Saugomės prostatito
Prostatitas – viena dažniausiai pasitaikančių vyrų ligų. Tai prostatos liaukos uždegimas, kuris sukelia skausmą dubens srityje, dažną norą šlapintis ir daugybę kitų nemalonių pojūčių. Dėl prostatito į medikus dažniausiai kreipiasi 35-60 m. amžiaus vyrai. Net iki ketvirtadalio jaunų ir vidutinio amžiaus vyrų taip pat turi šią problemą.

Fizinis aktyvumas daug nereikalauja
Nors rudenį aktyvias vasariškas pramogas lauke keičia sėdimas darbas ir pasyvesnis laisvalaikis, nevalia pamiršti gerų įpročių ir toliau judėti. Pasak Vilniaus „Kardiolitos“ klinikų Reabilitacijos centro kineziterapeutės Svetlanos Kobec, fizinė veikla ne tik pagerins bendrą savijautą ir nuotaiką, tačiau taip pat padės išvengti rimtų sveikatos problemų ir skausmų. Daugelis klaidingai mano, kad palaikyti fizinį aktyvumą sudėtinga, brangu ar užima daug laiko – kineziterapeutės teigimu, pratimus galima atlikti ir darbovietėje ar pakeliui į darbą, o speciali įranga jiems tikrai nebūtina.

Šeimos gydytoja pataria, kaip gydyti vaiką nuo kosulio
Keičiantis sezonams dažnas pajunta pirmuosius peršalimo simptomus – slogą, gerklės peršėjimą bei sausą arba duslų kosulį. Tiesa, mažieji serga daug dažniau nei suaugusieji, kadangi jų kvėpavimo takų sandara yra mažiau atspari aplinkos veiksniams. Būtent kosulys, kuris vaiką ima varginti ir dieną, ir naktį, kelia daugiausia baimių bei pavojų, pastebi šeimos gydytoja Vidmantė Vilkė. „Atėjus rudeniui jau pajutome viršutinių kvėpavimo takų infekcijomis sergančių mažųjų mūsų pacientų antplūdį. Dažniausi simptomai, dėl kurių kreipiasi tėveliai su savo ligoniukais, yra sloga, gerklės skausmas, kosulys. Mūsų pagalbos dažniausiai prireikia pasireiškus kosuliui, nes šis simptomas dažnai gąsdina tėvelius, auginančius mažamečius“, – komentuoja V. Vilkė. Šeimos gydytojos teigimu, ne visi peršalimo simptomai turi kelti susirūpinimą: „Jei mažametį vaiką vargina sausas ar viršutinių kvėpavimo takų infekcijos (dažniausiai slogos) sukeltas kosulys, tačiau temperatūra kyla nežymiai, vaikas žvalus, dažniausiai kartu pasireiškia ir sloga, greičiausiai tai – virusinė infekcija, ir galima pradėti gydytis namuose.“ Jeigu sausas kosulys dažniausiai byloja apie viršutinių kvėpavimo takų gleivinės pažeidimus, tai drėgnas, tirštas – apie pažeistus apatinius kvėpavimo takus – bronchus ir plaučius. Todėl pasireiškus tokiems grėsmingiems simptomams kaip dusulys, smarkus karščiavimas, vangumas, šlapias, klampus kosulys, reikėtų kuo skubiau kreiptis į savo gydytoją. Medikų pagalbos reikėtų ieškoti ir tais atvejais, kai pasireiškia lojantis kosulys arba kosėja naujagimis ar kūdikis iki vienų metų (mažiems vaikams būdinga greitai progresuojanti ligos eiga). Tikslas – padėti atsikosėti Šeimos gydytojos pastebėjimu, svarbiausia suprasti, kad kosulys – natūralus refleksas, kurio metu iš organizmo yra pašalinami patologiniai mikroorganizmai, dirginantys kvėpavimo takus. „Kosulio nereikia slopinti, mūsų tikslas – jį palengvinti, t. y. suskystinti gleives, nuraminti skaudančią, kosulio sudirgintą gerklytę, padėti vaiko organizmui kovoti su patekusiais virusais“, – pasakoja V. Vilkė. Pirmiausia ji rekomenduoja rinktis natūralias gydymo priemones – paskatinti vaiką išgerti kuo daugiau skysčių, daryti inhaliacijas, rinktis žoliniu pagrindu sukurtus sirupus vaikams, atkreipiant dėmesį, nuo kokio amžiaus juos galima vartoti. „Gleivėms skystinti puikiai tinka čiobrelių, svilarožių ekstraktai. Pastarasis taip pat vartojamas uždegimui slopinti, gerklės gleivinei nuraminti. Virusams blokuoti, temperatūrai mažinti siūlau rinktis šeivamedžių ekstraktus. Imuninei sistemai stiprinti reikalingi vitamino C šaltiniai, kurio gausa pasižymi juodieji serbentai, šeivamedis, erškėtuogė, malpigija, kivis, brokolis“, – vardija šeimos gydytoja. Kartu ji atkreipia dėmesį, kad svarbu pasirinkti tokį gydomąjį sirupą, kuris būtų geras ne tik sudėtimi, bet ir skoniu: „Bloga, „neskani“ patirtis apsunkina gydymąsi ne tik tos ligos atveju, bet ir ateityje. Rinkoje gausu įvairių preparatų, atidžiai perskaitykite etiketes ir išsirinkite tuos, kurie turi geriausias savybes ir vaikui gerti bus skanūs.“ Kiti naudingi patarimai Dar viena natūrali procedūra, kurią rekomenduojama atlikti mažyliams, neturintiems temperatūros, – vibracinis krūtinės ląstos masažas. Jo metu vaiko krūtinė yra švelniai stuksenama tam tikrose padėtyse, kad susirinkę skrepliai tekėtų burnos link ir būtų iškosimi. Nors šį masažą paprastai skiria mažylio gydytojas, o atlieka patyrusi masažistė, norintys tėveliai taip pat gali nesunkiai jo išmokti. Neturinčius temperatūros vaikus taip pat rekomenduojama išsivesti į lauką pasivaikščioti. Buvimas gryname ore palengvina kvėpavimą bei kosulį. Esant galimybėms, geriausia rinktis žalias alėjas, kuriose yra daugiau spygliuočių medžių. Svarbu žinoti ir tai, kad ligos atveju vaiko kambaryje būtina pasirūpinti tinkamu mikroklimatu. Optimalu, jei patalpos, kurioje jis praleidžia daugiausia laiko, temperatūra siekia 18–21 ºC, o drėgmės lygis yra ne mažesnis nei 40 proc. (idealu, jei siekia 60–70 proc.). Nepamirškite – jei ligos eiga sunkėja arba užsitęsia, t. y. vaikui negerėja ilgiau nei 2 savaites, dėl tolimesnio gydymo būtina skubiai pasitarti su savo gydytoju.

