Pasaulinė širdies diena: „sauja tablečių“ – ne išeitis
Minint Pasaulinę širdies dieną (rugsėjo 29 d. ) sveikatos priežiūros specialistai pabrėžia matantys augantį norą rūpintis savo sveikata bei propaguoti sveiką gyvenimo būdą. Tačiau tarp širdies ir kraujagyslių ligomis sergančiųjų gaji savigyda, o vartojant vaistus ne visada paisoma specialistų rekomendacijų. Apie tai, į ką ypač svarbu atkreipti dėmesį vartojantiems daugiau nei vieną vaistą ar papildą širdžiai, ir kodėl tokie kasdieniai produktai kaip brokoliai, greipfrutai ar žalioji arbata gali būti ne į naudą vartojantiems cholesterolį mažinančius ar širdies veiklą gerinančius vaistus, aiškina „Gintarinės vaistinės“ vaistininkė Ramutė Ulinskienė. ** Kaip dažnai žmonės, užėję į vaistinę, teiraujasi ne tik vaistų, bet ir maisto papildų ar kitų priemonių  širdies ir kraujagyslių veiklai gerinti? Visame pasaulyje širdies ir kraujagyslių ligos kasmet pasiglemžia apie 17 mln. gyvybių, o Lietuvoje jos yra viena dažniausių mirties priežasčių. Tad maisto papildai ar vaistai širdies ir kraujagyslių veiklai gerinti taip pat yra vieni paklausiausių, žmonės jų vaistinėse teiraujasi, klausia, ką naujo vaistininkai gali pasiūlyti. Dažnai teiraujamasi gudobelės, vadinamosios širdies duonos, preparatų, o taip pat kalio-magnio papildų, taip pat populiarūs česnako, ginkmedžio ar valerijono pagrindu pagaminti preparatai, Omega-3 riebalų rūgštys, kurių organizmas pats nepasigamina, o širdžiai jos tikrai labai svarbios. Sakote, kad žmonės linkę įsigyti nereceptinių preparatų ir papildų širdžiai stiprinti. O ką vertėtų žinoti apie vaistų, maisto papildų derinimą ir sąveiką su kitais vaistais ar net maisto produktais? Šis klausimas išties aktualus. Žmonės dažniau klausia, kaip vaistus vartoti, kada juos gerti – ryte ar vakare, prieš ar po valgio. Tačiau jei vaistininkas nepaklausia, tai retas kuris pats pasiteirauja, kaip vienas vaistas dera su kitu, kokią įtaką jų veikimui turi kartu vartojami maisto produktai. O tiesa ta, kad savo nuožiūra išgerti „saują tablečių“ tikrai ne visada yra į sveikatą. Ypač tai aktualu žmonėms, vartojantiems cholesterolį mažinančius ar širdies veiklą gerinančius vaistus. Kartais netinkamas vaistų, maisto papildų ar maisto produktų vartojimas gali sukelti apsinuodijimą, o ypač sunkiais atvejais – netgi gyvybei pavojingą šalutinį poveikį. Visada, kai kyla klausimų apie vaistų sąveikas, ypač, jei vartojami kelių rūšių vaistai, kviečiame nemokamai pasitikrinti „Gintarinėje vaistinėje“ vaistų suderinamumą, pasitarti su specialistais dėl jų saugaus vartojimo. Visi turbūt yra skaitę tuos ilgus informacinius lapelius, kuriuose vardijami šalutiniai poveikiai, tačiau retas kuris pagalvoja, kad tai aktualu ir jam? Geri būtų, kad visi tuos lapelius skaitytų. Deja, bet realybė kiek kitokia. Be to, tik gydytojas ar vaistininkas gali pasakyti, kad pavyzdžiui, geriant antibiotikus kartu su bet kuriais kitais vaistais, gali atsirasti hipokalemija arba hipomagnezija – kalio arba magnio trūkumas, o širdies ligomis sergantiems tai ypač aktualu. Nesteroidiniai vaistai nuo uždegimo gali silpninti ir lėtinti hipertenzinių vaistų, skirtų kraujospūdžio mažinimui, veikimą. Antidepresantai gali veikti priešingai – padidinti hipertenzinių vaistų koncentraciją kraujyje. Maža to, jokiame lapelyje nebus aiškiai parašyta, kad, pavyzdžiui, net ir tokie kasdieniai produktai kaip brokoliai ar žalioji arbata gali slopinti varfarino, kraujo krešėjimą mažinančio vaisto, įsisavinimą, o alkoholis ar greipfrutų sultys gali visiškai iškreipti medikamentų poveikį. Greipfrutų ir vaistų sąveika gali sukelti stiprius raumenų skausmus ar net raumenų bei nervų sistemos ligas.    Kokia tuomet galėtų būti tinkamiausia širdies ir kraujagyslių ligų profilaktika? Galima vartoti gudobelių preparatus su magniu arba kofermentu Q10, nes gudobelė turi širdžiai ir kraujagyslėms labai reikalingų B1, B2, B6, B9 vitaminų, kurie stiprina širdies raumenį, padidina širdies raumens susitraukimo jėgą, gerina organizmo aprūpinimą deguonimi. Kita širdžiai naudinga medžiaga – augalinės kilmės antioksidantas resveratrolis, veikiantis laisvuosius radikalus ir reguliuojantis cholesterolio kiekį kraujyje. Labai naudinga aronija, mažinanti arterinį kraujo spaudimą ir reguliuojanti širdies ritmą, ąžuolo žievės preparatai, baltažiedė notrelė, gerinanti širdies darbą. Cholesterolio kiekį kraujyje kontroliuoti padeda raudonosios mielės arba monakolinas K, gaminamas iš raudonosiomis mielėmis fermentuotų ryžių, o natokinazės fermentas, gaunamas iš fermentuotų sojų, gerina kraujotaką. O kas labiausiai kenkia širdies veiklai?  Ko saugotis norint išsaugoti sveiką širdį? Širdžiai labiausiai kenkia stresas, įtampa, gyvulinės kilmės maistas, užkemšantis kraujagysles. Žmonės, mėgstantys valgyti sūrų, rūkytą maistą, neįvertina, kad didelis valgomosios druskos kiekis organizme didina kraujospūdį, skatina hipertenziją. Taip pat širdžiai labai kenksmingas yra rūkymas, kurio metu padažnėja širdies susitraukimai, didėja arterinis kraujospūdis, organizmui ima stigti deguonies. Širdies veiklai kenkia sėdimas darbas ir bet kokios kitos gretutinės ligos. Skaičiuojama, kad net 75% žmonių, sergančių diabetu, miršta būtent nuo kraujagyslių ir širdies ligų. Dažnas klysta manydamas, kad vaistai nuo padidėjusio cholesterolio kenkia kepenims, todėl atsisako juos vartoti. O turėtų būti priešingai, nes juk padidėjęs blogasis cholesterolis yra aiškus ženklas, signalizuojantis apie širdies ligas. Širdį stiprinti padeda aktyvi fizinė veikla, buvimas gryname ore, kokybiškas poilsis, subalansuota mityba.

