Režisavo: Yeon Sang-ho. Vaidina: Gong Yoo, Jung Yu-mi, Ma Dong-seok, Choi Woo-sik, Ahn So-hee, Kim Eui-sung, Kim Su-an
Šiais metais pristatęs tiek animacinį filmą „Seoul Station“, tiek vaidybinį filmą „Traukinys į Busaną“ (Train to Busan/ Bu-San-Haeng), režisierius Yeon Sang-ho iš karto transformavo save į populiariausią Korėjos zombių filmų kūrėją. Parodytas nekonkursinėje Kanų kino festivalio programoje kaip vidurnakčio siaubukas, pirmasis ne animacinis Yeono filmas atrodo tikrai stiprus, o jame dera kruvinas smurtas, paranoja ir subtili socialinė kritika.
Kadangi filmo „klasių kovos“ alegorija vyksta klaustrofobiškoje aplinkoje greitaeigiame traukinyje, juosta neišvengs palyginimų su postapokaliptine Bong Joon-ho juosta „Snowpiercer“. Tačiau šios juostos atmosfera visiškai kitokia, labiau primenanti zombių žanro klasiką, pavyzdžiui, 1978-ųjų George’o Romero darbą „Dawn of the Dead“. Kita vertus, drąsiai atviro Yeono filmo apie patyčias „The King of Pigs“ gerbėjai pastebės, kad režisieriaus kūrybą ne tik iš animacijos pereina į vaidybinę plotmę, bet ir iš kur kas keistesnio nepriklausomo kino pasaulio į labiau „holivudinį“.
Pirmieji kino kadrai mus nukelia į Seulą ir lengvais potėpiais pristato svarbiausius veikėjus, daugiausiai dėmesio skiriant išsiskyrusiam, savimylai ir turčiui investicinių fondų valdytojui Seok-woo (Gong Yoo, pažįstamas iš juostos „Silenced“) ir jo dukrai Su-an (šioje juostoje sublizgėjusi Kim Su-an, pažįstama iš juostos „Coin Locker Girl“). Kaip paaiškėja, mergaitės globa priklauso jos tėvui (mums nepaaiškinama, dėl kokių priežasčių taip atsitiko), o visiškai neišlepintos Su-an gimtadienio noras buvo aplankyti mamą Busane. 270 mylių kelionė ypatingai greitų Korėjos traukinių tinklu turėtų trukti vos ilgiau nei valandą – būtent nuo kelionės pradžios filmo veiksmas pradedamas rodyti realiu laiku.
Kol traukinio personalas visą dėmesį sutelkia į kažkaip čia prasmukusį nuskurusį benamį, jie pradžioje nė nepastebi, kad mergytė su įkandimu ant kojos ima užkandžiauti mokiais klientais. Na, koks gi būtų zombių filmas be socialinio sąmoningumo? Akivaizdu, kad šioje juostoje dėmesio sulaukia ekonominė nelygybė ir tai, kaip tragedijos akivaizdoje panašius skirtumus reikia išmokti pamiršti.
Seok-woo ir Su-an įsitaisius savo vietose, mums pristatomas būrys spalvingų antraeilių veikėjų. Grubiai kalbantis, tačiau geraširdis darbininkų klasės kietuolis Sang-hwa (Ma Dong-seok) keliauja su gražuole žmona Sung-kyung (Jung Yu-mi, irgi iš „Silenced“). Ir nors Sung-kyung yra labai svarbi siužeto figūra, ši veikėja yra menkai išplėtota – na, bet tai nelabai stebina, man Yeonui labai dažnai kyla problemų su veikėjomis moterimis. Tuo pačiu traukiniu vyksta ir flirtuojantys paaugliai - beisbolo žvaigždė Young-guk (Choi Woo-sik) ir sirgalių šokėja Jin-hee (Ahn So-hee) - bei arogantiškas ir pasipūtęs autobusų kompanijos vadovas Yong-suk (Kim Eui-sung), kuris yra tokia nemaloni žmogysta, kad vėliau tikrai ne vienas žiūrovas džiaugsmingai sutiks jo liūdną galą. Traukinyje sutinkame ir senutę su seserimi, jauną ir optimistišką geležinkelių darbuotoją ir – vos akimirką – mergaitę su keistu įkandimu ant kojos. Smagu stebėti, kaip režisierius pristato įvairius veikėjus it dėliodamas figūras šachmatų lentoje ir ruošdamasis mirtinam mūšiui.
O mūšis netrunka prasidėti. Kol traukinio personalas visą dėmesį sutelkia į kažkaip čia prasmukusį nuskurusį benamį, jie pradžioje nė nepastebi, kad mergytė su įkandimu ant kojos ima užkandžiauti mokiais klientais. Na, koks gi būtų zombių filmas be socialinio sąmoningumo? Akivaizdu, kad šioje juostoje dėmesio sulaukia ekonominė nelygybė ir tai, kaip tragedijos akivaizdoje panašius skirtumus reikia išmokti pamiršti.
Kaip ir daugumos tokio žanro filmų atveju, pats smagumas yra spėlioti, kas kitas bus nugalabytas ar suzombintas ir kaip tai įvyks. Greitas ir dinamiškas juostos veiksmas suteikia pakankamai laiko ir stiprėjančios įtampos žiūrovams mintyse susilažinti, kas bus kita auka, žūsiantis pasiaukojančiai gelbėdamas kitus, tačiau ne tiek daug laiko, kad kiltų pagunda nuobodžiauti. Ir nors panoraminėms masinėms scenoms ir buvo panaudoti kompiuteriniai specialieji efektai, žiūrovų laukia pakankamai stambių kadrų, kad jie galėtų įsitikinti, kad Yeonas ir jo komanda panaudojo „senosios mokyklos“ specialiuosius efektus, kaskadininkus-dublerius ir grimo meistrus, kad sustiprintų realistiškumo iliuziją. Režisieriaus patirtis animacijos srityje jam padeda sukurti išties profesionalų ir kvapą gniaužiantį vizualinį reginį. Labai tikėtina, kad į šį kūrėją dėmesį atkreips ir stambesnės kino studijos.