Dirbti ar nedirbti? Kaip kovoti su virusais darbe
Staigūs temperatūros pokyčiai, perkaitęs kūnas, išėjus iš sporto salės, neužrištas šalikas - nebespėjame apsidairyti, kaip pradedame sloguoti, kosčioti. Šie iš pažiūros lengvi peršalimo simptomai dirbti netrukdo, tad ir toliau einame į darbą, negalvodami, kad galime užkrėsti savo kolegas. Kada yra ta riba, kai turėtume likti ir gydytis namuose, ir kaip elgtis, jeigu aplink – sirguliuoti pradedantys kolegos? Patarimais dalijasi BENU vaistininkas Marius Lukštaraupis. Pirmieji peršalimo požymiai Pasak vaistininko, prasidėjus ligų sezonui, pirmasis žingsnis, kurio reikia imtis – organizmo stiprinimas ir ligų prevencija. Tačiau virusas kartais pakerta ir, rodos, stiprų organizmą. Antrasis žingsnis, anot M. Lukštaraupio, yra pirmoji pagalba – pačių pirmųjų peršalimo simptomų palengvinimas ir gydymas. Trečio žingsnio – viruso gydymo – tenka imtis, jeigu liga visgi sugriebia ir įsisergame. Vaistininkas siūlo nedelsti ir, esant reikalui, apsilankyti ir pas gydytoją. Pirmuosius peršalimo simptomus atpažinti nėra sunku. Perštinti gerklė, varvanti nosis, čiaudulys ir skaudanti galva – visi šie požymiai įspėja, kad jus aplankė peršalimas. Nosis ir gerklė – lengviausias kelias virusams patekti į žmogaus organizmą. „Nereikėtų laukti – kuo greičiau pradėsite gydytis, tuo didesnė tikimybė, kad virusas nepaguldys į lovą. Net jeigu šiandien jums tik lengvai peršti gerklę ar, atvirkščiai, bėga nosis, nesiimant jokių gydymo priemonių, virusas ir toliau plis. Kitas etapas bus kosulys, kuris gali ūmėti ir sukelti jau rimtesnius negalavimus nei lengvas peršalimas“, - sako M. Lukštaraupis. Gripo atveju jums staigiai pakils temperatūra ir bus jaučiamas raumenų skausmas, liaudyje vadinamas kaulų laužymu. Vėliau gali atsirasti ir kosulys, perštinti gerklė ar bėganti nosis. Likti namuose ar eiti į darbą? Greitas ir aktyvus gyvenimo ritmas trukdo ligai pasišalinti, taip sukeldamas riziką jai progresuoti, pabrėžia vaistininkas. „Pajutus pirmuosius peršalimo ar viruso simptomus, aktyvų gyvenimo tempą reikėtų sulėtinti ir leisti organizmui kovoti su bakterijomis. Jeigu pradėjote karščiuoti, geriausia likti namuose, taip ir sveiksite greičiau, o ir virusai neplis biure. Karščiavimui nukritus, neskubėkite eiti į darbą, nes tikėtina, kad temperatūra gali vėl pakilti. Būdami namuose, gerai vėdinkite patalpas, gerkite daug liepžiedžių, čiobrelių, aviečių lapų arbatų, pasitelkite į pagalbą medų ar vitaminą C“, - kokios pirmosios pagalbos reikėtų imtis vardija BENU vaistininkas. Į gydytoją reikėtų kreiptis, jei karščiavimas tęsiasi ilgiau nei 5 dienas, arba tuomet, kai liga progresuoja žaibiškai, pvz., ima skaudėti ausis. Aplink sergantys kolegos Dažnai nepaisydami peršalimo ar virusų simptomų, žmonės ir toliau eina į darbą, sukeldami riziką užsikrėsti šalia esantiems kolegoms. „Jeigu biure matote sergančius kolegas, laikykitės atstumo, stenkitės dirbti kitoje patalpoje. Tokios galimybės neturint, būtinai vėdinkite patalpas, dažnai plaukite rankas, nelieskite veido. O geriausias sprendimas būtų pasikalbėti su kolega ir išleisti jį namo ilsėtis ir sveikti“, - sako vaistininkas. Norėdami, kad virusai „neišsilaikytų“ darbo aplinkoje, periodiškai vėdinkite patalpas, valykite darbinių įrankių paviršių, neplautomis rankomis nelieskite veido: nekrapštykite nosies, netrinkite akių, o čiaudėdami - užsidenkite burną alkūnės linkiu. Ligų prevencija Norint išlikti sveikiems, svarbus tinkamas poilsio ir darbo režimas, kokybiškas miegas ir maistas. „Norėdami išvengti peršalimo ligų, savo organizmu rūpinkitės nuolatos. Vartokite pakankamai vandens, reguliariai maitinkitės, mokykitės suvaldyti stresą, nes bet koks stresas organizmą silpnina ir mažina atsparumą ligoms. Suaktyvėjus ligų periodui, venkite masinio susibūrimo vietų, tinkamai apsirenkite“, - pabrėžia M. Lukštaraupis. Jis taip pat primena, kad darbinėje aplinkoje svarbu turėti tradicinių priemonių, padedančių kovoti su bakterijomis. Gurkšnoti šiltą vandenį, kadangi tokio vandens gėrimas stimuliuoja imunitetą, gerti arbatas su imbieru, medumi, citrina.

Kas yra ausų akupunktūra ?
Aurikuloterapija arba ausų akupunktūra – tai gydymo metodas, kuris remiasi biologiškai aktyvių taškų, esančių žmogaus ausies kaušelyje, stimuliacija. Rytų medicinos teigimu, išorinėje ausyje aptinkama 100 – 200 skirtingą poveikį turinčių akupunktūrinių taškų. Ši refleksoterapijos procedūra atliekama tiek ir atskirai, tiek ir naudojama kartu su tradicine kuno akupunktūra. Aurikuline akupunktūra galima paveikti įvairius organus, jų funkcijas, taip pat ir žmogaus psichosomatinę būseną, įvairius biocheminius, fiziologinius procesus. Ausų akupunktūra – praeties  patirtys  ir  tyrimai Ausų taškų stimuliacijos poveikis buvo pastebėtas dar labai seniai. Visada buvo suvokiama, jog mūsų ausys yra unikalus ir sudėtingas organas, atsakingos už klausos ir pusiausvyros funkcijos – informacijos apie aplinką perdavimą smegenims. Ausies kaušelis praeities kultūrose dažnai buvo lyginamas su įsčiose gulinčiu vaisiumi ir kėlė susidomėjimą. Tyrimų ištakos randamos Persijoje, Egipte bei senovės Kinijoje. Buvo domimasi kodėl ausies kaušelis formuoja įvairias kreives ir kaip jos varijuoja. Žinoma, ausies kaušelio forma skirta akustiškai geresniam garso bangų priėmimui, tačiau vėlesni tyrimai parodė, jog labai savitas ir išskirtinis yra ir nervų išsidėstymas juose bei jų ryšys su smegenimis. Ausų akupunktūra  ir  jos  panaudojimas Dažniausiai ši akupunktūra yra naudojama kaip papildoma priemonė rytų medicinoje, bet paskutiniu metu ji yra vystytosi kaip atskiras gydymo metodas. Viena pagrindinių aurikulinės akupunktūros indikacijų yra skausmo malšinimas. Kita aiški indikacija – priklausomybės ligos, tokios kaip akupunktūra nuo rūkymo, taip pat norint atsisakyti alkoholizmo ar kitų priklausomybių. Taip pat aurikuloterapija ypač efektyviai naudojama svorio korekcijai, įvairios kilmės skausmų gydymui. Ausies taškai naudojami gydant astmą ir bronchitą, sutrikus virškinimui, esant menstruaciniams skausmams. Ypač efektyvus aurikuloterapijos ir korporalinės (kūno taškų) adatų