Antradienį Pėsčiųjų ir eismo saugumo komitetas patvirtino naująjį šviesoforų nutarimą, remiamą Rahmo Emanuelio. Naujojoje nutarimo versijoje nebėra įtrauktas ilgesnis geltonos šviesos laikas ir miesto tarybos šviesoforų kamerų patvirtinimas.
Naujausiąja versija miesto pareigūnai yra įpareigojami susitikti su bendruomene ir pateikti įrodymus apie eismo saugumą prieš įrengiant ar panaikinant šviesoforo kamerą, tačiau šiame įsake nėra numatyta galimybė gyventojams vetuoti miesto sprendimą. Šiame įstato projekte miesto atstovai yra raginami „pajungti nepriklausomą akademinę komandą“, kad ši ištirtų Čikagos šviesoforo kamerų sistemą ir pateikt išvadas apie jos efektyvumą.
Emanuelio transporto įgaliotinė Rebekah Scheinfeld tikino, kad svarbu, jog „procesas būtų paremtas faktais ir duomenimis“, jog būtų galima nuspręsti, ar kameros yra tinkamose vietose. Ji taip pat gynė geltonos šviesos signalo trukmę, sakydama, kad ji „yra tinkama Čikagos eismo sąlygoms“.
Emanuelio remiamame nutarime nėra skiriama dėmesio daugeliui svarbiausių problemų, apie kurias garsiai diskutuojama visuomenėje ir kurias atskleidė plataus masto Chicago Tribune žurnalistinis tyrimas, apie kurį mes taip pat rašėme: netinkama mero administracijos priežiūra, nesąžininga baudų išrašymo praktika ir niekuo nepagrįsti tikinimai, kad šviesoforų kameros didina eismo saugumą.
Tiesą sakant, nebuvo atliktas joks oficialus tyrimas apie tai, ar šviesoforo kameros turi įtakos eismo saugumui. Vienintelis bandymas padaryti kažką panašaus buvo to paties Tribune bandymas: atlikę duomenų analizę žurnalistai išsiaiškino, kad iš tiesų sumažėjo pavojingų sužeidimais pasibaigusių šoninio kampo susidūrimų, tačiau padaugėjo avarijų atsitrenkiant į priešais esantį automobilį, kurių atveju sužeidimai yra ne tokie sunkūs. Tribune tyrimo metu išsiaiškino, kad daugiau nei 70 sankryžų, kuriose sužeidimais pasibaigiančių avarijų skaičius yra nedidelis, kameros – jų čia yra apie 140 iš visų 300 visame mieste – ne mažina, o greičiau didina pavojų.
Tuo metu Emanuelio administracija pripažino, kad leidinio tyrimo išvados yra pagrįstos, dabartiniu nutarimu, dauguma abejones keliančių kamerų yra paliekamos savo vietose. Nutarime taip pat nėra keičiamas pavojingai trumpas geltonos šviesos signalo laikas, kuris neatitinka nacionalinių inžinerijos gairių. Transporto inžinerijos specialistai sako, kad mieste naudojami trijų sekundžių trukmės geltonos šviesos signalai drauge su šviesoforo kameromis priverčia daugelį vairuotojų netikėtai stabdyti siekiant išvengti baudos, taip sukeliant avariją, kai iš paskos važiuojantis automobilis sustabdyti nespėja.
Nacionalinėse gairėse numatoma, kad geltonos šviesos signalas 30 mylių per valandą greičio zonose turi trukti mažiausiai 3,2 sekundės. Tačiau žurnalistų kalbinti ekspertai sakė, kad geltonos šviesos signalo ilgis turi būti nustatomas ne pagal teorinį, o pagal dominuojantį greitį, o tai reiškia, kad, remiantis paties miesto duomenimis apie vyraujančius greičius, Čikagoje geltonos šviesos signalas 30 mylių per valandą zonose turėtų būti pailgintas mažiausiai iki 3,5 sekundės. Tyrimai rodo, kad tokie pokyčiai gali sumažinti ne tik avarijų, kai yra atsitrenkiama į priešais esantį automobilį šiam staigiai sustabdžius, bet ir baudos kvitų, kurie miestui jau atnešė daugiau nei pusę milijardo dolerių, skaičių.
Ekspertai tikina, kad geltonos šviesos signalai turėtų būti pailginti ne tik tose sankryžose, kuriose yra šviesoforų kameros, bet ir visame mieste. Tačiau naujajame nutarime, kaip atsvarą netinkamai geltonos šviesos signalo trukmei, tose sankryžose, kuriose yra kameros, siūloma įrengti atgalinius šviesoforo skaičiuoklius pėstiesiems. Ekspertų nuomone, tai nėra tinkamiausias žingsnis šiai problemai spręsti.
Nors nutarime numatyta, kad prieš įrengiant naujas kameras ar pašalinant senąsias turės vykti svarstymas, atsakingi asmenys nesugebėjo paaiškinti, kodėl apskritai buvo įrengta dauguma problemiškų ir abejones keliančių kamerų. Nors atsakingi pareigūnai sakė, kad šviesoforų kameros buvo įrengtos tose sankryžose, kuriose buvo didelis avaringumas, Čikagos generalinis inspektorius teigė, kad nėra jokių duomenų, kurie galėtų patvirtinti šiuos teiginius.
Federaliniai prokurorai, tuo tarpu, mums savotiškai pateikia kitą paaiškinimą: neseniai buvo pasiektas susitarimas $2 milijonų vertės kamerų perdavimo už grynuosius skandalo, sujudinusio miesto valdžią, byloje. Nuteistasis tarpininkas, gruodžio 10 dienos teismo dokumentų duomenimis, prisipažino, kad išdalino didžiules sumas pagrindinių miesto transporto vadovų kyšiams, įskaitant ir $1,500 už kiekvieną kamerą siekiančius komisinius. Kuo daugiau kamerų įrengiama, tuo turtingesni darėsi atsakingi asmenys.
