Čikagos jungtinis organizacijų komitetas, tarp jų ir LŠSI, kreipėsi į LR Seimą su gražia iniciatyva, kad 2018 m. būtų dedikuoti Tilžės Akto atminimui ir tinkamai pažymėti Lietuvoje ir išeivijoje. Tikimės, tai susilauks garbingo atgarsio.
Minėjimo renginys
Gavus finansavimą iš Socialinės apsaugos ir darbo ministerijos, Klaipėdos įgulos karininkų ramovėje įvyko konferencija, skirta aptarti Mažosios Lietuvos visuomenės ir kultūros veikėjų įamžinimo darbams pasitinkant Tilžės Akto 100 metų sukaktį.
Renginio organizatorius ir dalyvius pasveikino senjorų šokių kolektyvas „Klaipėdos zunda“. Visi konferencijos dalyviai tylos minute pagerbė Mažosios Lietuvos gyventojų sovietinio genocido aukas, gestapo sušaudytą (kartu su šeima) Enzių Jagomastą, nacių lageriuose kalėjusius mažlietuvius Tilžės Akto signatarą Joną Vanagaitį, Tilžės Akto sumanytoją Erdmoną Simonaitį, Mažosios Lietuvos Gynimo komiteto narį Miką Šliažą, Klaipėdos krašto sukilimo narį Martyną Reizgį. Pagerbti buvo ir didžlietuviai – Lietuvos konsulas Karaliaučiuje, Tilžėje ir Klaipėdoje Antanas Kalvaitis bei žurnalistas, teisininkas, knygos „Klaipėdos problema“ autorius Rudolfas Valsonokas ir kiti Mažajai Lietuvai nusipelnę asmenys.
Iš Vilniaus atvykęs Mažosios Lietuvos Reikalų Tarybos (MLRT) pirmininkas Vytautas Šilas glaustai, bet nuosekliai pateikė 1918 m. Tilžės Akto atsiradimo aplinkybes, jo vaidmenį inicijuojant 1923 m. Klaipėdos krašto sukilimą. Buvo cituojamas Mažosios Lietuvos Tautinės Tarybos 1919 m. narių Prašymas į Antantės valdžias ir JAV prezidentą Vilsoną dėl Klaipėdos krašto perdavimo Lietuvos valstybei (JAV atsižvelgė į šį kreipimąsi). Pranešėjas pabrėžė, kad Tilžės Aktas be teisinio ir istorinio turinio yra ir įpareigojimas mums rūpintis Mažosios Lietuvos kultūriniu ir istoriniu paveldu.
Kaip sekėsi vykdyti Tilžės Akto signatarų ir kitų Mažosios Lietuvos veikėjų įamžinimo darbus, pasakojo MLRT Klaipėdos krašto skyriaus pirmininkas menotyrininkas Petras Šmitas. Meniškos atminimo lentos atidengtos Tilžės Akto signatarams Jonui Vanagaičiui, Martynui Jankui, Jurgiui Arnašiui. Atsirado atminimo lenta švietėjui Kaziui Trukanui. Baigiama kurti lenta su bronziniu skulptūriniu portretu Tilžės ir Fuldos aktų signatarui Valteriui Didžiui. Šiam darbui užbaigti, kitiems pradėti trūksta lėšų. Beje, visų minėtų meninių lentų autoriai yra architektas Adomas Skiesgelas ir skulptorius Rimantas Eidėjus.
Taip pat buvo parodytos skaidrės Klaipėdos mieste jau pakabintų atminimo lentų, skirtų Tilžės akto signatarams Jonui Vanagaičiui, Martynui Jankui, Jurgiui Arnašiui ir žymiems tarpukario Mažosios Lietuvos visuomenės veikėjams Endriui Rėžulaičiui, Kaziui Trukanui, Antanui Kalvaičiui ir Rudolfui Valsonokui. Kalbėjęs Klaipėdos apskrities Šaulių sąjungos vadas Rolandas Lukšas pažadėjo prisidėti prie Tilžės Akto signataro, Šaulių sąjungos nario Jurgio Lėbarto įamžinimo.
Sovietinio režimo metais centrinės Klaipėdos kapinės, kuriose buvo palaidota daug iškilių šio miesto žmonių, kur buvo ir Lietuvos karių kapų – sunaikintos ir paverstos Skulptūrų parku. Kaip šiai vietai suteikti sakralinį-memorialinį akcentą, aptarė Karinių jūros pajėgų vyr. specialistas Audrius Vitkauskas, granito ir marmuro apdailos meistras Jonas Virbauskas, Klaipėdos miesto savivaldybės paminklosaugos skyriaus vedėjas Vitalijus Juška ir dizaineris Kęstutis Mackevičius.
MLRT Klaipėdos krašto skyriaus vicepirmininkas Algimantas Švanys savo pranešime iškėlė Endriaus Borcherto, aktyvaus daugelio lietuviškų organizacijų nario, nuopelnus, kuris vėliau pats vadovavo direktorijai. Sovietų represiniai organai ištrėmė jį į Kazachstaną, ten jis ir mirė.
2018-ųjų lapkričio 30 d. metais minėsime Tilžės Akto 100-sias metines. Tikėkimės, kad tą dieną visoje Lietuvoje bus iškeltos Lietuvos valstybės vėliavos, o Klaipėdos mieste kartu ir istorinė žalia-balta-raudona Mažosios Lietuvos vėliava.
MLRT Klaipėdos krašto skyriaus narė Elena Povilaitienė,
LŠSI informacija spaudai
