūsų smegenys yra pajėgios išskirti nuskausminamąsias medžiagas, panašias į morfiną – endorfinus.
Akupunktūra. Nepaisant to, kad akupunktūros veikimo mechanizmas iki šiol nėra iki galo ištirtas, nuskausminamosios jos savybės yra patvirtintos daugybe tyrimų. Įrodyta, kad adatų terapija padeda esant galvos, nugaros ir sąnarių skausmams. Akupunktūra padeda atsikratyti priešmenstruacinių ir menstruacinių skausmų, slopina nepakeliamus neuralginius skausmus (tokius, kurie patiriami esant trišakio nervo uždegimui). Mokslininkai išskiria tris lygmenis, kuriuose veikia į akupunktūrinį tašką įvesta adata. Pirmiausia – ji veikia lokaliniu lygmeniu. Tai reiškia, daro tiesioginį poveikį pažeistos srities nervinėms galūnėms. Antrasis lygmuo – stuburo smegenų segmento lygmuo. Impulsas iš adatos blokuoja skausmo keliavimą nervu į stuburo smegenis. Ir galiausiai trečiasis – galvos smegenų lygmuo. Galvos smegenys irgi gauna signalą papildomai išskirti vidinių nuskausminamųjų.
Dr. Vadimas Dechtiaris, tel. (847)724-1777. Kalbame lietuviškai.