Ekspertai: pasaulis vėžio gydyme patiria proveržį, o Lietuva atsilieka
Rugsėjo 20 dieną Lietuvos mokslų akademijoje (LMA) vyko Amerikos prekybos rūmų komiteto farmacijos klausimams „Local American Working Group“ (LAWG) Inovacijų klubo susitikimas, kurio metu diskutuota apie onkologinių ligų gydymo ateitį Lietuvoje. Kasmet beveik 18 tūkst. pacientų Lietuvoje diagnozuojamos onkologinės ligos, o Pasaulio sveikatos organizacijos (PSO) duomenimis, jau 2040 metais onkologinės ligos taps pagrindine mirties priežastimi visame pasaulyje. Susitikime dalyvavusių ekspertų nuomone, šiuo metu vėžio gydyme pasaulyje matomas didžiulis proveržis – šiandien 2 iš 3 žmonių, kuriems diagnozuotas vėžys, gyvens dar bent 5 metus – tai net 66 000 daugiau pacientų nei prieš dešimtmetį. Didėja ir sergančiųjų darbingumas – šiandien inovatyvios gydymo terapijos leidžia 4 iš 5 sirgusių vėžiu grįžti į darbą. „Nyderlanduose 83 proc. sirgusių galvos ir kaklo vėžiais, po ligos į darbą grįžta praėjus 6 mėnesiams po gydymo, Prancūzijoje 82 proc. krūties vėžiu sirgusių moterų į darbą grįžta po 10.8 mėnesio“ – džiaugėsi Local American Working Group vadovė, advokatė Rūta Pumputienė. Nepaisant pasaulinių laimėjimų, Lietuvoje išgyvenamumas sergant onkologiniais susirgimais išlieka vienas žemiausių Europoje. Mažiausias išgyvenamumas fiksuojamas tarp sergančių plaučių vėžiu – 9 proc, kiaušidžių vėžiu – 32 proc. ir tiesiosios žarnos – 43 proc., didžiausias – tarp sergančių prostatos vėžiu – net 83 proc., odos melanoma – 69 proc., krūties vėžiu – 67 proc. Anot ekspertų, mažas išgyvenamumas dažnai sąlygotas ne tik vėlyvos diagnostikos, bet ir naujoviško gydymo prieinamumo trūkumo, nes šalyse, kuriose pacientams prieinami nauji gydymo metodai, pasiekia geresnių rezultatų. Nacionalinio vėžio instituto (NVI) direktorius prof. dr. (HP)Feliksas Jankevičius pabrėžė, kad, kalbant apie inovatyvių vaistų prieinamumą, Lietuva pacientams kompensuoja tik penkiasdešimt procentų to, ką jau galėtų kompensuoti. „Atsiliekame nuo inovacijų srauto, kuris dabar yra Europoje“ – sakė NVI direktorius. „Kai susiduri su žmonių gyvenimais, likimais, šie klausimai tampa ypatingai aštrūs ir aktualūs. Gyvenimo kokybė yra vienas iš tų parametrų, į kuriuos reikia atsižvelgti priimant sprendimus dėl vaistų kompensavimo“ – pridūrė Dr. Feliksas Jankevičius. „Dėl susidariusios situacijos kaltinti reiktų ne tik atgyvenusį, į rezultatus neorientuotą biudžeto planavimą, bet ir faktą, kad Lietuvoje yra apskritai skiriama nepakankamai lėšų vėžio gydymui finansuoti – tam per metus skiriama tik apie 6 proc. bendrųjų sveikatos išlaidų. Čia didžiausia problema – ne procentuose (jie panašūs į kitų šalių), o tame, kad Lietuva apskritai per mažai skiria lėšų sveikatos apsaugai – nuo ES vidurkio atsiliekame maždaug 0,5 milijardo eurų per metus, taigi ir pinigų vėžio gydymui lieka kur kas mažiau“ – pridūrė advokatė R. Pumputienė. Inovatyvaus gydymo prieinamumui didinti neretai trukdo smulkūs techniniai aspektai ir biurokratija: institucijos, priimančios sprendimus dėl naujų onkologinių vaistų kompensavimo, vertinant tų vaistų efektyvumą dažnai sako, kad „nėra visų reikiamų duomenų“, bet tuo pačiu ir neatsižvelgia, kad tie „reikiami“ duomenys onkologinėse ligose kartais yra tiesiog neįmanomi (pacientai išgyvena, pasveiksta ir tyrimai tiesiog negali būti tęsiami). Problema išlieka ir tai, kad Lietuvoje onkologiniai vaistai vertinami pagal vienodą visiems vaistams kurpalių, nors kitose šalyse yra atskiri/kiti onkologinėms ligoms skirtų vaistų, svarstomų dėl įrašymo į kompensavimo sąrašą, terapinės vertės vertinimo kriterijai. Lietuvos Respublikos Sveikatos ministerijos atstovė Simona Stankevičiūtė sutiko su konferencijos organizatorių nuomone, kad reikia diskutuoti apie skirtingų kriterijų taikymą skirtingiems vaistams: „Apie viską reikia diskutuoti“ – sakė S. Stankevičiūtė. Diskusijos organizatoriai išlieka optimistiški: „Turime puikių gydytojų, pasiryžimą reformuoti visą sveikatos sistemą politiniu lygmeniu, bet reikia atlikti svarbius namų darbus, kad būtų didinamas Lietuvos pacientų išgyvenamumas“ – sakė R. Pumputienė. „Pirma – reikia įvertinti visas išlaidas sveikatos apsaugai, sumažinti galimo lėšų eikvojimo kaštus. Antra, reikia pradėti mokėti už rezultatus: remti įrodymais pagrįstą gydymą. Trečia, vengti atgyvenusios politikos, kuri atbaido investicijas, vietoj to – bendradarbiauti su industrija ieškant naujų galimybių“ – pabrėžė LAWG vadovė advokatė Rūta Pumputienė.

Pokalbis su „Life Balance Clinic“ vadovu dr. Vadimu Dechtiariu
–  Papasakokite plačiau apie savo kliniką „Life Balance Clinic“.  – Mūsų veiklą galima suskirstyti į tris pagrindines kryptis. Pirmoji dalis yra tai, nuo ko viskas prasideda – tai diagnostika. Jos užduotis – identifikuoti besikreipiančio į mus žmogaus sveikatos būklę. Mes dėmesį atkreipiame ne tik į paciento mums išsakomus nusiskundimus, bet ir bendrą organizmo būklę. Antroji dalis – tai gydymas, korekcija, balanso atstatymas. Ir trečia – tai mokymas, leidžiantis pacientui tapti labiau sąmoningu ir atsakingu už savo paties sveikatą. – Pakalbėkime plačiau apie diagnostikos aspektą. – Taigi, diagnostika. Mūsų sistema nuo klasikinės diagnostikos pirmiausia skiriasi tuo, kad mes siekiame įvertinti paciento mikrosimptomatiką. Tai yra tie dalykai, į kuriuos klasikinė medicina ne visada atkreipia dėmesį ir ne visada vertina kaip tam tikrą sindromą ar patologiją. Tai paciento nusiskundimai, įvairiausi negalavimai skirtingose organizmo sistemose, kurie pagal apibrėžimą dar nėra laikomi liga, bet visiškai atitinka nukrypimo nuo normos ar disbalanso sampratą. Antrasis skirtumas – energetinis organizmo įvertinimas, atliekamas kompiuterinės diagnostikos pagalba. Kompiuterinė diagnostika leidžia gydytojui pažvelgti į žmogaus organizmą iš vidaus ir nustatyti net ankstyvos stadijos nukrypimus nuo normos. Trečiasis skirtumas – stuburo būklės įvertinimas. Jo vaidmuo yra didžiulis, tai yra mūsų organizmo pagrindas,  darantis įtaką daugelio sistemų ir organų veiklai. Toliau yra atliekama mitybos stereotipų analizė bei įvertinama, kiek tam tikram žmogui tinka jo mitybos tipas. Įvertinus visus šiuos komponentus, jau galima suprasti, kas gi vyksta su paciento organizmo sistemomis ir organais, prognozuoti, kas jo sveikatos laukia ateityje, ir suprasti, kokia korekcija jam reikalinga. – Su kokiais nusiskundimais žmonės į jus kreipiasi dažniausiai? – Viena iš aktualiausių šiuolaikinės visuomenės problemų yra stresas. Bet kokio žmogaus organizmas į ilgalaikį stresą reaguoja hormono kortizolio lygio pokyčiais. Tai yra standartinė organizmo reakcija į stresą. Tačiau tolimesnė organizmo reakcija pas kiekvieną būna individuali – tai tie įvairūs pakitimai, apie kuriuos kalbėjome anksčiau. Kažkam gali pakilti spaudimas, kitus gali ištikti infarktas, insultas, pasireikšti diabetas ar depresija. T.y., organizmo atsakas į vieną ir tą patį faktorių yra labai individualus. Mūsų diagnostikos sistema leidžia suprasti, koks konkretaus žmogaus organas ar organizmo sistema labiausiai reaguoja į dirgiklį. Tai reiškia, kad mes galime imtis koreguoti reikiamą organizmo sistemą ar organą, o ne laukti, kol jis visiškai išeis iš rikiuotės. – Vadinasi, jūsų diagnostikos sistema leidžia individualizuotai ir tiksliai koreguoti problemas ankstyvoje stadijoje?  – Aš net nevartočiau žodžio diagnostika. Juk diagnozė vis dėlto asocijuojasi su liga. Mūsų programos tikslas nėra nustatyti diagnozę, paskelbti nuosprendį. Mes naudojame kitokias sampratas.  Greičiau pavadinčiau tai disbalanso – nukrypimo nuo asmeninės ir individualios normos – nustatymu. Nuo to nukrypimo dydžio priklauso individualių priemonių programa, sugrąžinanti organizmą į subalansuotą būseną. Tai yra visiškai realu, kol nėra suardytos visos žmogaus apsauginės sistemos.    – Kas sudaro korekcijos programą? – Darbas su stuburu, energetinis darbas panaudojant akupunktūrą, mitybos korekcija, vitaminų ir mineralų balanso atstatymas, psichologinė korekcija. Beje, tokia metodika mums leidžia dirbti ne tik su ligotais, bet ir su ganėtinai sveikais žmonėmis. Su tokiais, kurie sulaukę tam tikro amžiaus pradeda galvoti apie profilaktiką, apie būdus išsaugoti sveikatą ilgus metus. Juk tai, ką mes siūlome, gali išsaugoti ir palaikyti jūsų individualų organizmo balansą. Žinoma, mes taip pat dirbame ir su rimtomis patologijomis. Per visą mūsų klinikos gyvavimo laiką jau tvirtai įsitikinome mūsų strategijos efektyvumu. Jos efektyvumas slypi tame, kad ji leidžia laiku pastebėti tai, kas dar nepasireiškia išoriškai ir kuo greičiau imtis korekcijos. –  Ačiū už pokalbį.