terapijos derinys. Aurikuloterapija turi teigiamą poveikį, gydant įvairiausius skausmo sindromus, tokius, kaip skausmą nugaroje, kakle, galvos ir sąnarių skausmą. Taip pat atsiradus nemigai, baimei, seksualiniams sutrikimams  ir t.t. Aurikuloterapijos  procedūra Pacientui aurikuloterapija gali pasirodyti labai panaši į tradicinę akupunktūrą. Tai lemia panašūs diagnostiniai metodai – akupunktūros taškų palpavimas, taškų diagnostika elektronikos prietaisais, liežuvio apžiūra ir kita. Visgi, yra pakankamai didelis skirtumas, kadangi reikia labai kruopščiai atrinkti reikiamą tašką ir naudoti specifinę adatų įvedimo techniką. Dažniausiai aurikuloterapijos procedūra trunka 20-30 minučių, dažnai ją patartina derinti su tradicine akupunktūra. Taip pat ausies taškai gali būti stimuliuojami lazeriu arba elektros impulsais. Šie neinvaziniai metodai yra neskausmingi, todėl gali būti naudojami vaikų gydymui, taip pat jie tinka žmonėms bijantiems adatų. Norint pratęsti procedūrų efektyvumą pacientams duodami nurodymai, kaip, kada ir kiek ilgai reiktų masažuoti atitinkamus taškus ausyse. Pavyzdžiui, norint koreguoti antsvorį, atitinkamus taškus, su prie jų pritvirtintomis sėklomis, reikia masažuoti prieš valgį. Akupunktūra  nuo  antsvorio  / svorio  metimui Ausų akupunktūra arba aurikulinė terapija – naudojamas, kaip vienas iš pagalbimių metodų svorio reguliavimui. Taikomas kartu su subalansuota dieta ir tinkama mankšta gali duoti ilgai išliekantį rezultatą. Naudojant specialią diagnostinę įrangą, ausies kaušelyje randami tam tikri biologiškai aktyvūs taškai. Iš pradžių jie yra veikiami elektros srove arba mažo spindžio adatomis. Šių taškų stimuliacija suaktyvina fiziologinius procesus virškinimo sistemoje, pagreitina medžiagų apykaitą bei slopina alkio jausmą. Antsvorio problemos dažnai būna susijusios ir emocijomis, todėl aurikulinės akupunktūros procedūros metu veikiami ir taškai, susiję su emocijomis, vadinamieji „streso taškai“. Taip pat procedūros pabaigoje specialiuose taškuose pritvirtinamos augalų sėklos, kurios naudojamos kinų medicinoje ir turi specifinių savybių. Taip dar labiau padidinamas procedūros efektyvumas bei pagreitinamas svorio metimo procesas. Dr. Vadimas Dechtiaris  

Ligos, atsakingos už daugiau nei pusę lietuvių mirčių
Rugsėjo 29-ąją minima Pasaulinė širdies diena, skirta paskatinti žmones daugiau dėmesio skirti savo sveikatai ir širdies būklei. Deja, nepaisant tobulėjančių technologijų medicinos srityje ir didėjančio visuomenės informavimo, statistika Lietuvoje vis dar negailestinga: vien 2017 metais širdies ir kraujagyslių ligos lėmė 48,1 % vyrų ir net 63,4 % moterų mirčių. Dažniausiai kenčiame nuo netinkamo gyvenimo būdo Pasak Santaros klinikų gydytojo kardiologo Roko Šerpyčio, viskas priklauso nuo mūsų gyvenimo būdo. „Riziką susirgti širdies ir kraujagyslių ligomis labai padidina rūkymas. Pavyzdžiui, 40–45 metų amžiaus grupei priklausantis rūkantis asmuo turi 6 kartus didesnę riziką mirti dėl koronarinės širdies ligos. Dar viena opi problema – fizinio aktyvumo trūkumas. Nustatyta, kad šiais laikais žmonės juda apie 20 proc. mažiau nei 8-ąjame dešimtmetyje. Dėl to susiduriame su antsvoriu, dažnai atsiranda gliukozės kiekio kraujyje padidėjimas, kyla kraujo spaudimas“, – pasakoja jis. Nutukimą lemia ir netinkami mitybos įpročiai. „Nors ir žinome, kokie produktai yra sveiki, kokie – ne, problema yra ta, kad žmonėms valgymas nėra svarbi jų dienotvarkės dalis. Mes neskiriame pakankamai laiko maisto ruošai, produktus perkame negalvodami apie jų naudą organizmui, nesigiliname į jų sudėtį“, – teigia gydytoja dietologė Edita Gavelienė. Tylus šių dienų žudikas – stresas Nors šiandien vis dažniau kalbame apie sveiką gyvenimo būdą, psichologinės ar psichiatrinės pagalbos temos Lietuvoje dar išlieka tabu. „Nuolatinė įtampa, skubėjimas, prastas miegas, konkuravimas darbe ar net poilsiaujant (pavyzdžiui, kas įspūdingiau paatostogaus) – visa tai jau tapo kasdienybe. Stresas iš esmės nėra sveikatai kenkiantis veiksnys. Pavojus kyla tuomet, kai jis užsitęsia arba yra toks intensyvus, jog viršija organizmo atsistatymo galimybes. Kai stresą patiriame nuolat, kyla širdies susitraukimų dažnis ir arterinis kraujospūdis, didėja MTL („blogojo“) cholesterolio kiekis kraujyje. Pastaruoju metu vis augantis sergamumas širdies ir kraujagyslių sistemos ligomis siejamas su nuolatiniu, intensyviu stresu ir per mažai skiriamu dėmesiu jo įveikimui“, – problemą įvardija gydytojas psichiatras Marius Karnickas. Kodėl svarbu nuolat sekti kraujospūdį? Padidėjęs kraujospūdis (hipertenzija) – klastinga liga, nes ji nesukelia jokių simptomų, o padariniai pasireiškia tik po daugelio metų. „Pastebime, kad vos pusė žmonių žino, jog turi padidėjusį kraujo spaudimą ir tik dalis jų gydosi tinkamai. Hipertenzija žaloja kraujagyslių sieneles, todėl jose greičiau vystosi aterosklerozė ir smarkiai padidėja tikimybė susirgti miokardo infarktu ar galvos smegenų insultu, todėl svarbu nuolat sekti savo širdies veiklą. Jei kraujo spaudimas esant ramybės būsenoje yra didesnis nei 140 / 90 mmHg, o pulsas nuolat viršija 100 kartų per minutę, būtina kreiptis į gydytojus. Hipertenziją sukontroliavus dar pačioje ligos pradžioje, gydymo rezultatai bus efektyviausi“, – sako p. Šerpytis. Rūpintis savimi reikia pradėti ankstyvame amžiuje R.Šerpytis pastebi, kad širdies ir kraujagyslių ligos „jaunėja“, o miokardo infarktu susergama vis ankstyvesniame amžiuje. „Širdies ligos neišsivysto per dieną – šis procesas vyksta daug metų. Jei dar jaunystėje pradėsime sveikiau gyventi, koreguoti rizikos veiksnius, tokius kaip žalingi įpročiai, stresas ar nesveika mityba, tai padės sulėtinti aterosklerozės procesą ir širdies ligos progresuos žymiai lėčiau. Pradėti galima ir nuo paprastų dalykų. Pavyzdžiui, norint gauti teigiamą poveikį sveikatai, pakanka per dieną nueiti bent 6000 žingsnių, o nuėjus daugiau nei 10 tūkst. žingsnių, jau pradeda mažėti svoris. Svarbu, kad sveikos gyvensenos mokytume dar vaikystėje, nes šiame periode galime suformuoti teisingus įpročius, kurie padės išvengti sveikatos problemų ateityje“, teigia gydytojas.

