Iššūkiai darbe ir namuose, finansinės ir santykių problemos. Visa tai yra labai dažnos streso priežastys, o stresas, kaip žinia, yra šiuolaikinės visuomenės rykštė. Naujausi tyrimai rodo, kad du iš trijų amerikiečių sakosi per pastarąjį mėnesį patyrę vidutinį arba smarkų stresą. Nuolatinis stresas ir nervingumas yra toks pats pavojingas sveikatai kaip ir rūkymas, prasta mityba, miego ir fizinio aktyvumo trūkumas.
Naujausia Amerikos psichologų asociacijos vykdyta apklausa atskleidė, kad du trečdaliai suaugusių amerikiečių, patiriančių smarkų stresą, pajuto, jog per pastaruosius vienerius metus jis dar labiau padidėjo, tačiau 59 procentai apklaustųjų prisipažino nieko nedarantys, kad tą stresą suvaldytų. Psichologė ir streso specialistė ir Džordžo Vašingtono universiteto Medicinos mokyklos, profesorė adjunktė Mary Karapetian Alvord, sako, jog moksliniais tyrimais yra įrodytas streso ryšys su vėžio, širdies ligų, diabeto, depresijos ir kitų gyvybei pavojingų ligų atsiradimu. Štai kaip stresas gali jums pakenkti:
Imunitetas. Stresas silpnina žmogaus imuninę sistemą ir skatina uždegimus – taip žmogus tampa mažiau atsparus ligoms, infekcijoms ir kitiems negalavimams. Natūrali organizmo reakcijos į stresą ir imuninė sistemos yra sukurtos ginti mus nuo tiesioginio pavojaus per taip vadinamą kovos ar pasitraukimo reakciją, tačiau chroniškas stresas gali išderinti organizmo gynybines sistemas, o nuolatinis streso hormonų poveikis didina vėžio ir kitų susirgimų riziką.
Širdies ligos. Kai patiriame stresą, smegenų sritis, vadinama pagumburiu, paskatina streso hormonų, tokių kaip adrenalinas ir kortizolis, išsiskyrimą. Jie greitina širdies ritmą ir kelia kraujospūdį, o taip padidėja infarkto ir kitų širdies ir kraujagyslių ligų tikimybė.
Antsvoris. Apimti streso žmonės būna mažiau linkę maitintis sveikai ir saikingai, o juos traukia itin kaloringi patiekalai ir dar dideliais kiekiais. Kartais tai vadinama stresiniu arba emociniu valgymu. Antsvoris ir nutukimas didina pačių įvairiausių ligų riziką – nuo diabeto ir infarkto iki vėžio ir depresijos.
Psichinė sveikata. Stresas tiesiogiai ir neigiamai veikia žmogaus psichikos sveikatą ir didina depresijos ir nerimo riziką. Tačiau naujausi tyrimai atskleidė, kad žmonės, vidutiniame amžiuje patiriantys didelį stresą, dažniau senatvėje suserga Alzheimerio liga ar kitomis demencijos formomis.
Metabolinis sindromas. Nuo chroniško streso kenčiantiems asmenims gresia didesnė metabolinio sindromo rizika. Metabolinis sindromas – tai visas negalavimų rinkinys (diabetas, aukštas kraujospūdis, didelis cukraus ir cholesterolio kiekis kraujyje, nutukimas), kurie drauge didina širdies ir kraujagyslių ligų riziką. Ilgai užsitęsiantis stresas skatina nuolatinį kortizolio išsiskyrimą: būtent šis streso hormonas didina gliukozės kiekį kraujyje – pagrindinį diabeto rodiklį.
Plaukų slinkimas. Su chronišku stresu yra siejami trys plaukų netekimo tipai: alopecija (kai baltieji kraujo kūneliai puola plaukų folikulus), telogenų emanacija (plaukai nustoja augti, o po kiek laiko nebeaugantys negyvi plaukai ima kristi) ir trichotilomanija (liguistas potraukis rautis plaukus, sukeliamas streso, nerimo, įtampos, vienatvės, nusivylimo).
Gydytojai tikina, kad bandyti visiškai pašalinti stresą iš savo gyvenimo yra nepraktiška, tereikia išmokti jį suvaldyti ir primena, kad egzistuoja labai svarbus ryšys tarp proto ir kūno: tai, kas vyksta jūsų prote, labai tiesiogiai veikia jūsų kūną. Štai kelios strategijos padėsiančios suvaldyti stresą ir taip sustiprinti sveikatą:
Praktikuokite nusiraminimą. Medituokite, imkitės jogos, klausykitės muzikos ar užsiimkite bet kokia jums malonia veikla, padedančia nuraminti jūsų protą. Ramybės praktikavimas per šias ir kitas strategijas stiprina žmogaus imunitetą – tai yra patvirtinta ne vieno tyrimo.
Sportuokite. Traukite į sporto salę, eikite pasivaikščioti ar užsiimkite savo mėgstama fizine veikla. Rekomenduojama kasdienė 30 minučių mankšta padeda išskirti endorfinus, kurie gerina nuotaiką ir mažina depresijos riziką. Fizinis aktyvumas taip pat mažina daugybės ligų, tokių kaip infarktas, insultas, diabetas ir vėžys, riziką.
Bendraukite. Susitikite su draugais, giminėmis ar prisijunkite prie jus dominančios organizacijos ar veiklos. Stresą suvaldyti labai efektyviai padeda stiprus paramos tinklas, pozityvios mintys apie save (jokios savikritikos!) ir geras miegas.
Sveikai maitinkitės. Sveikas maistas, ypač gausus omega 3 riebalų rūgščių (žuvis, riešutai, sėlenos), padeda kovoti su nerimu ir depresija. Jei valgote dėl streso, o ne alkio, atraskite kokį nors užsiėmimą ir nelaikykite nesveiko maisto namie ar darbe.
