Šią savaitę paaiškėjo, kad Slaptoji tarnyba nebegali mokėti šimtams agentų, saugantiems prezidentą, kuris kas savaitgalį keliauja į nuosavus kurortus Rytų pakrantėje, ir 18 asmenų pirmąją šeimą, kurios nariai nuolat keliauja verslo reikalais bei pramogai. Slaptosios tarnybos direktorius Randolphas Allesas sako, kad jau daugiau nei 1 000 agentų pasiekė nustatytas pajamų lubas, kurias gali gauti per šiuos metus kaip atlyginimą ir išmokas už viršvalandžius.
Kad agentams būtų sumokėta, turės įsikišti Kongresas. Tačiau buvę aukšti specialių tarnybų pareigūnai sako, kad pats Trumpas gali žengti kelis paprastus žingsnius, kad palengvintų šiai agentūrai finansinę naštą, kurią jis ir jo šeima jai užkrovė. Trumpas galėtų:
Daugiau laiko leisti Baltuosiuose rūmuose. „Tai padėtų išspręsti problemą“, – sako Johnas Magaw, buvęs Slaptosios tarnybos direktorius, kurio beveik tris dešimtmečius trukusi karjera Slaptojoje tarnyboje prasidėjo nuo agentų pareigų prie Lyndono Johnsono administracijos 1967-aisiais.
Nuo savo inauguracijos, Trumpas jau 7 kartus keliavo į savo „Mar-a-Lago“ kurortą Floridoje, penkis kartus – į savo golfo klubą Bedminsteryje (Naujasis Džersis) ir kartą buvo grįžęs į Trumpo bokštą Manhatane. Kadangi visose šiose vietose Trumpas būna ilgą laiką, apsaugos infrastruktūros palaikymas atsieina brangiau nei kainuotų trumpų apsilankymų atveju.
Dar daugiau – Trumpo klubai ir kurortai yra brangūs, o agentūrai neleidžiama priimti jokio Kongreso nepatvirtinto finansavimo ar paramos. Tai reiškia, kad už viešbučio kambarius Trumpo nuosavybėse tenka mokėti pilną kainą, sako kitas buvęs Slaptosios tarnybos direktorius W. Ralphas Bashamas, kuris sako, kad tokie nutarimai yra skirti apsaugoti agentų darbines misijas nuo bet kokio kompromato.
Trumpas Slaptajai tarnybai negali pasiūlyti nieko nemokamai (dar klausimas, ar norėtų, jei galėtų), tačiau jis gali apmažinti kelionių skaičių. „Prezidentas galėtų užkirsti kelią finansinėms agentūros bėdoms pakeisdamas savo elgesį. Jis galėtų likti Vašingtone ir dirbti savo darbą, o ne lakstyti po savo paties kurortų golfo laukus“, – sako praėjusį mėnesį iš Vyriausybės etikos administracijos direktoriaus pareigų atsistatydinęs Walteris Shaubas. Prie administracijos Shaubas prisijungė prezidentaujant George’ui W. Bushui, Barackas Obama paskyrė jį vadovu. 2013-aisiais, o vėliau jis atsistatydino dėl konfliktų su Trumpu. Shaubas aktyviai kritikavo prezidentą Trumpą už tai, kad jis neatsisakė savo komercinių kompanijų ir nekilnojamojo turto nuosavybės.
Brangius kurortus iškeisti į „Camp David“. Magaw rekomenduoja Trumpui apriboti savo keliones iki įprastų 1-2 atostogų per metus, laiko leidimo Merilando provincijos kurorte „Camp David“, kuriuo prezidentai dažnai naudojasi nuo 5 dešimtmečio pradžios ir „visiškai būtinų vizitų užsienyje, kol pinigų problema bus išspręsta“. Taip darė visi ankstesni prezidentai, nuo Franklino D. Roosevelto iki Baracko Obamos, kad taupytų federalinius dolerius ir sumažintų asmeninę įtampą ir sunkumus federaliniams agentams, kuriems net ir normalaus prezidentinio kelionių tvarkaraščio atveju, tenka ilgą laiką praleisti toli nuo savo sutuoktinių ir vaikų.
Bendrosios atskaitomybės tarnybos skaičiavimais, kiekviena prezidento išvyka į „Mar-a-Lago“ kainuoja mažiausiai $3 milijonus.
Leisti vaikams atsisakyti apsaugos. Slaptosios tarnybos mandatas reikalauja saugoti prezidentą, viceprezidentą, jų šeimas ir dar kelis žmones. Pasak nepartinės organizacijos „Vyriausybės priežiūros projektas“ vyriausiojo patarėjo Scotto Amey, Trumpas negali mokėti už sau teikiamą Slaptosios tarnybos apsaugą, tačiau jo šeimos nariai pagal įstatymus gali atsisakyti Slaptosios tarnybos apsaugos arba rasti kitų variantų.
„Nematau kito kelio vyriausybei išvengti šių išlaidų apsaugai, nebent Trumpo šeimos nariai atsisakytų apsaugos paslaugų. Slaptoji tarnyba, kaip ir visos kitos federalinės agentūros, turi nustatytą biudžetą ir privalo veikti to biudžeto ribose“, – sako Amey.