Darbo biure pavojai: kaip apsisaugoti
Nugaros skausmai, perštinčios akys, mitybos sutrikimai – problemos, su kuriomis neretai susiduria visi, dirbantys sėdimą darbą ir didžiąją laiko dalį praleidžiantys biuruose prie kompiuterių. O jei dar užsimiršta svarbiausios mitybos taisyklės ar mažų poilsio pertraukėlių svarba, sveikatai gali kilti ir labai rimtų iššūkių. Vaistininkė pateikia pagrindinius patarimus, kaip sau padėti, kad ilgos valandos biure sveikatai nepakenktų. Pakankamai mirksėti Pagrindinis darbo įrankis visuose biuruose yra kompiuteris, o jautriausios neigiamam jo poveikiui – akys. Jos itin greitai reaguoja į kompiuterio skleidžiamą elektromagnetinį lauką. „Eurovaistinės“ farmacininkė Regina Molotkova atkreipia dėmesį, kad, žiūrėdamas į ekraną, žmogus mirksi daug rečiau nei įprastai, todėl pakanka kelias valandas be pertraukos praleisti prie monitoriaus ekrano ir akys pradeda rausti bei sausėti. Būtent nepakankamas mirksėjimas yra viena iš sausų akių sindromo priežasčių. „Dirbant prie kompiuterio ekrano reikėtų bent kas valandą atlikti keletą akių mankštos pratimų. Bene paprasčiausias – dažnai pamirksėti. Kitas – užsimerkti ir lengvai prispausti akies obuolius. Efektyvu ir tiesiog pasvajoti kėdėje trumpam užsimerkus“, – pataria vaistininkė. Pasitaiko ir tokių atvejų, jog akys sausos ir pavargusios, nors kantriai laikomasi darbo ir poilsio režimo. Tuomet joms nuraminti ir sudrėkinti gali padėti įvairūs akių lašai su augaliniais ekstraktais ar hialurono rūgštimi. Akių profilaktikai naudingi maisto papildai su liuteinu, zeaksantinu bei mėlynių uogų ekstraktu. Mankštintis darbe Dauguma biuro darbuotojų savo darbo dieną praleidžia sėdėdami, todėl natūralu, jog dalis raumenų nedirba, o kita dalis gauna didesnes nuolatines apkrovas ir taip yra išvarginami. Raumenų sąstingis, kaklo, nugaros, pečių skausmai – tai ilgo kasdienio sėdėjimo padariniai. R. Molotkova išskiria, jog vis daugiau sėdimą darbą dirbančių žmonių skundžiasi ir stuburo patologijomis – stuburo išvaržomis, osteochondroze, taip pat kraujagyslių ligomis, aukštu kraujospūdžiu ar venų varikoze. Norint išvengti nemalonumų, reikėtų išmokti dirbti su pertraukomis. „Pertraukų metu svarbu nesėdėti vienoje vietoje, o pasivaikščioti, pajudėti ar net prasimankštinti. Visa tai neturėtų būti nepatogu ar gėda prieš kolegas, kaip tik būtų smagu ir naudinga įtraukti didesnę kolektyvo dalį“, – sako „Eurovaistinės“ farmacininkė. Pasak jos, jeigu monotonišką darbą atliekantis žmogus per valandą skirtų 10–15 minučių pertraukai, jo produktyvumas smarkiai padidėtų – nors per visą dieną dirbtų apie 1,5 val. trumpiau nei įprastai, bet gebėtų atlikti žymiai daugiau. Subalansuota mityba Dirbant įtemptą darbą biure neretai pritrūksta laiko tinkamai pavalgyti, valgoma paskubomis, maistas būna neįvairus, nepilnavertis, valgoma per mažai arba per daug. Viena iš išvardintų mitybos įpročių pasekmių gali būti antsvoris. Turint antsvorio padidėja tikimybė pasireikšti kitoms problemoms, pavyzdžiui, širdies ligoms, atramos judėjimo sistemos sutrikimams ar diabetui. Išvengti nemalonių pasekmių gali padėti įvairus maistas ir sveiki užkandžiai. „Žmonėms, kurie dirba įprastu grafiku 8.00–17.00 val. pusryčiauti reikėtų dar namuose, tam idealiai tinka košė, grūdai, vaisiai arba kiaušiniai. Pietums labiausiai tiktų liesa mėsa arba žuvis, ryžiai arba grikiai ir daržovių porcija. Tarp pagrindinių valgymų patartina užkandžiauti – priešpiečiams puikiai tinka obuoliai ar bananai, o pavakariams galima suvalgyti salotų“, – sako R. Molotkova. Dėl netinkamos mitybos daugelio organizmas kenčia nuo svarbiausių medžiagų, vitaminų trūkumo, o tai lemia tiek mūsų fizinę, tiek ir emocinę būseną.

Pasaulinė širdies diena: „sauja tablečių“ – ne išeitis
Minint Pasaulinę širdies dieną (rugsėjo 29 d. ) sveikatos priežiūros specialistai pabrėžia matantys augantį norą rūpintis savo sveikata bei propaguoti sveiką gyvenimo būdą. Tačiau tarp širdies ir kraujagyslių ligomis sergančiųjų gaji savigyda, o vartojant vaistus ne visada paisoma specialistų rekomendacijų. Apie tai, į ką ypač svarbu atkreipti dėmesį vartojantiems daugiau nei vieną vaistą ar papildą širdžiai, ir kodėl tokie kasdieniai produktai kaip brokoliai, greipfrutai ar žalioji arbata gali būti ne į naudą vartojantiems cholesterolį mažinančius ar širdies veiklą gerinančius vaistus, aiškina „Gintarinės vaistinės“ vaistininkė Ramutė Ulinskienė. ** Kaip dažnai žmonės, užėję į vaistinę, teiraujasi ne tik vaistų, bet ir maisto papildų ar kitų priemonių  širdies ir kraujagyslių veiklai gerinti? Visame pasaulyje širdies ir kraujagyslių ligos kasmet pasiglemžia apie 17 mln. gyvybių, o Lietuvoje jos yra viena dažniausių mirties priežasčių. Tad maisto papildai ar vaistai širdies ir kraujagyslių veiklai gerinti taip pat yra vieni paklausiausių, žmonės jų vaistinėse teiraujasi, klausia, ką naujo vaistininkai gali pasiūlyti. Dažnai teiraujamasi gudobelės, vadinamosios širdies duonos, preparatų, o taip pat kalio-magnio papildų, taip pat populiarūs česnako, ginkmedžio ar valerijono pagrindu pagaminti preparatai, Omega-3 riebalų rūgštys, kurių organizmas pats nepasigamina, o širdžiai jos tikrai labai svarbios. Sakote, kad žmonės linkę įsigyti nereceptinių preparatų ir papildų širdžiai stiprinti. O ką vertėtų žinoti apie vaistų, maisto papildų derinimą ir sąveiką su kitais vaistais ar net maisto produktais? Šis klausimas išties aktualus. Žmonės dažniau klausia, kaip vaistus vartoti, kada juos gerti – ryte ar vakare, prieš ar po valgio. Tačiau jei vaistininkas nepaklausia, tai retas kuris pats pasiteirauja, kaip vienas vaistas dera su kitu, kokią įtaką jų veikimui turi kartu vartojami maisto produktai. O tiesa ta, kad savo nuožiūra išgerti „saują tablečių“ tikrai ne visada yra į sveikatą. Ypač tai aktualu žmonėms, vartojantiems cholesterolį mažinančius ar širdies veiklą gerinančius vaistus. Kartais netinkamas vaistų, maisto papildų ar maisto produktų vartojimas gali sukelti apsinuodijimą, o ypač sunkiais atvejais – netgi gyvybei pavojingą šalutinį poveikį. Visada, kai kyla klausimų apie vaistų sąveikas, ypač, jei vartojami kelių rūšių vaistai, kviečiame nemokamai pasitikrinti „Gintarinėje vaistinėje“ vaistų suderinamumą, pasitarti su specialistais dėl jų saugaus vartojimo. Visi turbūt yra skaitę tuos ilgus informacinius lapelius, kuriuose vardijami šalutiniai poveikiai, tačiau retas kuris pagalvoja, kad tai aktualu ir jam? Geri būtų, kad visi tuos lapelius skaitytų. Deja, bet realybė kiek kitokia. Be to, tik gydytojas ar vaistininkas gali pasakyti, kad pavyzdžiui, geriant antibiotikus kartu su bet kuriais kitais vaistais, gali atsirasti hipokalemija arba hipomagnezija – kalio arba magnio trūkumas, o širdies ligomis sergantiems tai ypač aktualu. Nesteroidiniai vaistai nuo uždegimo gali silpninti ir lėtinti hipertenzinių vaistų, skirtų kraujospūdžio mažinimui, veikimą. Antidepresantai gali veikti priešingai – padidinti hipertenzinių vaistų koncentraciją kraujyje. Maža to, jokiame lapelyje nebus aiškiai parašyta, kad, pavyzdžiui, net ir tokie kasdieniai produktai kaip brokoliai ar žalioji arbata gali slopinti varfarino, kraujo krešėjimą mažinančio vaisto, įsisavinimą, o alkoholis ar greipfrutų sultys gali visiškai iškreipti medikamentų poveikį. Greipfrutų ir vaistų sąveika gali sukelti stiprius raumenų skausmus ar net raumenų bei nervų sistemos ligas.    