Gydytojos kardiologės patarimai, kaip mažinti cholesterolį be vaistų
Ar cholesterolis yra žmogaus draugas, ar priešas? Tai, kad cholesteroliui suverčiama vis daugiau kaltės dėl įvairių širdies ir kraujagyslių ligų, gydytoja kardiologė medicinos mokslų daktarė Milda Kovaitė vadina šio amžiaus kertiniu akmeniu. Iš tikrųjų cholesterolis yra būtina žmogaus organizmui medžiaga. Kiekvienas gimęs kūdikis turi cholesterolio. Tai – energetinė statybinė medžiaga, reikalinga hormonų sintezei. Bėda ištinka tada, kai cholesterolio būna pernelyg daug. Mažo tankio cholesterolis, dar vadinamas „bloguoju“, yra svarbus kraujotakos sutrikimų ir trombų susidarymo rizikai, todėl būtina kontroliuoti jo kiekį. Cholesterolis siaurina kraujagyslių spindį ir gali jas net užkimšti. Taip susidaro aterosklerozinė plokštelė, taigi, nuo cholesterolio sukeltų komplikacijų net mirštama. Tačiau daugelis jaunų darbingo amžiaus žmonių sužino, kad jų priešas – cholesterolis, tik atsidūrę ligoninėje. – Jei jaunas žmogus turi pernelyg daug „blogojo“ cholesterolio, ar tai atsitiktinis reiškinys, ar pastaruoju metu būdinga tendencija? –Kiekvienas žmogus privalo žinoti savo cholesterolio rodiklį. Remiantis Europos kardiologų draugijos rekomendacijomis, yra patariama pradėti tirti cholesterolį nuo 40 metų. Lietuvoje vyrauja tokia praktika, kad niekas nepradeda ieškoti padidėjusio cholesterolio kiekio, kol neatsiranda sveikatos problemų. Tačiau sulaukus, pavyzdžiui, 40-ojo gimtadienio ir daugiau, reikėtų išsiaiškinti savo cholesterolio kiekį kraujyje. Yra žinoma, kad apie 90 proc. vidutinio amžiaus mūsų šalies piliečių, ateinančių į polikliniką, jau yra padidėjęs cholesterolio kiekis. – Ar tai reiškia, kad tokie žmonės dar neserga? –Tai – filosofinis klausimas. Jie mano, kad yra sveiki, o mes, gydytojai, sakome, kad sveiko žmogaus nėra, yra tik neištirtas ligonis. Žinoma, galima ir taip pajuokauti. Svarbu pabrėžti, kad tarp šių „sveikųjų“ net 90 proc. asmenų yra padidėjęs cholesterolis. – Kada reikia sunerimti, kad cholesterolio pradeda daugėti kraujyje? –Jei žmogus neatlieka klinikinio kraujo tyrimo, vadinasi, jis gali nežinoti, kad jo cholesterolio kiekis padidėjęs. Kita vertus, įtarimų dėl cholesterolio gali kilti, jei šeimoje kas nors jauno amžiaus buvo patyręs infarktą ar insultą, pavyzdžiui, jei motina sirgo tokiomis ligomis būdama jaunesnė nei 65-erių, o tėvas – iki 55-erių, arba serga broliai ar seserys. Tai galimai paveldima dislipidemija – paveldimas cholesterolio apykaitos sutrikimas. Pasitaiko atvejų, kai ligoninėje atsiduria infarktą patyręs žmogus, iki tol save laikęs sveiku. Yra žinoma, kad pamažu vystantis koronarinei širdies ligai, iki 60 proc. visų atvejų pirmas simptomas būna miokardo infarktas. Ką tai reiškia? Tai rodo, kad cholesterolis kelia mirtiną pavojų, nes nuo infarkto yra mirštama. Sveikas žmogus, tarkim, 55 metų vyras, kuris iki šio širdies smūgio laikė save sveiku, išvyksta iš reanimacijos į namus turėdamas ne vieną, o kelias nepagydomas ligas, tokias kaip padidėjęs kraujospūdis, kuris anksčiau nesukėlė jokių simptomų, taip pat padidėjęs cholesterolis, gali būti padidėjęs cukraus kiekis kraujyje, kuris taip pat daugelį metų veikia tyliai. Lietuvoje daugelis žmonių supranta, kad padidėjęs cukraus kiekis gali pražudyti, todėl būtina gydytis ir gydosi. Tuo tarpu kai yra padidėjęs cholesterolio kiekis, retas kuris nusprendžia, kad tai jau signalas susirūpinti sveikata. Esame smarkiai atsilikę nuo Europos Sąjungos, nes nevertiname savo sveikatos. – Ar, kalbant apie cholesterolio kiekį kraujyje, yra tam tikros normos, kurias būtina žinoti? –Būtina stebėti „blogojo“ cholesterolio kiekį kraujyje. Jei pacientas yra sveikas, anksčiau neturėjo širdies ir kraujagyslių ligų, norma – mažiau nei 3 milimoliai litre. Jei žmogus serga cukriniu diabetu, jo kraujospūdis padidėjęs, taip pat serga inkstų liga, jis yra priskiriamas prie didelės rizikos pacientų sąrašo. O tai reiškia, kad mažojo tankio arba „blogojo“ cholesterolio riba yra dar mažesnė – mažiau nei 2,6 milimolio litre. Jei pacientas gydytas dėl koronarinės širdies ligos arba insulto, turi sunkų inkstų funkcijos nepakankamumą arba labai didelį kraujospūdį, serga komplikuotu cukriniu diabetu, jis priklauso didelės rizikos asmenų grupei. Vadinasi, kad mažojo tankio cholesterolio turi būti mažiau nei 1,8 milimolio litre. Tai reiškia, kad vienos mažo tankio cholesterolio ribos visiems nėra. Dažnai žmonės pasidaro kraujo tyrimą ir sako: „Mano cholesterolis yra geras“. Bet jei žmogus anksčiau patyrė miokardo infarktą ir mažojo tankio cholesterolio rodiklis siekia 3, tai jau blogai. – Kaip atsiranda kraujyje daugiau cholesterolio? Ar jis papildomai gaunamas su maistu, ar prie to prisideda kepenys ir kiti virškinimo organai? –Būna ir taip – žmogus nieko riebiai nevalgo, o mažojo tankio cholesterolis yra didelis. Iš tikrųjų kraujo riebalai pasigamina ne iš to, ką suvalgome. Svarbiausias yra endogeninio ar kepenyse pagaminto cholesterolio kiekis. Tai mūsų pačių pagamintas cholesterolis. Kita vertus, jei žmogus valgo daug lengviau pasisavinamų angliavandenių, arba valgo daug sočiųjų riebalų, gali padidėti ir „blogojo“ cholesterolio. Iš tikrųjų tai yra cholesterolio gamybos sutrikimas, taip gali atsitikti dėl įvairių priežasčių. Juk cholesterolį gamina tiek kepenys, tiek žarnynas. Tačiau pagrindinis cholesterolio gamybos organas yra kepenys. Panašiai yra ir su cukralige – juk žmogus gali nevalgyti ir nemėgti cukraus, bet vis tiek serga cukralige, nes tai yra medžiagų apykaitos sutrikimas. – Ar yra mokslu įrodytų būdų, kaip efektyviai mažinti „blogojo“ cholesterolio kiekį? –Efektyviausi yra vaistai, tai rodo mokslinių tyrimų duomenys. Tačiau jų reikia tada, kai paskiria gydytojas. Tikrai ne visiems žmonėms reikia medikamentų, siekiant sumažinti „blogojo“ cholesterolio kiekį kraujyje. Yra kitų būdų. – Daug žmonių žavisi tuo, kas yra natūralu, vengia sintetinių – cheminių vaistų. Kokios natūralios medžiagos gali padėti reguliuoti cholesterolį? – Padidėjęs cholesterolis yra kompleksinė problema, kuriai reikalingas kompleksinis sprendimas. „Blogasis“ cholesterolis turi įtakos kitiems kraujotakos sutrikimams – pasikeičia kraujo sudėtis, išauga trombų (kraujo krešulių) susidarymo rizika, vystosi uždegiminiai procesai kraujagyslėse. Moksliniai tyrimai rodo, kad derinys iš dviejų augalinės kilmės medžiagų – yra tai, ko labiausiai reikia kraujagyslių apsaugai. Cholesterolio kontrolei yra naudingas raudonosiomis mielėmis fermentuotų ryžių ekstraktas, kurio veiklioji medžiaga yra monakolinas K, o kraujotakai – natokinazės fermentas iš specialiu būdu fermentuotų sojų. Lietuvoje dažnai skiriamos šios dvi medžiagos, bet neseniai atsirado preparatas, sujungęs šias medžiagas į vieną kapsulę. Galime pasidžiaugti, kad šis efektyvus ir saugus sprendimas prieinamas mūsų šalies gyventojams, kurių cholesterolis padidėjęs. – Kuo ypatingas būtent monakolino K ir natokinazės derinys? – Daugelis preparatų, esančių rinkoje, mažina cholesterolį, tačiau neapsaugo nuo trombozės rizikos, nemažina uždegiminių procesų kraujagyslėse. Tuo tarpunatokinazės, monakolino ir augalinių ekstraktų derinys efektyviai mažina cholesterolį, taip pat kraujotakos sutrikimų ir trombozės riziką, slopina uždegiminius procesus kraujagyslėse. – Kokios dar augalinės medžiagos naudingos? –Nėra atlikta daug mokslinių tyrimų apie kitų vaistinių augalų poveikį cholesteroliui. Jei manęs teiraujasi, ar verta valgyti česnakų, sakau: „Valgykite, blogiau nebus“. Tačiau nėra akivaizdžių mokslinių faktų apie tai, kad česnakai mažina blogojo cholesterolio kiekį, kaip ir žuvų taukai, nes jie nekeičia blogojo cholesterolio kiekio kraujyje. Bet yra toks mitas – esą žuvų taukai padeda reguliuoti cholesterolį. Yra žinoma tik tai, kad iš žuvų taukų išskirtos riebiosios rūgštys omega-3 gali būti vartojamos didelėmis terapinėmis dozėmis kaip vaistai, jei gydome trigliceridemiją. Tada dozės būna 2–3 gramai, tuo tarpu maisto papildų kapsulėse omega-3 riebiųjų rūgščių būna vos 100 ar 300 miligramų. – Ar gali sumažėti „blogojo“ cholesterolio, jei žmogus kasdien nueis 10 tūkstančių žingsnių arba aktyviai leis laisvalaikį? –Puiku, nes fizinis aktyvumas yra geriausias „vitaminas širdžiai“, jis tinka visur ir visada. Tiesa, nėra mokslinių įrodymų, kad fizinis aktyvas mažina cholesterolio kiekį. Jis negydo dislipidemijos kaip atskiros ligos. Bet jei žmogus lieknėja, jo kūno masės indeksas (KMI) artėja prie normos, organizme prasideda svarbūs procesai – natūraliai keičiasi kraujo sudėtis. Mokslas neįrodė, kad sportuodami ilgiau gyvename, tačiau gyvename kur kas sveikiau. – Ką medikai pataria dėl mitybos? Ar tikrai reikia vengti riebaus sūrio? Ar tai turi įtakos cholesterolio kiekiui kraujyje? –Sūriuose, riebiuose mėsos, pieno produktuose gausu sočiųjų riebalų, jie turi daug sočiųjų riebalų, yra kaloringi, todėl reikėtų riboti šiuos produktus. Dietologai vis dažniau primena apie angliavandenių įtaką cholesterolio apykaitai. Tai reiškia, kad reikia vengti saldumynų, desertų, torto, pyragaičių, tai, kas yra lengvai pasisavinami angliavandeniai. Jie gali kur kas greičiau sukelti medžiagų apykaitos sutrikimų, todėl saikinga ir racionali mityba yra būtina.

Mokslų ir darbų sezonas: nepameskite galvos ir atminties
Sugrįžti į intensyvesnių darbų ir mokslų ritmą po vasaros ne kiekvienam greitai pavyksta. Mūsų smegenys ir atmintis gali nespėti prisitaikyti prie staiga užplūdusio didesnio informacijos ir darbų srauto, įtampos, pagreitėjusio gyvenimo tempo. BENU vaistininkė Vaida Poškaitienė sako, kad atmintį reikia lavinti nuolat, nes protinės veiklos trūkumas ją silpnina. Taip pat svarbu nepamiršti smegenų veiklai reikalingų vitaminų ir mineralinių medžiagų, be kurių mūsų mąstymas praranda aštrumą, tampa sunkiau susitelkti į užduotis, greitai priimti sprendimus. Vaistininkė dalinasi patarimais, kaip nepamesti galvos ir pagerinti atmintį, prasidėjus naujam mokslo ir darbų sezonui. Aprūpinkite smegenis vitaminais ir mineralais Smegenims, kaip ir bet kuriam kitam organui, reikia „maisto“ – vitaminų ir kitų naudingųjų medžiagų. Smegenys nuolat ir intensyviai dirba, kasdien turi atlikti daugybę užduočių, kontroliuoti viso organizmo funkcijas ir veiklą. Todėl, jeigu jos nepakankamai aprūpintos reikalingomis medžiagomis, tampa sunkiau susikoncentruoti, mąstyti, didėja depresijos ir kitų psichikos ligų rizika. „Kad smegenų veikla išliktų aktyvi, o mąstymas aštrus, smegenis riekia aprūpinti aminorūgštimis (ypač taurinu), B grupės vitaminais, omega rūgštimis, antioksidantais (vitaminais A ir E), kofermentu Q10. Todėl svarbu į savo mitybą įtraukti riešutų, žuvies, ankštinių daržovių, pieno produktų, šviežių ir džiovintų vaisių, pilno grūdo produktų. Taip pat nepamiršti gerti daug vandens. Tiek smegenų veiklai stimuliuoti, tiek ir nuotaikai pakelti tinka ir gabalėlis kokybiško, ne mažiau kaip 60 proc. kakavos turinčio šokolado gabalėlis“, – maistą smegenims vardija BENU vaistininkė. Daugiau laiko leiskite gryname ore ir judėkite Deguonis – pagrindinis kiekvieno gyvo organizmo kuras. Smegenims jis ypač svarbus, o judančio žmogaus smegenys deguonies gauna daugiau nei ramiai poilsiaujančio ant sofos. Fizinis aktyvumas skatina vystytis naujas galvos smegenų ląsteles ir stiprina nervinių ląstelių tinklą. Gerėja smegenų veikla, stiprėja psichinė sveikata. Be to, judėjimas pagerina ir galvos smegenų kraujotaką. „Taip pat svarbu atminti, kad netinkamas poilsio ir darbo rėžimas silpnina smegenų veiklą ir atmintį. Kai esame pervargę, sunku susikaupti, sutelkti mintis, prisiminti ir paprasčiausius dalykus. Todėl svarbu pakankamai ir kokybiškai išsimiegoti, darbo metu daryti pertraukėles, jei yra galimybė – išeiti į lauką įkvėpti gryno oro, pajudėti. Savo smegenims labai padėsite, jeigu po darbų atrasite laiko ramiam pasivaikščiojimui parke ar miške, o kelis kartus per savaitę užsiimsite ir intensyvesne sportine veikla“, – kaip stiprinti smegenų veiklą siūlo V. Poškaitienė. Reguliariai lavinkite atmintį Norint, kad atmintis išliktų gera, ją lavinti reikia nuolat. Pasak vaistininkės, tam nebūtina skirti itin daug laiko. „Ir paprastuose kasdieniuose darbuose galima atrasti būdų stiprinti atmintį. Pvz., kasdien įsiminkite po vieną telefono numerį. Ne tik lavinsite atmintį, bet jie ir pravers, jei prarastumėte telefoną su visais kontaktais ar skubiai prireiks kam nors paskambinti nelaimės atveju, o savo telefono neturėsite šalia ar jis bus išsikrovęs“, – pataria V. Poškaitienė. Atminčiai gerinti padeda ir tokie žaidimai kaip šachmatai, dėlionių dėliojimas, kryžiažodžių ir rebusų sprendimas. Kasdieniuose darbuose praversti gali ir paprasta atmintį gerinanti užduotis – svarbios informacijos, kurią reikia prisiminti, rimavimas. BENU vaistininkė taip pat atkreipia dėmesį į šiuolaikines technologijas. Kasdienėje veikloje jos padeda užduotis atlikti greičiau, efektyviau ir tiksliau, tačiau kartu daro meškos paslaugą mūsų atminčiai. Mokykloje daugybos lentelę galėjome berti kaip žirnius, o dabar dažnai pasitelkiame skaičiuotuvus. Todėl vaistininkė siūlo karts nuo karto išmaniąsias technologijas padėti į šalį ir pamankštinti smegenis.

