Galingiausiai pasaulio valstybei vadovaujantis prezidentas Donaldas Trumpas pareiškė, jog pabėgėlių krizę būtina spręsti iš esmės, tačiau tuo pat metu tam tikroms šalims taiko ir švelnesnę poziciją. Prezidentas 7 000 imigrantų iš Sirijos užtikrino teisę pasilikti JAV ir nebūti deportuotiems, kadangi šalyje vis dar vyksta pilietinis karas ir jiems būtų nesaugu ten grįžti. Toks sprendimas pratęstas mažiausiai 18 mėnesių, bent jau iki 2019 metų rudens.

Nors praėjusi JAV administracija buvo atnaujinusi specialaus statuso Salvadorui ir Haičiui suteikimą, iš kurių prieglobsčio prašytojų skaičius viršija dešimtis tūkstančių asmenų, Donaldas Trumpas atšaukė tokį sprendimą ir į nepageidaujamų šalių sąrašą prašyti prieglobsčio ar pabėgėlio statusą įtraukė ir Sudaną.

2017 metais JAV patvirtino sąrašą šalių, iš kurių potencialiai gali priimti apie 110 tūkstančių pabėgėlių: Pietų Amerikos – Kuba ir Kolumbija; Afrika – Sudanas, Etiopija, Somalis, Centrinė Afrikos Respublika, Kongo Demokratinė Respublika, Zimbabvė; Azija – Irakas, Iranas, Afganistanas, Uzbekija, Šri Lanka, Mianmaras ir Šiaurės Korėja.

Kaip JAV apibrėžia pabėgėlio statusą – tai asmuo, kuris nenori ar negali sugrįžti į savo kilmės šalį dėl galimo ar baimės būti persekiojamu dėl asmens rasės, religijos, tautybės, priklausymo kuriais nors socialiai pažeidžiamai grupei ar politinių įsitikimų.

Kas gi dirba JAV su ką tik atvykusiais pabėgėliais ir užsiima jų integracija į naujos kultūros ir kitokios aplinkos visuomenę? Tai daugiausia vykdo nevyriausybinės organizacijos, kurios turi tamprius istorinius ryšius su imigrantais į JAV per pastaruosius du šimtmečius. Nevyriausybinės organizacijas teikia pabėgėliams visas būtinas paslaugas (priėmimo, aprūpinimo gyvenamąja aplinka bei darbo paieška), už tai gaudamos valstybės dotaciją $2,075 už kiekvieną pabėgėlį. Dar $1,125 tiesiogiai kaip dotaciją gauna ir pats pabėgėlis įsikūrimui. Pabėgėliui atvykus į JAV finansinė parama ir laikinas apgyvendinimas suteikiamas nuo 30 iki 90 dienų. Vėliau jau pabėgėliai su mentorių pagalba patys turi integruotis ir ieškoti darbo pragyvenimui.

Per tą laikotarpį už pabėgėlius atsakingas asmuo padeda jiems susiorientuoti naujoje bendruomenėje, supažindina su sveikatos apsaugos sistema, tiesiogiai parodo kur yra gydymo įstaigos ir kaip veikia sistema. Taip pat asistuoja įtraukiant pabėgėlius į finansinės paramos gavimo programas, jei pabėgėlis dar nesusirado darbo ir jam reikalinga pagalba. Mentoriai (savanoriai) pasirūpina suaugusiųjų pabėgėlių kalbos kursais (jei reikalinga), taip pat ir mažų vaikų priėmimu į vietos mokyklas. Galiausiai tarpininkauja dėl teisinių procedūrų ar įsidarbinimo galimybių.

Ko labiausiai reikia pabėgėliams, ką tik atvykus į šalį? Visų pirma – tai pagrindinių susiorientavimo dalykų: patarimų kaip čia išgyventi, reikalingų kontaktų sąrašo, priėjimo prie svarbios informacijos punktų, gyvų susipažinimo su bendruomenės nariais vizitų. Siekiant palengvinti kultūrinį šoką, pabėgėliams būtina supratimo, kur jie atsirado, perspektyva – trumpos ir glaustos istorinės žinios apie šalį, jos kultūrą, tradicijas ir vertybių sistemą, pagrindines valstybines ir kitas kalbas, kuriomis dažniausiai galima susikalbėti su vietos gyventojais. Vėliau prasideda tapimo bendruomenės nariu jausmo kūrimo etapas – kuriamos savitarpio pagalbos ir paramos vienas kitam grupės, integracinės programos, kalbų mokymasis ir, reikalui esant, perkvalifikavimo ar naujos specialybės įgijimo procesai. Tik tuomet, praėjus ne vieniems mėnesiams, o gal ir metams, pabėgėlis jau gali asimiliuotis į vietos bendruomenę ir gyventi kaip pilnavertis tos bendruomenės narys.

Taigi JAV sukurta tokia partnerystės sistema, kuomet valstybė bendradarbiauja su nevyriausybinėmis organizacijomis ir verslo įmonėmis, sukuriant vientisą pabėgėlių priėmimo ir integracijos sistemą. Valstybė atsakinga už pabėgėlių pirminę atranką ir saugumo patikrą, taip pat už valstybės dotacijas pabėgėlių integracijai. Vėliau prisijungia nevyriausybinės organizacijos, daugiakalbių ar tarpkultūrinių darbuotojų bendruomenė – buvę imigrantai, savanoriai, kurie užsiima tiesioginiu pabėgėlių integracijos procesu. Šiame procese daugiausia dalyvauja kaip jau minėta nevyriausybinės organizacijos, savanoriai, darbdavių organizacijų ir pavieniai verslininkai, bažnyčios, mokyklos, policija, ligoninės ir pan. Kitaip tariant – visos vietos bendruomenės grandys.

Kad ir kokia gera JAV išvystyta pabėgėlių priėmimo sistema bebūtų, prezidento Donaldo Trumpo administracija 2018 metais sumažino pabėgėlių priėmimo kvotą nuo 110 tūkstančių iki 45 tūkstančių per metus. Jungtinių Tautų duomenimis, beveik 6 milijonai Sirijos gyventojų yra pabėgę iš šalies ir glaudžiasi įvairiose pasaulio šalyse, kuriose jiems gali būti suteiktas prieglobsčio prašytojo ar pabėgėlio statusas.