Kokia tuomet galėtų būti tinkamiausia širdies ir kraujagyslių ligų profilaktika? Galima vartoti gudobelių preparatus su magniu arba kofermentu Q10, nes gudobelė turi širdžiai ir kraujagyslėms labai reikalingų B1, B2, B6, B9 vitaminų, kurie stiprina širdies raumenį, padidina širdies raumens susitraukimo jėgą, gerina organizmo aprūpinimą deguonimi. Kita širdžiai naudinga medžiaga – augalinės kilmės antioksidantas resveratrolis, veikiantis laisvuosius radikalus ir reguliuojantis cholesterolio kiekį kraujyje. Labai naudinga aronija, mažinanti arterinį kraujo spaudimą ir reguliuojanti širdies ritmą, ąžuolo žievės preparatai, baltažiedė notrelė, gerinanti širdies darbą. Cholesterolio kiekį kraujyje kontroliuoti padeda raudonosios mielės arba monakolinas K, gaminamas iš raudonosiomis mielėmis fermentuotų ryžių, o natokinazės fermentas, gaunamas iš fermentuotų sojų, gerina kraujotaką. O kas labiausiai kenkia širdies veiklai?  Ko saugotis norint išsaugoti sveiką širdį? Širdžiai labiausiai kenkia stresas, įtampa, gyvulinės kilmės maistas, užkemšantis kraujagysles. Žmonės, mėgstantys valgyti sūrų, rūkytą maistą, neįvertina, kad didelis valgomosios druskos kiekis organizme didina kraujospūdį, skatina hipertenziją. Taip pat širdžiai labai kenksmingas yra rūkymas, kurio metu padažnėja širdies susitraukimai, didėja arterinis kraujospūdis, organizmui ima stigti deguonies. Širdies veiklai kenkia sėdimas darbas ir bet kokios kitos gretutinės ligos. Skaičiuojama, kad net 75% žmonių, sergančių diabetu, miršta būtent nuo kraujagyslių ir širdies ligų. Dažnas klysta manydamas, kad vaistai nuo padidėjusio cholesterolio kenkia kepenims, todėl atsisako juos vartoti. O turėtų būti priešingai, nes juk padidėjęs blogasis cholesterolis yra aiškus ženklas, signalizuojantis apie širdies ligas. Širdį stiprinti padeda aktyvi fizinė veikla, buvimas gryname ore, kokybiškas poilsis, subalansuota mityba.

Ekspertai: pasaulis vėžio gydyme patiria proveržį, o Lietuva atsilieka
Rugsėjo 20 dieną Lietuvos mokslų akademijoje (LMA) vyko Amerikos prekybos rūmų komiteto farmacijos klausimams „Local American Working Group“ (LAWG) Inovacijų klubo susitikimas, kurio metu diskutuota apie onkologinių ligų gydymo ateitį Lietuvoje. Kasmet beveik 18 tūkst. pacientų Lietuvoje diagnozuojamos onkologinės ligos, o Pasaulio sveikatos organizacijos (PSO) duomenimis, jau 2040 metais onkologinės ligos taps pagrindine mirties priežastimi visame pasaulyje. Susitikime dalyvavusių ekspertų nuomone, šiuo metu vėžio gydyme pasaulyje matomas didžiulis proveržis – šiandien 2 iš 3 žmonių, kuriems diagnozuotas vėžys, gyvens dar bent 5 metus – tai net 66 000 daugiau pacientų nei prieš dešimtmetį. Didėja ir sergančiųjų darbingumas – šiandien inovatyvios gydymo terapijos leidžia 4 iš 5 sirgusių vėžiu grįžti į darbą. „Nyderlanduose 83 proc. sirgusių galvos ir kaklo vėžiais, po ligos į darbą grįžta praėjus 6 mėnesiams po gydymo, Prancūzijoje 82 proc. krūties vėžiu sirgusių moterų į darbą grįžta po 10.8 mėnesio“ – džiaugėsi Local American Working Group vadovė, advokatė Rūta Pumputienė. Nepaisant pasaulinių laimėjimų, Lietuvoje išgyvenamumas sergant onkologiniais susirgimais išlieka vienas žemiausių Europoje. Mažiausias išgyvenamumas fiksuojamas tarp sergančių plaučių vėžiu – 9 proc, kiaušidžių vėžiu – 32 proc. ir tiesiosios žarnos – 43 proc., didžiausias – tarp sergančių prostatos vėžiu – net 83 proc., odos melanoma – 69 proc., krūties vėžiu – 67 proc. Anot ekspertų, mažas išgyvenamumas dažnai sąlygotas ne tik vėlyvos diagnostikos, bet ir naujoviško gydymo prieinamumo trūkumo, nes šalyse, kuriose pacientams prieinami nauji gydymo metodai, pasiekia geresnių rezultatų. Nacionalinio vėžio instituto (NVI) direktorius prof. dr. (HP)Feliksas Jankevičius pabrėžė, kad, kalbant apie inovatyvių vaistų prieinamumą, Lietuva pacientams kompensuoja tik penkiasdešimt procentų to, ką jau galėtų kompensuoti. „Atsiliekame nuo inovacijų srauto, kuris dabar yra Europoje“ – sakė NVI direktorius. „Kai susiduri su žmonių gyvenimais, likimais, šie klausimai tampa ypatingai aštrūs ir aktualūs. Gyvenimo kokybė yra vienas iš tų parametrų, į kuriuos reikia atsižvelgti priimant sprendimus dėl vaistų kompensavimo“ – pridūrė Dr. Feliksas Jankevičius. „Dėl susidariusios situacijos kaltinti reiktų ne tik atgyvenusį, į rezultatus neorientuotą biudžeto planavimą, bet ir faktą, kad Lietuvoje yra apskritai skiriama nepakankamai lėšų vėžio gydymui finansuoti – tam per metus skiriama tik apie 6 proc. bendrųjų sveikatos išlaidų. Čia didžiausia problema – ne procentuose (jie panašūs į kitų šalių), o tame, kad Lietuva apskritai per mažai skiria lėšų sveikatos apsaugai – nuo ES vidurkio atsiliekame maždaug 0,5 milijardo eurų per metus, taigi ir pinigų vėžio gydymui lieka kur kas mažiau“ – pridūrė advokatė R. Pumputienė. Inovatyvaus gydymo prieinamumui didinti neretai trukdo smulkūs techniniai aspektai ir biurokratija: institucijos, priimančios sprendimus dėl naujų onkologinių vaistų kompensavimo, vertinant tų vaistų efektyvumą dažnai sako, kad „nėra visų reikiamų duomenų“, bet tuo pačiu ir neatsižvelgia, kad tie „reikiami“ duomenys onkologinėse ligose kartais yra tiesiog neįmanomi (pacientai išgyvena, pasveiksta ir tyrimai tiesiog negali būti tęsiami). Problema išlieka ir tai, kad Lietuvoje onkologiniai vaistai vertinami pagal vienodą visiems vaistams kurpalių, nors kitose šalyse yra atskiri/kiti onkologinėms ligoms skirtų vaistų, svarstomų dėl įrašymo į kompensavimo sąrašą, terapinės vertės vertinimo kriterijai. Lietuvos Respublikos Sveikatos ministerijos atstovė Simona Stankevičiūtė sutiko su konferencijos organizatorių nuomone, kad reikia diskutuoti apie skirtingų kriterijų taikymą skirtingiems vaistams: „Apie viską reikia diskutuoti“ – sakė S. Stankevičiūtė. Diskusijos organizatoriai išlieka optimistiški: „Turime puikių gydytojų, pasiryžimą reformuoti visą sveikatos sistemą politiniu lygmeniu, bet reikia atlikti svarbius namų darbus, kad būtų didinamas Lietuvos pacientų išgyvenamumas“ – sakė R. Pumputienė. „Pirma – reikia įvertinti visas išlaidas sveikatos apsaugai, sumažinti galimo lėšų eikvojimo kaštus. Antra, reikia pradėti mokėti už rezultatus: remti įrodymais pagrįstą gydymą. Trečia, vengti atgyvenusios politikos, kuri atbaido investicijas, vietoj to – bendradarbiauti su industrija ieškant naujų galimybių“ – pabrėžė LAWG vadovė advokatė Rūta Pumputienė.