Sepsis – tiksinti bomba: kaip jo išvengti?
Sepsiu kasmet suserga apie 30 mln. žmonių, iš kurių 9 mln. miršta. Prarastų gyvybių skaičius galėtų būti gerokai mažesnis: pradėjus gydyti per pirmąją valandą nuo patekimo į ligoninę, pacientas turi didesnę nei  80 proc. tikimybę išgyventi.   „Pavojų gyvybei kelianti komplikacija gali prasidėti odos žaizda, gripu, plaučių uždegimu, šlapimo organų infekcija ar kitomis iš pažiūros gyvybei nepavojingomis ligomis. Sepsis vystosi, kai organizmo reakcija į infekciją pažeidžia paties organizmo audinius bei organus“, – pasakojo LSMU Medicinos fakulteto Intensyviosios terapijos klinikos profesorė Dalia Adukauskienė. Pagrindinė sepsio vystymosi sąlyga – susilpnėjusi organizmo imuninė sistema. Jei liga nėra skubiai bei intensyviai gydoma, sepsis kaip sunkiai valdoma būklė gali komplikuotis sepsiniu šoku, dauginiu organų pažeidimu bei mirtimi.   Pasak prof. D. Adukauskienės, sepsio grėsmei kelią užkerta stiprus imunitetas, sveika gyvensena, nesveikų įpročių kontrolė, grūdinimasis. Rugsėjo 13 dieną minima Pasaulinė sepsio diena. Pasak LSMU studentės Agnietės Petravičiūtės, LSMU studentai Pasaulinės sepsio dienos renginiais siekia atkreipti ne tik visuomenės dėmesį, bet ir būsimus sveikatos priežiūros specialistus prisidėti prie ilgametės kovos su sepsiu ir didinti jaunųjų specialistų aktyvumą visuomenėje.  

Mitybos specialistė Rūta Beišytė-Aminova neigia mitą, neva mielės – kenksmingas duonos ingredientas
Nors duona – neatsiejama sveikuoliško mitybos raciono dalis, duoną apipynusių mitų vis tiek apstu. Bemaž daugiausia diskusijų kelia duonos sudėtyje aptinkamos mielės: tebėra gajus mitas, neva šios – kenksmingos organizmui. Vis dėlto asmeninės trenerės, mitybos specialistės Rūtos Beišytės-Aminovos teigimu, toks įsitikinimas nėra pagrįstas. Pasak R. Beišytės-Aminovos, dažnai žmonės nevartoja mielių baimindamiesi, kad organizmas jų galimai netoleruoja – neva mielės neigiamai veikia žarnyno biomą. Tačiau iš tiesų mielių netoleruoja tik itin reto žmogaus organizmas, o absoliuti dauguma mieles virškina sklandžiai. „Duonos sudėtyje esančios mielės, skirtingai nei kepimo milteliai ar soda, yra natūralus ingredientas, padedantis duoną iškepti minkštesnę, puresnę ir lengvesnę. Neverta baimintis dėl jokio neigiamo poveikio, nes gyvosios mielės prie aukštos temperatūros žūva, tad kepant duoną visos galimos neigiamos savybės išnyksta“, – sako R. Beišytė-Aminova. Netiesa ir tai, neva mielės kenkia kūno linijoms, kuo neretai įtiki prisižiūrintys figūrą. „Sportuojantys žmonės dažnai vengia mielių, nes bijo, kad šis produktas juos tukins. Tačiau duona ir joje esančios mielės su tuo nesusijusios –  dažniausiai tukimą lemia angliavandenių perteklius ir neišeikvotos kalorijos. Todėl kalta ne duona ir mielės, o saiko stoka“, – sako specialistė. Ir grožiui, ir savijautai R. Beišytė-Aminova atkreipia dėmesį, kad uoliai diskutuodami apie galimą neigiamą mielių poveikį, žmonės dažnai pamiršta gerąsias mielių savybės. O tokių, specialistės teigimu, yra apstu. Pavyzdžiui, mielių sudėtyje yra apstu B grupės vitaminų, baltymų, angliavandenių. Todėl duonos ingredientas pasitarnauja ne tik gerai savijautai, bet ir grožiui: padeda gerinti imuninę sistemą ir palaikyti sveikesnę odą, plaukus, nagus. „Mielės turi antivirusinių ir antibakterinių savybių. Jos gali būti veiksmingos palaikant gerą nervų sistemos veiklą, taip pat yra naudingas produktas tiems, kuriuos kankina anemija ar avitaminozė. Taip pat jos organizmą pamaitina baltymais, kurie yra itin svarbūs sportuojantiems bei daug fizinio krūvio patiriantiems žmonėms“, – sako R. Beišytė-Aminova. Be to, vis dažniau kalbama ir apie mielių potencialą šiuolaikinėje medicinoje. Nustatyta, jog chromas, esantis mielėse, gali padėti kontroliuoti cukraus kiekį pacientams, sergantiems 2 tipo cukriniu diabetu. Subalansuota mityba, kurioje randama mielinių produktų, gali sumažinti širdies ligų riziką, pagerinant cholesterolio kiekį bei kraujospūdį. Maža to, šiuo metu vis dažniau vyksta tyrimai, norint nustatyti galimą kepimo mielių vaidmenį gydant vėžį. Tačiau kuo pakeisti duoną, jeigu vis dėlto organizmas iš tiesų netoleruoja mielių? Tai, pasak R. Beišytės-Aminovos, nėra joks rūpestis. „Šiandieninė duonos pasiūla ir įvairovė tokia plati, kad rasti sau skaniausią bemielę duoną nėra sunku“, – sako specialistė.