Ypač tai aktualu todėl, kad Trumpo vaikai – Donaldas Trumpas jaunesnysis ir jo brolis Ericas Trumpas – iš savo namų Niujorke dažnai keliauja po pasaulį Trumpo korporacijos reikalais. Štai, pavyzdžiui, vos viena šiemetinė Erico verslo kelionė į Urugvajų Slaptajai tarnybai kainavo beveik $100,000 vien už viešbutį. Jei Trumpo sūnūs vietoj federalinės apsaugos pasirinktų privačias paslaugas, tai mokesčių mokėtojams sutaupytų daugybę pinigų. Federalinės apsaugos atsisakyti galėtų ir kiti Trumpo vaikai, pavyzdžiui, Ivanka Trump, kurios šeimos atostogos Vistleryje, Britų Kolumbijoje, šių metų balandį kainavo agentūrai apie $53,000 vien už viešbutį.
Buvęs agentūros direktorius Bashamas, apsaugos operacijoms vadovavęs 2003-2006 metais, sako, kad anksčiau yra buvę atvejų, kai prezidento šeimos nariai atsisako federalinės apsaugos. Štai buvusi pirmoji ponia Barbara Bush, kuriai priklausė apsauga visam gyvenimui, atsisakė jos netrukus po to, kai paliko Baltuosius rūmus.
Tačiau kitas buvęs aukštas Slaptosios tarnybos pareigūnas Arnette’as Heintze’as pabrėžia, kad pasaulinio saugumo grėsmės, šiandien kylančios amerikiečiams – įskaitant ir pirmąją šeimą – neturi precedento.
Bet Trumpas neprivalo nieko keisti
Heintze’as nepritaria pačiai prielaidai, kad Trumpas apskritai turėtų galvoti apie išlaidas. „Niekas neturi teisės aiškinti prezidentui ir jo šeimai, kaip jiems gyventi savo gyvenimus. Tai yra tokia dilema, su kuria susiduria mūsų šalis“, – sako Heintze‘as, šiuo metu vadovaujantis nuosavai globalinio saugumo rizikos valdymo ir konsultavimo kompanijai Čikagoje.
Mažai tikėtina, kad Trumpas sutiktų daugiau savaitgalių leisti „Camp David“. Nors poilsio namuose yra teniso kortai, galima jodinėti žirgais, yra sąlygos žvejybai, boulingas, sporto centras ir žygių trasos, tai nėra Trumpo stilius. Pirmą karta „Camp David“ Trumpas apsilankė tik po penkių mėnesių pareigose, o paklaustas apie įprastą prezidentų poilsiavietę sausį, pareiškė, kad „ji yra kaimiška ir paprasta“, bei pridūrė: „Žinot, kiek laiko jums ten patiktų? 30 minučių.“ Be to, ten nėra golfo aikštynų.
Reformų reikėtų ir Slaptojoje tarnyboje
Rimto darbuotojų trūkumo problemą Slaptoji tarnyba turėjo dar iki Trumpui tampant prezidentu, o ją tik dar labiau paaštrino kovos dėl biudžeto Kongrese. Buvęs Atstovų rūmų Priežiūros komiteto pirmininkas Jasonas Chaffetzas tikino, kad Trumpo elgesys nėra pagrindinis veiksnys.
„Kur kas didesnė problema yra ta, kad mes kalbame apie vieną prasčiausiai valdomų agentūrų visoje federalinėje valdžios sistemoje“, – sakė respublikonas iš Jutos, kurio skaičiavimais, agentūrai trūksta maždaug 1 000 agentų, kad būtų galima efektyviai vykdyti reikiamas užduotis ir nereikėtų švaistyti lėšų viršvalandžių apmokestinimui.
„Jie jau turi leidimą ir finansavimą priimti daugiau žmonių“, – pridūrė Chaffetzas, kuris mano, kad agentūra nereikalingai iššvaisto labai daug pinigų, pavyzdžiui, apmokydama ir parengdama žmones, kurie vėliau negali būti priimti, nes patikrinus paaiškėja, kad jie neatitinka nepriekaištingos reputacijos sąlygos ir kitų agentams keliamų reikalavimų.
Galų gale, Slaptajai tarnybai teks „arba atrasti pinigų viduje, arba gauti papildomų lėšų iš biudžeto, arba žymiai sumažinti prezidento Trumpo ir jo šeimos kelionių skaičių, kol bus rasta pinigų“, sako „Vyriausybės priežiūros projekto“ teisininkas Amey. „Mokesčių mokėtojams per ateinančius metus teks plačiau praverti pinigines“, – sakė jis.
O mokesčių mokėtojai turi teisę reikalauti, kad Trumpas pakeistų savo gyvenimo būdo įpročius, sako buvęs prezidento George’o W. Busho administracijos vyriausias etikos teisininkas Richardas Painteris. „Jei nėra skubaus atvejo ar kritiškos padėties, prezidentas neturi teisės tiesiog imti ir pasakyti, kad dabar tiesiog imsim leisti daugiau Slaptosios tarnybos pinigų nei reikia“, – sako jis.
„Susidaro toks jausmas, kad jie, neva, yra diduomenė ir turi teisę reikalauti, kad amerikiečiai apmokėtų jų atostogas, pramogas ir asmeninę veiklą, tačiau iš tiesų tai jie privalo tarnauti mums. Sveiki atvykę į valstybės tarnybą“, – sakė buvęs vyriausybės etikos direktorius Shaubas.