Pokalbis su „Life Balance Clinic“ vadovu dr. Vadimu Dechtiariu
–  Papasakokite plačiau apie savo kliniką „Life Balance Clinic“.  – Mūsų veiklą galima suskirstyti į tris pagrindines kryptis. Pirmoji dalis yra tai, nuo ko viskas prasideda – tai diagnostika. Jos užduotis – identifikuoti besikreipiančio į mus žmogaus sveikatos būklę. Mes dėmesį atkreipiame ne tik į paciento mums išsakomus nusiskundimus, bet ir bendrą organizmo būklę. Antroji dalis – tai gydymas, korekcija, balanso atstatymas. Ir trečia – tai mokymas, leidžiantis pacientui tapti labiau sąmoningu ir atsakingu už savo paties sveikatą. – Pakalbėkime plačiau apie diagnostikos aspektą. – Taigi, diagnostika. Mūsų sistema nuo klasikinės diagnostikos pirmiausia skiriasi tuo, kad mes siekiame įvertinti paciento mikrosimptomatiką. Tai yra tie dalykai, į kuriuos klasikinė medicina ne visada atkreipia dėmesį ir ne visada vertina kaip tam tikrą sindromą ar patologiją. Tai paciento nusiskundimai, įvairiausi negalavimai skirtingose organizmo sistemose, kurie pagal apibrėžimą dar nėra laikomi liga, bet visiškai atitinka nukrypimo nuo normos ar disbalanso sampratą. Antrasis skirtumas – energetinis organizmo įvertinimas, atliekamas kompiuterinės diagnostikos pagalba. Kompiuterinė diagnostika leidžia gydytojui pažvelgti į žmogaus organizmą iš vidaus ir nustatyti net ankstyvos stadijos nukrypimus nuo normos. Trečiasis skirtumas – stuburo būklės įvertinimas. Jo vaidmuo yra didžiulis, tai yra mūsų organizmo pagrindas,  darantis įtaką daugelio sistemų ir organų veiklai. Toliau yra atliekama mitybos stereotipų analizė bei įvertinama, kiek tam tikram žmogui tinka jo mitybos tipas. Įvertinus visus šiuos komponentus, jau galima suprasti, kas gi vyksta su paciento organizmo sistemomis ir organais, prognozuoti, kas jo sveikatos laukia ateityje, ir suprasti, kokia korekcija jam reikalinga. – Su kokiais nusiskundimais žmonės į jus kreipiasi dažniausiai? – Viena iš aktualiausių šiuolaikinės visuomenės problemų yra stresas. Bet kokio žmogaus organizmas į ilgalaikį stresą reaguoja hormono kortizolio lygio pokyčiais. Tai yra standartinė organizmo reakcija į stresą. Tačiau tolimesnė organizmo reakcija pas kiekvieną būna individuali – tai tie įvairūs pakitimai, apie kuriuos kalbėjome anksčiau. Kažkam gali pakilti spaudimas, kitus gali ištikti infarktas, insultas, pasireikšti diabetas ar depresija. T.y., organizmo atsakas į vieną ir tą patį faktorių yra labai individualus. Mūsų diagnostikos sistema leidžia suprasti, koks konkretaus žmogaus organas ar organizmo sistema labiausiai reaguoja į dirgiklį. Tai reiškia, kad mes galime imtis koreguoti reikiamą organizmo sistemą ar organą, o ne laukti, kol jis visiškai išeis iš rikiuotės. – Vadinasi, jūsų diagnostikos sistema leidžia individualizuotai ir tiksliai koreguoti problemas ankstyvoje stadijoje?  – Aš net nevartočiau žodžio diagnostika. Juk diagnozė vis dėlto asocijuojasi su liga. Mūsų programos tikslas nėra nustatyti diagnozę, paskelbti nuosprendį. Mes naudojame kitokias sampratas.  Greičiau pavadinčiau tai disbalanso – nukrypimo nuo asmeninės ir individualios normos – nustatymu. Nuo to nukrypimo dydžio priklauso individualių priemonių programa, sugrąžinanti organizmą į subalansuotą būseną. Tai yra visiškai realu, kol nėra suardytos visos žmogaus apsauginės sistemos.    – Kas sudaro korekcijos programą? – Darbas su stuburu, energetinis darbas panaudojant akupunktūrą, mitybos korekcija, vitaminų ir mineralų balanso atstatymas, psichologinė korekcija. Beje, tokia metodika mums leidžia dirbti ne tik su ligotais, bet ir su ganėtinai sveikais žmonėmis. Su tokiais, kurie sulaukę tam tikro amžiaus pradeda galvoti apie profilaktiką, apie būdus išsaugoti sveikatą ilgus metus. Juk tai, ką mes siūlome, gali išsaugoti ir palaikyti jūsų individualų organizmo balansą. Žinoma, mes taip pat dirbame ir su rimtomis patologijomis. Per visą mūsų klinikos gyvavimo laiką jau tvirtai įsitikinome mūsų strategijos efektyvumu. Jos efektyvumas slypi tame, kad ji leidžia laiku pastebėti tai, kas dar nepasireiškia išoriškai ir kuo greičiau imtis korekcijos. –  Ačiū už pokalbį.