Užkirskime kelią virškinimo problemoms
Net iki 90 proc. pas šeimos gydytoją apsilankiusių pagyvenusių žmonių turi vienokių ar kitokių nusiskundimų dėl virškinamojo trakto veiklos sutrikimų, tokių kaip blogas virškinimas, vidurių pūtimas ar užkietėjimas. Dėl virškinimo problemų pacientai dažniausiai kaltina amžių ir padažnėjusias ligas, tačiau, specialistų teigimu, bent dalies bėdų būtų galima išvengti, jeigu žmonės daugiau dėmesio skirtų mitybai, o ne pirmiausia griebtųsi vaistų. Pagrindinės klaidos, kurias daro pagyvenę žmonės, yra nereguliari mityba, persivalgymas, ypač prieš miegą, gausus riebaus maisto vartojimas, piktnaudžiavimas druska, cukrumi, kava, gazuotais gėrimais ar alkoholiu. Šios ir kitos „nuodėmės“ gali lemti padidėjusį skrandžio jautrumą, iššaukti skandžio opą ar netgi tapti rimtesnių ligų priežastimi. Būtent todėl gydytojai rekomenduoja kiekvienam žmogui atidžiai peržvelgti savo valgiaraštį ir pagalvoti, kaip galima būtų pagerinti mitybą, o kilus klausimams ar abejonėms – pasitarti su savo šeimos gydytoju. Pagyvenę žmonės, kaip ir visi kiti, turėtų valgyti sveiką, šviežiai pagamintą, gerai virškinamą ir individualų skonį atitinkantį maistą. Kartais senjorai, siekdami sutaupyti, renkasi pigesnius, bet ne itin kokybiškus produktus, tačiau gydytojų praktika rodo, kad toks taupymas gali turėti įtakos skrandžio opai bei kitoms ligoms. Specialistų teigimu, vertingo, tačiau nebrangaus maisto tikrai yra, pvz., vištiena – viena pigiausių mėsų, be to, ją turintiems skrandžio problemų rekomenduoja rinktis ir gydytojai. Taip pat derėtų valgyti sezoninius vaisius ir daržoves, kurie yra kur kas pigesni už atvežtus iš egzotinių šalių. Reikėtų atminti, kad senėjimo proceso metu kinta žmogaus poreikis tam tikriems maisto produktams, reikia suvartoti mažiau kalorijų. Tiesa, kai kurių gyvybiškai svarbių medžiagų, tokių kaip vitamino A, D, kalcio, magnio ar kalio poreikis išlieka toks pat ar netgi išauga. Pagyvenusiems žmonėms gydytojai rekomenduoja su saiku ir neriebiai valgyti 4–5 kartus per dieną, vartoti maistą, turintį daugiau vitaminų, mineralinių medžiagų, skaidulų ir biologiškai aktyvių junginių. Dažnam senjorui sergant įvairiomis ligomis arba net ir natūraliai sutrikus virškinamojo trakto funkcijai mažėja skrandžio sulčių sekrecija, silpnėja žarnyno veikla, dėl to pablogėja įsisavinimas tokių medžiagų, kaip vitaminas B12, geležis, folinė rūgštis, trūksta vitamino D, kalcio, gali vystytis cukrinis diabetas. Pagyvenusiems žmonėms, ypač sergantiems širdies ligomis, specialistai pataria riboti skysčius iki 1–1,5 l per parą, vengti druskos, o geriausia – visiškai jos nedėti į maistą. Galimą druskos paros kiekį žmonės gauna iš duonos ar kitų pirktų produktų. Maiste turi būti pakankamai angliavandenių, kurių galima rasti duonoje, kruopose, dribsniuose, makaronuose, vaisiuose ir daržovėse. Reikiamų baltymų kiekis aptinkamas liesoje mėsoje, pavyzdžiui, vištienoje, veršienoje, žuvyje, pupelėse bei žirniuose. Riebalai, kurie yra blogiau virškinami, negali sudaryti daugiau nei 30 proc. visų kalorijų. Rekomenduojama vartoti augalinės kilmės riebalus, nes juose mažiau cholesterolio. Organizmui būtino kalio yra bananuose, apelsinų sultyse, žalios spalvos vaisiuose, bulvėse, žirniuose, magnio – grūduose, ankštinėse daržovėse, lapinėse salotose, o kalcio – piene ir jo produktuose, lapinėse salotose bei citrusiniuose vaisiuose. Geležies gausu kiaušinio trynyje, bulvėse, špinatuose bei mėsoje. Specialistai atkreipia dėmesį, kad vartojant šviežios citrinos sultimis apšlakstytą vištieną, iš jos pasisavinama beveik visa ten esanti geležis. Rekomenduojama laikytis keleto taisyklių: būtina valgyti ir pusryčius, ir pietus, ir vakarienę; valgykite reguliariai, nedidelėmis porcijomis; maistas turi būti subalansuotas, būtina gauti pakankamą kiekį skysčių ir maistingųjų medžiagų, riebalų, baltymų, angliavandenių; stenkitės atsisakyti pusfabrikačių ir kuo dažniau gaminkite maistą patys; geriausia rinkitės virtą ir ant garų ruoštą maistą; venkite aštrių, rūkytų, keptų riebaluose patiekalų, mielinės tešlos kepinių, riebaus maisto; laikykitės darbo ir poilsio režimo, venkite ilgalaikio streso, pervargimo. Jeigu jau kurį laiką skundžiatės virškinamojo trakto negalavimais, rekomenduojame kreiptis į Grand Avenue Surgical Center, įsikūrusį Čikagoje, 17 West Grand Avenue. Tel. numeris: 312-222-5610.  

Vitamino C svarba odai po vasaros
Rekordiškai karšta vasara jau eina į pabaigą, tačiau jos pasekmės odai – išlieka. Kaitri saulė ir jos vonios išvargina odą, lemia jos raukšlėjimąsi ir elastingumo mažėjimą. Todėl pastaruoju metu odos priežiūros ekspertai vis garsiau ima kalbėti apie vitaminą C – itin stiprų antioksidantą, kuris padeda apsaugoti odą nuo žalingo aplinkos poveikio. Pasak kosmetikos prekės ženklo „Artistry“ odos priežiūros ir makiažo eksperto Andrzej Sawicki, papildomos vitamino C dozės po karštų vasaros saulės vonių gali padėti ženkliai sumažinti neigiamą jų poveikį. Turbūt garsiausiai apie vitaminą C imama kalbėti atšalus orams, kai susirūpinama imuniteto stiprumu ir atsparumu ligoms. Tačiau pastaruoju metu vis daugiau dėmesio atkreipiama į šio vitamino svarbą veido odai. Jis padeda sumažinti kenksmingų saulės spindulių žalą, neutralizuoja laisvuosius radikalus, kurie skatina priešlaikinį odos senėjimą. „Askorbo rūgštis stabdo pigmentacijos procesus odoje, šviesina jau esančias pigmentines dėmes, lėtina odos fotosenėjimo procesus bei mažina uždegiminius procesus. Produktai, kurių sudėtyje yra vitamino C, kompleksiškai veikia daugelį kosmetinių problemų – raukšles, odos vytimą, aknės iššauktus pakitimus odoje ar pigmentines dėmes. Todėl vitaminas C ypač svarbus pasibaigus vasarai, kuomet saulės vonių nuvargintai odai trūkta išorinio pastiprinimo“, – teigia A. Sawicki. Tačiau, anot odos priežiūros eksperto, natūraliu būdu mūsų organizmas vitamino C nesintetina ir nekaupia, tad norint palaikyti tinkamą vitamino C kiekį, tuo turime pasirūpinti patys. Be to, mūsų veido oda vitaminą C gauna tik tada, kai jis paskirstytas svarbesniems organams. „Vitamino C likučiai odos plotus pasiekia tik tuomet, kai juo jau būna aprūpintas visas likęs organizmas. Todėl būtent ši zona nuo vitamino C stygiaus kenčia labiausiai. Naujausių technologijų pagalba buvo sukurtos modifikuotos priemonės, kurios prasiskverbia į gilesnius odos sluoksnius ir geba aktyvuoti vitaminą C. Pavyzdžiui nauja formulė iš „Artistry Intensive Skincare“ su vitaminu C bei haliurono rūgštimi  padeda išlyginti mimikos raukšles bei atkurti veido odos tonusą“, – priemonių su vitaminu C naudą aptaria A. Sawicki. Vitaminas C – odos senėjimo priešas Vitaminas C yra vienas galingiausių antioksidantų, padedančių išsaugoti odos stangrumą ir grožį. Jis dalyvauja ypatingai svarbioje kolageno sintezėje – stimuliuoja kolageno gamybą ir taip neleidžia odai raukšlėtis bei glebti. Nuo kenksmingo aplinkos poveikio saugantis vitaminas padeda kovoti su laisvaisiais radikalais, sušvelnina hiperpigmentaciją ir pašviesina rudas, odoje atsirandančias dėmeles. „Vitaminas C stimuliuoja kolageno sintezę, kuri ypatingai svarbi odos stangrumui bei elastingumui išlaikyti. Mums senstant kolageno kiekis odoje mažėja, dėl šios priežasties oda raukšlėjasi ir glemba. Ir nors kolageno mažėjimas yra natūralus procesas, tam tikri faktoriai, tokie kaip rūkymas, oro tarša ar alkoholinių gėrimų vartojimas, šiuos procesus greitina. Tad norint papildyti odą papildomomis kolageno atsargomis, turėtume vartoti produktus, kuriuose gausu vitamino C“, – sako odos priežiūros ekspertas. Kaip žinoti, kad jūsų odai trūksta vitamino C? Esant mažam vitamino C kiekiui organizme, odoje atsiranda iškilimų, ji tampa sausa ir pradeda raukšlėtis. Lengviau susiformuoja žaizdelės ir mėlynės, jos sunkiau gyja. Be to, smarkiai išryškėja kraujagyslės. „Artistry“ atstovas A. Sawicki pataria, jog jei pastebite odos papilkėjimą, prarastą stangrumą ar išryškėjusį daugybinį kapiliarų tinklelį, reikėtų susirūpinti ir organizmą papildyti vitaminu C. Reguliariai vartojant priemones su askorbo rūgštimi pasimato ryškūs odos pokyčiai – tamsių ratilų aplink akis nykimas, šviesėjančios pigmentinės dėmės, tvirtėjanti ir skaistėjanti oda.

Akupunktūra – patikrinta laiko
Šiame straipsnyje kalba eis ne tik apie tai, kad akupunktūra yra vienas seniausių ir efektyviausių įvairių negalavimų gydymo metodų, kuriam, pasak įvairių šaltinių, yra tarp 2 ir 4 tūkstančių metų.  Į save ji sugėrė daugybės kartų gydytojų patirtį, kuri tapo šios  holistinės sistemos pagrindu – sistemos, leidžiančios pasiekti rezultatų net pačiais sudėtingiausiais atvejais, kai atrodo, kad visos galimybės jau yra išnaudotos. Pabaigęs Kauno medicinos universitetą, aš nuo pat pradžių labai daug dirbau ties ūmaus ir lėtinio skausmo klausimais. Ėmiausi ieškoti metodų ir būdų, kurie sugebėtų efektyviai kovoti su skausmu, mat medikamentai dažnu atveju nesuteikdavo norimo efekto arba jų poveikį papildydavo gausybė nepageidaujamų šalutinių reakcijų, sukeliančių naujas problemas. Kaip tik tuo metu susipažinau su akupunktūra ir, sėkmingai pabaigęs mokymus, ėmiau taikyti ją savo kasdienėje gydytojo praktikoje. Akupunktūros „stebuklus“ lengviau demonstruoti kai skausmas yra tik atsiradęs (t.y., neįsisenėjęs) ir pakankamai intensyvus. Tokiais atvejais skausmą labai dažnai galima pašalinti vos per vieną terapijos sesiją, o toliau jau galima dirbti su šį skausmą sukėlusia priežastimi. Tačiau jei skausmas yra lėtinis, kai organizmas prie jo jau ima pratintis, tuomet optimalios sveikatos būklės atstatymas gali trukti ilgiau. Remdamasis savo 27-erių metų akupunktūros taikymo patirtimi, aš įsitikinau, kad ji yra iš tiesų veiksminga ne tik gydant stuburo ligas, galvos ar sąnarių skausmus, tačiau ir tokiais atvejais kaip, pavyzdžiui, gydant menstruacijų ciklo sutrikimus ar menopauzės simptomus. Tokiais atvejais tradicinė medicina paprastai siūlo „sunkiąją artileriją“ – hormoninius preparatus, nors atstatyti normalius ciklus organizme puikiausiai galima su akupunktūros pagalba. Oficialiai yra pripažintas ir akupunktūros efektyvumas gydant impotenciją ir nevaisingumą. Kas kartą peršalę mano vaikai prašo „pašildyti taškus“, kad nesusirgtų. „Pašildyti“ – tai dar vienas būdas daryti poveikį akupunktūriniams taškams, panaudojant tam tikrą kiniškų gydomųjų žolelių mišinį. Šios žolelės yra susukamos į „cigarą“, uždegamos ir laikomos tam tikru atstumu nuo biologiškai aktyvių taškų. Degdamas, šis „cigaras“ skleidžia malonią šilumą. Tam tikrų akupunktūrinių taškų stimuliavimas tokia šiluma labai greitai užkerta kelią ligos vystymuisi. Nuo pat savo praktikos pradžios aš dažnai susidurdavau su pacientų atsargumu ir savotišku nepasitikėjimu adatų terapijos veiksmingumu. „Ir ką, šios mažytės adatėlės man iš tiesų padės?“ – klausė jie manęs. „Taip, – atsakydavau. – Šių adatėlių veiksmingumas yra atlaikęs išbandymą laiku.“ Kai kuriuos tai įtikindavo, o kitiems vis tiek likdavo abejonių. Pasitarnavo, kaip dažnai ir būna, vienas įvykis. Poliklinikoje, kurioje atidariau savo kabinetą, vienam iš savo eilės laukiančių pacientų prasidėjo sunkaus kosulio priepuolis. Kaip vėliau sužinojau, pacientas sirgo bronchine astma. Pasikviečiau jį į kabinetą ir vos per kelias minutes jo kosulio priepuolį numalšinau. Po šio įvykio pacientų nuomonė pasikeitė. Nepaisant to, daugiausiai teko dirbti su labai sudėtingais ir smarkiai progresavusiais atvejais, kai visi kiti gydymo metodai ir būdai neduodavo jokio rezultato. Pamenu pacientę, turėjusią problemų su žarnynu. Visas ligtolinis jos negalavimo gydymas buvo bevaisis. Ją jau ruošė operacijai, kai ji pateko pas mane ir mums pavyko per kelis gydymo kursus visiškai išspręsti jos problemą. Per ilgus savo gyvavimo metus akupunktūra užsirekomendavo kaip efektyvi priemonė plačiam spektrui ligų gydyti. Išvardinsiu vos kelias jų: reabilitacija po sunkių susirgimų ir chirurginių operacijų; imuniteto susilpnėjimas; antsvoris; potraukis tabakui ir alkoholiui; miego sutrikimai; išsekusios jėgos, nuolatinis nuovargio jausmas; galvos skausmai; prasta nuotaika, dirglumas; suprastėjusi atmintis, sumažėjęs darbingumas; vidurių užkietėjimas; virškinimo sutrikimai; impotencija; menstruacijų ciklo sutrikimai; nevaisingumas; astma; hipertenzija ankstyvojoje ligos stadijoje; nugaros skausmai; sąnarių skausmai, odos ligos.

Stiklinė pieno, kavos ar greipfrutas - pavojingi?