Gydytojos kardiologės patarimai, kaip mažinti cholesterolį be vaistų
Ar cholesterolis yra žmogaus draugas, ar priešas? Tai, kad cholesteroliui suverčiama vis daugiau kaltės dėl įvairių širdies ir kraujagyslių ligų, gydytoja kardiologė medicinos mokslų daktarė Milda Kovaitė vadina šio amžiaus kertiniu akmeniu. Iš tikrųjų cholesterolis yra būtina žmogaus organizmui medžiaga. Kiekvienas gimęs kūdikis turi cholesterolio. Tai – energetinė statybinė medžiaga, reikalinga hormonų sintezei. Bėda ištinka tada, kai cholesterolio būna pernelyg daug. Mažo tankio cholesterolis, dar vadinamas „bloguoju“, yra svarbus kraujotakos sutrikimų ir trombų susidarymo rizikai, todėl būtina kontroliuoti jo kiekį. Cholesterolis siaurina kraujagyslių spindį ir gali jas net užkimšti. Taip susidaro aterosklerozinė plokštelė, taigi, nuo cholesterolio sukeltų komplikacijų net mirštama. Tačiau daugelis jaunų darbingo amžiaus žmonių sužino, kad jų priešas – cholesterolis, tik atsidūrę ligoninėje. – Jei jaunas žmogus turi pernelyg daug „blogojo“ cholesterolio, ar tai atsitiktinis reiškinys, ar pastaruoju metu būdinga tendencija? –Kiekvienas žmogus privalo žinoti savo cholesterolio rodiklį. Remiantis Europos kardiologų draugijos rekomendacijomis, yra patariama pradėti tirti cholesterolį nuo 40 metų. Lietuvoje vyrauja tokia praktika, kad niekas nepradeda ieškoti padidėjusio cholesterolio kiekio, kol neatsiranda sveikatos problemų. Tačiau sulaukus, pavyzdžiui, 40-ojo gimtadienio ir daugiau, reikėtų išsiaiškinti savo cholesterolio kiekį kraujyje. Yra žinoma, kad apie 90 proc. vidutinio amžiaus mūsų šalies piliečių, ateinančių į polikliniką, jau yra padidėjęs cholesterolio kiekis. – Ar tai reiškia, kad tokie žmonės dar neserga? –Tai – filosofinis klausimas. Jie mano, kad yra sveiki, o mes, gydytojai, sakome, kad sveiko žmogaus nėra, yra tik neištirtas ligonis. Žinoma, galima ir taip pajuokauti. Svarbu pabrėžti, kad tarp šių „sveikųjų“ net 90 proc. asmenų yra padidėjęs cholesterolis. – Kada reikia sunerimti, kad cholesterolio pradeda daugėti kraujyje? –Jei žmogus neatlieka klinikinio kraujo tyrimo, vadinasi, jis gali nežinoti, kad jo cholesterolio kiekis padidėjęs. Kita vertus, įtarimų dėl cholesterolio gali kilti, jei šeimoje kas nors jauno amžiaus buvo patyręs infarktą ar insultą, pavyzdžiui, jei motina sirgo tokiomis ligomis būdama jaunesnė nei 65-erių, o tėvas – iki 55-erių, arba serga broliai ar seserys. Tai galimai paveldima dislipidemija – paveldimas cholesterolio apykaitos sutrikimas. Pasitaiko atvejų, kai ligoninėje atsiduria infarktą patyręs žmogus, iki tol save laikęs sveiku. Yra žinoma, kad pamažu vystantis koronarinei širdies ligai, iki 60 proc. visų atvejų pirmas simptomas būna miokardo infarktas. Ką tai reiškia? Tai rodo, kad cholesterolis kelia mirtiną pavojų, nes nuo infarkto yra mirštama. Sveikas žmogus, tarkim, 55 metų vyras, kuris iki šio širdies smūgio laikė save sveiku, išvyksta iš reanimacijos į namus turėdamas ne vieną, o kelias nepagydomas ligas, tokias kaip padidėjęs kraujospūdis, kuris anksčiau nesukėlė jokių simptomų, taip pat padidėjęs cholesterolis, gali būti padidėjęs cukraus kiekis kraujyje, kuris taip pat daugelį metų veikia tyliai. Lietuvoje daugelis žmonių supranta, kad padidėjęs cukraus kiekis gali pražudyti, todėl būtina gydytis ir gydosi. Tuo tarpu kai yra padidėjęs cholesterolio kiekis, retas kuris nusprendžia, kad tai jau signalas susirūpinti sveikata. Esame smarkiai atsilikę nuo Europos Sąjungos, nes nevertiname savo sveikatos. – Ar, kalbant apie cholesterolio kiekį kraujyje, yra tam tikros normos, kurias būtina žinoti? –Būtina stebėti „blogojo“ cholesterolio kiekį kraujyje. Jei pacientas yra sveikas, anksčiau neturėjo širdies ir kraujagyslių ligų, norma – mažiau nei 3 milimoliai litre. Jei žmogus serga cukriniu diabetu, jo kraujospūdis padidėjęs, taip pat serga inkstų liga, jis yra priskiriamas prie didelės rizikos pacientų sąrašo. O tai reiškia, kad mažojo tankio arba „blogojo“ cholesterolio riba yra dar mažesnė – mažiau nei 2,6 milimolio litre. Jei pacientas gydytas dėl koronarinės širdies ligos arba insulto, turi sunkų inkstų funkcijos nepakankamumą arba labai didelį kraujospūdį, serga komplikuotu cukriniu diabetu, jis priklauso didelės rizikos asmenų grupei. Vadinasi, kad mažojo tankio cholesterolio turi būti mažiau nei 1,8 milimolio litre. Tai reiškia, kad vienos mažo tankio cholesterolio ribos visiems nėra. Dažnai žmonės pasidaro kraujo tyrimą ir sako: „Mano cholesterolis yra geras“. Bet jei žmogus anksčiau patyrė miokardo infarktą ir mažojo tankio cholesterolio rodiklis siekia 3, tai jau blogai. – Kaip atsiranda kraujyje daugiau cholesterolio? Ar jis papildomai gaunamas su maistu, ar prie to prisideda kepenys ir kiti virškinimo organai? –Būna ir taip – žmogus nieko riebiai nevalgo, o mažojo tankio cholesterolis yra didelis. Iš tikrųjų kraujo riebalai pasigamina ne iš to, ką suvalgome. Svarbiausias yra endogeninio ar kepenyse pagaminto cholesterolio kiekis. Tai mūsų pačių pagamintas cholesterolis. Kita vertus, jei žmogus valgo daug lengviau pasisavinamų angliavandenių, arba valgo daug sočiųjų riebalų, gali padidėti ir „blogojo“ cholesterolio. Iš tikrųjų tai yra cholesterolio gamybos sutrikimas, taip gali atsitikti dėl įvairių priežasčių. Juk cholesterolį gamina tiek kepenys, tiek žarnynas. Tačiau pagrindinis cholesterolio gamybos organas yra kepenys. Panašiai yra ir su cukralige – juk žmogus gali nevalgyti ir nemėgti cukraus, bet vis tiek serga cukralige, nes tai yra medžiagų apykaitos sutrikimas. – Ar yra mokslu įrodytų būdų, kaip efektyviai mažinti „blogojo“ cholesterolio kiekį? –Efektyviausi yra vaistai, tai rodo mokslinių tyrimų duomenys. Tačiau jų reikia tada, kai paskiria gydytojas. Tikrai ne visiems žmonėms reikia medikamentų, siekiant sumažinti „blogojo“ cholesterolio kiekį kraujyje. Yra kitų būdų. – Daug žmonių žavisi tuo, kas yra natūralu, vengia sintetinių – cheminių vaistų. Kokios natūralios medžiagos gali padėti reguliuoti cholesterolį? – Padidėjęs cholesterolis yra kompleksinė problema, kuriai reikalingas kompleksinis sprendimas. „Blogasis“ cholesterolis turi įtakos kitiems kraujotakos sutrikimams – pasikeičia kraujo sudėtis, išauga trombų (kraujo krešulių) susidarymo rizika, vystosi uždegiminiai procesai kraujagyslėse. Moksliniai tyrimai rodo, kad derinys iš dviejų augalinės kilmės medžiagų – yra tai, ko labiausiai reikia kraujagyslių apsaugai. Cholesterolio kontrolei yra naudingas raudonosiomis mielėmis fermentuotų ryžių ekstraktas, kurio veiklioji medžiaga yra monakolinas K, o kraujotakai – natokinazės fermentas iš specialiu būdu fermentuotų sojų. Lietuvoje dažnai skiriamos šios dvi medžiagos, bet neseniai atsirado preparatas, sujungęs šias medžiagas į vieną kapsulę. Galime pasidžiaugti, kad šis efektyvus ir saugus sprendimas prieinamas mūsų šalies gyventojams, kurių cholesterolis padidėjęs. – Kuo ypatingas būtent monakolino K ir natokinazės derinys? – Daugelis preparatų, esančių rinkoje, mažina cholesterolį, tačiau neapsaugo nuo trombozės rizikos, nemažina uždegiminių procesų kraujagyslėse. Tuo tarpunatokinazės, monakolino ir augalinių ekstraktų derinys efektyviai mažina cholesterolį, taip pat kraujotakos sutrikimų ir trombozės riziką, slopina uždegiminius procesus kraujagyslėse. – Kokios dar augalinės medžiagos naudingos? –Nėra atlikta daug mokslinių tyrimų apie kitų vaistinių augalų poveikį cholesteroliui. Jei manęs teiraujasi, ar verta valgyti česnakų, sakau: „Valgykite, blogiau nebus“. Tačiau nėra akivaizdžių mokslinių faktų apie tai, kad česnakai mažina blogojo cholesterolio kiekį, kaip ir žuvų taukai, nes jie nekeičia blogojo cholesterolio kiekio kraujyje. Bet yra toks mitas – esą žuvų taukai padeda reguliuoti cholesterolį. Yra žinoma tik tai, kad iš žuvų taukų išskirtos riebiosios rūgštys omega-3 gali būti vartojamos didelėmis terapinėmis dozėmis kaip vaistai, jei gydome trigliceridemiją. Tada dozės būna 2–3 gramai, tuo tarpu maisto papildų kapsulėse omega-3 riebiųjų rūgščių būna vos 100 ar 300 miligramų. – Ar gali sumažėti „blogojo“ cholesterolio, jei žmogus kasdien nueis 10 tūkstančių žingsnių arba aktyviai leis laisvalaikį? –Puiku, nes fizinis aktyvumas yra geriausias „vitaminas širdžiai“, jis tinka visur ir visada. Tiesa, nėra mokslinių įrodymų, kad fizinis aktyvas mažina cholesterolio kiekį. Jis negydo dislipidemijos kaip atskiros ligos. Bet jei žmogus lieknėja, jo kūno masės indeksas (KMI) artėja prie normos, organizme prasideda svarbūs procesai – natūraliai keičiasi kraujo sudėtis. Mokslas neįrodė, kad sportuodami ilgiau gyvename, tačiau gyvename kur kas sveikiau. – Ką medikai pataria dėl mitybos? Ar tikrai reikia vengti riebaus sūrio? Ar tai turi įtakos cholesterolio kiekiui kraujyje? –Sūriuose, riebiuose mėsos, pieno produktuose gausu sočiųjų riebalų, jie turi daug sočiųjų riebalų, yra kaloringi, todėl reikėtų riboti šiuos produktus. Dietologai vis dažniau primena apie angliavandenių įtaką cholesterolio apykaitai. Tai reiškia, kad reikia vengti saldumynų, desertų, torto, pyragaičių, tai, kas yra lengvai pasisavinami angliavandeniai. Jie gali kur kas greičiau sukelti medžiagų apykaitos sutrikimų, todėl saikinga ir racionali mityba yra būtina.

Mokslų ir darbų sezonas: nepameskite galvos ir atminties
Sugrįžti į intensyvesnių darbų ir mokslų ritmą po vasaros ne kiekvienam greitai pavyksta. Mūsų smegenys ir atmintis gali nespėti prisitaikyti prie staiga užplūdusio didesnio informacijos ir darbų srauto, įtampos, pagreitėjusio gyvenimo tempo. BENU vaistininkė Vaida Poškaitienė sako, kad atmintį reikia lavinti nuolat, nes protinės veiklos trūkumas ją silpnina. Taip pat svarbu nepamiršti smegenų veiklai reikalingų vitaminų ir mineralinių medžiagų, be kurių mūsų mąstymas praranda aštrumą, tampa sunkiau susitelkti į užduotis, greitai priimti sprendimus. Vaistininkė dalinasi patarimais, kaip nepamesti galvos ir pagerinti atmintį, prasidėjus naujam mokslo ir darbų sezonui. Aprūpinkite smegenis vitaminais ir mineralais Smegenims, kaip ir bet kuriam kitam organui, reikia „maisto“ – vitaminų ir kitų naudingųjų medžiagų. Smegenys nuolat ir intensyviai dirba, kasdien turi atlikti daugybę užduočių, kontroliuoti viso organizmo funkcijas ir veiklą. Todėl, jeigu jos nepakankamai aprūpintos reikalingomis medžiagomis, tampa sunkiau susikoncentruoti, mąstyti, didėja depresijos ir kitų psichikos ligų rizika. „Kad smegenų veikla išliktų aktyvi, o mąstymas aštrus, smegenis riekia aprūpinti aminorūgštimis (ypač taurinu), B grupės vitaminais, omega rūgštimis, antioksidantais (vitaminais A ir E), kofermentu Q10. Todėl svarbu į savo mitybą įtraukti riešutų, žuvies, ankštinių daržovių, pieno produktų, šviežių ir džiovintų vaisių, pilno grūdo produktų. Taip pat nepamiršti gerti daug vandens. Tiek smegenų veiklai stimuliuoti, tiek ir nuotaikai pakelti tinka ir gabalėlis kokybiško, ne mažiau kaip 60 proc. kakavos turinčio šokolado gabalėlis“, – maistą smegenims vardija BENU vaistininkė. Daugiau laiko leiskite gryname ore ir judėkite Deguonis – pagrindinis kiekvieno gyvo organizmo kuras. Smegenims jis ypač svarbus, o judančio žmogaus smegenys deguonies gauna daugiau nei ramiai poilsiaujančio ant sofos. Fizinis aktyvumas skatina vystytis naujas galvos smegenų ląsteles ir stiprina nervinių ląstelių tinklą. Gerėja smegenų veikla, stiprėja psichinė sveikata. Be to, judėjimas pagerina ir galvos smegenų kraujotaką. „Taip pat svarbu atminti, kad netinkamas poilsio ir darbo rėžimas silpnina smegenų veiklą ir atmintį. Kai esame pervargę, sunku susikaupti, sutelkti mintis, prisiminti ir paprasčiausius dalykus. Todėl svarbu pakankamai ir kokybiškai išsimiegoti, darbo metu daryti pertraukėles, jei yra galimybė – išeiti į lauką įkvėpti gryno oro, pajudėti. Savo smegenims labai padėsite, jeigu po darbų atrasite laiko ramiam pasivaikščiojimui parke ar miške, o kelis kartus per savaitę užsiimsite ir intensyvesne sportine veikla“, – kaip stiprinti smegenų veiklą siūlo V. Poškaitienė. Reguliariai lavinkite atmintį Norint, kad atmintis išliktų gera, ją lavinti reikia nuolat. Pasak vaistininkės, tam nebūtina skirti itin daug laiko. „Ir paprastuose kasdieniuose darbuose galima atrasti būdų stiprinti atmintį. Pvz., kasdien įsiminkite po vieną telefono numerį. Ne tik lavinsite atmintį, bet jie ir pravers, jei prarastumėte telefoną su visais kontaktais ar skubiai prireiks kam nors paskambinti nelaimės atveju, o savo telefono neturėsite šalia ar jis bus išsikrovęs“, – pataria V. Poškaitienė. Atminčiai gerinti padeda ir tokie žaidimai kaip šachmatai, dėlionių dėliojimas, kryžiažodžių ir rebusų sprendimas. Kasdieniuose darbuose praversti gali ir paprasta atmintį gerinanti užduotis – svarbios informacijos, kurią reikia prisiminti, rimavimas. BENU vaistininkė taip pat atkreipia dėmesį į šiuolaikines technologijas. Kasdienėje veikloje jos padeda užduotis atlikti greičiau, efektyviau ir tiksliau, tačiau kartu daro meškos paslaugą mūsų atminčiai. Mokykloje daugybos lentelę galėjome berti kaip žirnius, o dabar dažnai pasitelkiame skaičiuotuvus. Todėl vaistininkė siūlo karts nuo karto išmaniąsias technologijas padėti į šalį ir pamankštinti smegenis.