Greipfrutai, pienas, kava ir arbata – įprasti produktai, kuriuos galima rasti bene kiekvieno šaldytuve ar virtuvės spintelėje. Tačiau žmonėms, kurie vartoja vaistus, į šių produktų naudojimą kasdieniame racione reikėtų atkreipti ypatingą dėmesį. „Eurovaistinės“ farmacininkas Dainius Viederis pažymi, kad minėti produktai gali paveikti vaisto poveikio stiprumą, sulėtinti arba pagreitinti jo pasisavinimą ar padidinti nepageidaujamų reakcijų tikimybę. Ką reikėtų žinoti apie greipfrutų, pieno, kavos ir arbatos sąveiką su vaistais? Venkite greipfrutų Vos viena stiklinė greipfrutų sulčių per dieną gali turėti įtakos vaistų pasisavinimui žmogaus organizme. Greipfrutų sėklų ekstraktas, dėl didesnės vaisių koncentracijos, paveikti medikamentus gali dar stipriau. Pasak vaistininko, greipfrutai ir jų sultys slopina pagrindinius fermentus, kurie dalyvauja vaistų pasisavinimo procese, o tai ir iššaukia sąveiką ir ne visada laukiamą reakciją. „Atsižvelgiant į tai, kas vyksta su vaistu kepenyse, rezultatai gali būti skirtingi. Galima gauti nepakankamą vaisto poveikį, taip pat padidėja tikimybė, jog pasireikš nepageidaujami šalutiniai poveikiai, o ypatingai sunkiais atvejais – net apsinuodijimas“, – sako D. Viederis. Didžiausią dėmesį reikėtų atkreipti vartojantiems cholesterolį mažinančius ar širdies veiklą gerinančius vaistus. Geipfrutų ir dalies preparatų, kurie skirti minėtiems nusiskundimams gydyti, sąveika, gali sukelti stiprius raumenų skausmus ar net raumenų ir nervų sistemos ligas. Taip pat nerekomenduojama greipfrutų sulčių gerti kartu su kontraceptinėmis tabletėmis – jos tiesiog gali nesuveikti. Pienas – tik po valandos Vis dažniau kyla diskusijų dėl pieno vartojimo – ar pieną ir jo produktus vartoti išties yra sveika? „Eurovaistinės“ farmacininkas atkreipia dėmesį, jog, vartojant vaistus, šio baltymų šaltinio geriau vengti arba, išgėrus vaistų, padaryti bent valandos pertrauką. „Pienas savo sudėtyje turi specifinių baltymų ir kalcio, dėl kurių galime negauti tokio vartojamų vaistų poveikio, tokio tikimės. Reikšminga yra ir tai, jog pienas gali sulėtinti ir pagreitinti vaisto pasisavinimo laiką“, – pažymi D. Viederis. Geriau be kofeino Su kava daugelis pradeda kiekvieną rytą, o kartais šio gėrimo pasimėgauja dar ir po pietų. Dauguma žmonių žino, kad kofeinas daro neigiamą poveikį miegui, gali padidinti kraujo spaudimą, todėl vengiama gerti kofeino turinčią kavą ar arbatą prieš miegą ar vartojant spaudimui mažinti skirtus vaistus. Farmacininko teigimu, tai ne vieninteliai pavojai – kofeino turintys produktai gali paveikti ir maisto papildų ar medikamentų nuo galvos skausmo pasisavinimą. „Vartojant kofeino turinčių gėrimų kartu su maisto papildais ar tam tikrais vaistais, pavyzdžiui, aspirinu, atsiranda didelė tikimybė, jog preparatuose esančias medžiagas pasisavinsite daug prasčiau arba visai jų neteksite“, – perspėja vaistininkas. Šalutinių poveikių rizika ypač išauga tada, kai pati vartojamų vaistų struktūrą panaši į kofeino, pavyzdžiui, geriant bronchus plečiančius preparatus. Tokiu atveju gali padidėti nervingumas, prasidėti širdies permušimai, galvos sukimasis.

Nekonservuokime savo sveikatos: geriau – šaldykime
Mėgstantiems konservuoti rudens gėrybes, sveikatos specialistai pataria įvertinti tokių produktų naudą sveikatai. Gausiai naudojamas cukrus, druska ir actas nustelbia konservuojamų daržovių ar uogų naudingąsias savybes, o karštas vanduo sunaikina į jį dedamo medaus vertę – šias ir kitas klaidas kasdienėje mūsų mityboje stebintys specialistai ragina imtis imuniteto stiprinimo ir dalijasi patarimais, kaip galima tai padaryti namų sąlygomis.  „Atšalus orams padaugėja sergančiųjų peršalimo ligomis, ir ypač – ūmiomis žarnyno infekcijomis: tai rotovirusai, norovirusai, astrovirusai, pikornavirusai, adenovirusai ir kt. Taip pat dažnai žmones kamuoja nuotaikos sutrikimai, kuriuos sukelia šviesos stygiaus išprovokuotas serotonino trūkumas. Sąnarių skausmais besiskundžiantiems paaštrėja lėtinės ir uždegiminės ligos, ypač – artritas, nuolatinė šiltos ir vėsios aplinkos kaita dirgina akis, kyla akių infekcijos, žmones ima varginti Herpes, Adeno, gripo ir kt. virusai“, – dažniausiai klientus kamuojančias ligas vardija „Gintarinės vaistinės“ vaistininkė-vedėja Edita Stankevičiūtė.  Pasak specialistės, viena svarbiausių šių susirgimų priežasčių yra nusilpęs imunitetas, lengvai pasiduodantis virusams. „Vertėtų įsiminti, kad rūpintis sveikata susirgus yra per vėlu, liga gali būti signalas, kad valgote, ilsitės ar gyvenate netinkamai. Tam, kad išvengtume įvairių ligų žiemą, turime jau dabar imtis stiprinti savo imunitetą kasdieniais įpročiais: pradedant sveikesne mityba, baigiant – natūralių arbatų ar vitaminų vartojimu. Kasdien turime tinkamai pailsėti, vengti didelio streso bei vidutiniškai suvalgyti apie 400 gramų šviežių daržovių“, – vardija „Gintarinės vaistinės“ vaistininkė.  Pastarasis patarimas ypatingai aktualus rudens derliaus gėrybes konservuoti įpratusiems virtuvės šeimininkams. Jiems E. Stankevičiūtė pataria atkreipti dėmesį į naudojamus konservantus ir verčiau rinktis daržovių ar uogų šaldymą.  „Jei šaldydami nedėsite cukraus, druskos ar kitų kenksmingų priedų, skirtumas tarp šviežio ir užšaldyto produkto naudingumo bus tik apie 10 ar 15 proc. Kai produktai užšaldomi, juose esantis vanduo tampa neprieinamas bakterijoms, nevyksta irimo ar gedimo procesai, o jūsų mityba kasdien gali būti praturtinta šviežiomis uogomis ar daržovėmis, kurių rudenį ar žiemą sunku gauti prekybos vietose“, – mini ekspertė.  Nors yra daržovių, kurių nauda padidėja tik jas pakaitinus (pvz. morkos ar pomidorai), su actu marinuojamos daržovės praranda beveik visas naudingąsias savybes, tačiau raugintos su druska gali būti netgi labai vertingos.  „Pavyzdžiui, rauginti kopūstai gerina medžiagų apykaitą, virškinimą, saugo nuo onkologinių susirgimų. Su saiku raugintų daržovių rekomenduojama valgyti inkstų, kasos ligomis sergantiems žmonėms, taip pat besiskundžiantiems padidėjusiu skrandžio rūgštingumu, hipertonija, tulžies akmenlige. “, – pataria „Gintarinės vaistinės“ atstovė.  Siekiantiems išvengti peršalimo ar virusinių susirgimų, E. Stankevičiūtė pataria rudenį pradėti vartoti vitaminais praturtintus produktus, o jei prireikia – ir maisto papildus.  „Organizmo atsparumą virusų bei bakterijų infekcijoms didina vitaminai C, A, E, D, taip pat – mikroelementai cinkas, selenas ir varis. Vaistinėse galima įsigyti polivitaminų su gamtiniais imunostimuliatoriais: ežiuole, eleuterokoku, ženšeniu, kurie ypač naudingi stiprinant imunitetą. Tik reiktų nepamiršti, kad vartojant vitaminus ar papildus, labai svarbu įvertinti jų tarpusavio darnumą ir pasikonsultuoti su vaistininku, ar jie neslopina, ar neužaštrina vienas kito veikimo. Jei prireikia, „Gintarinėje vaistinėje“, galima nemokamai patikrinti suderinamumą“, – pataria vaistininkė.  Sveikatos patarimai, padėsiantys sustiprinti imunitetą namuose  Pasigaminkite sveikatos kokteilių: arbatos iš imbiero, citrinos sulčių ir medaus – viską sumaišykite lygiomis dalimis ir užpilkite karštu (tačiau ne verdančiu) vandeniu; valgykite su medumi trintas spanguoles, įmaišę kelis šaukštus alavijo sulčių. Kasdien išeikite pasivaikščioti – reguliarūs pasivaikščiojimai bet kokiu oru stiprina organizmo atsparumą virusams. Dažnai vėdinkite patalpas, kuriose būnate. Naudokite eterinius aliejus, pasižyminčius antiseptinėmis savybėmis: arbatmedžio, eukalipto, pušų, kėnių, levandų, kadagių, bergamočių ar miros. Įlašinus kelis lašus šių aliejų į karštą vandenį palikite garavimui, o įlašinę į kambario temperatūros vandenį, galite papurkšti namų ar darbo patalpas. Venkite nekontroliuojamo ir dažno streso – jis ardo organizmo imuninę sistemą. Juokitės! Juokas mažina kraujospūdį, stiprina imunitetą, gerina apetitą, mažina širdies ir kraujagyslių ligų bei diabeto riziką.