Kasmet dėl oro taršos pasaulyje miršta 3,3 milijono žmonių, atskleidė naujausias tyrimas, kuriame taip pat užfiksuotas štai toks netikėtumas: pramoninėse šalyse dėl mirčių nuo smogo ir suodžių didele dalimi yra kalta fermų pramonė.
Vokietijos, Kipro, Saudo Arabijos ir Harvardo universiteto mokslininkai atliko patį išsamiausią iki šiol šios srities tyrimą, apskaičiuodami, kiek gyvybių nusineša oro tarša ir kas yra didžiausi ir kenksmingiausi oro teršėjai. Tyrimas taip pat prognozuoja, kad jei tendencijos nesikeis, kasmetinis aukų skaičius iki 2050 metų išaugs dvigubai – iki 6,6 milijono.
Trečiadienį žurnale „Nature“ išspausdintas tyrimas naudojo sveikatos duomenų statistiką ir kompiuterinį modeliavimą. Maždaug trys ketvirčiai mirčių buvo nuo insultų ir infarktų, sakė pagrindinis tyrimo autorius Johannesas Lelieveldas iš Maxo Plancko chemijos instituto Vokietijoje.
Mokslininkų gauti rezultatai yra panašūs į kitų, ne tokių išsamių tyrimų apie oro taršos sukeltas mirtis išvadas, sako kiti ekspertai.
„Kasmet apie 6 procentai visų mirčių pasaulyje įvyksta prieš laiką dėl aplinkos oro taršos poveikio žmonėms. Šis skaičius yra smarkiai aukštesnis nei dauguma ekspertų tikėjosi ar prognozavo prieš kokius 10 metų“, – sako Šiaurės Karolinos universiteto aplinkotyros mokslų profesorius Jasonas Westas, neprisidėjęs prie minėto tyrimo.
Oro tarša kasmet nusineša daugiau gyvybių nei ŽIV ir maliarija sudėjus drauge, sako Lelieveldas. Pirmojoje mirtinosios statistikos vietoje atsidūrė Kinija, su 1,4 milijono mirčių nuo oro taršos kasmet. Toliau seka Indija su 645 tūkstančiais ir Pakistanas su 110 tūkstančių aukų.
Jungtinės Valstijos, kuriose 2010 metais smogas ir suodžiai nusinešė 54 905 žmonių gyvybes, atsidūrė septintojoje vietoje. Tačiau bene labiausiai šioje ataskaitoje stebina tai, kad 16 221 mirties atvejį sukėlė žemės ūkio skleidžiama oro tarša, nusileidžianti tik jėgainių taršai, atsakingai už 16 929 mirtis.
JAV šiaurės rytuose, visoje Europoje, Rusijoje, Japonijoje ir Pietų Korėjoje žemės ūkis yra pagrindinė mirčių nuo smogo ir suodžių priežastis, teigiama tyrimo išvadose. Pasauliniu mastu žemės ūkis atsiduria antrojoje vietoje (664 100 mirčių) po daugiau nei milijoną žmonių nužudančios praktikos šildyti namus ir gaminti maistą, naudojant malkas ir kitą biokurą, populiarios besivystančiame pasaulyje.
Didžiausia fermų problema yra trąšų ir gyvulių išmatų skleidžiamas amoniakas, sako Lelieveldas. Amoniakas susijungia su sulfatais iš anglimi varomų jėgainių ir nitratais iš transporto priemonių išmetamųjų dujų ir tokiu būdu suformuoja suodžių daleles, kurios yra tylūs ore sklandantys žudikai. Pavyzdžiui, tarša iš Londono transporto po kurio laiko pavirsta į suodžius, tuomet susimaišo su amoniaku ir vėjo yra pernešama į kitą miestą, sako jis.
„Mes esame ganėtinai nustebę rezultatais, tačiau logika čia yra aiški“, – sako Lelieveldas. Jo teigimu, mokslininkai iki šiol manė, kad transporto ir jėgainių tarša yra didžiausias mirtį nešančių suodžių ir smogo šaltinis.
Žemės ūkio skleidžiama tarša tampa vis svarbesnė, tačiau ji nėra reglamentuojama įstatymų, sako Allenas Robinsonas, inžinerijos profesorius iš Carnegie Mellon universiteto, kuris prie šio tyrimo neprisidėjo, tačiau jį labai vertina ir giria.
Oro tarša amoniaku iš fermų gali būti sumažinama „pakankamai nebrangiai“, sako Robionsonas: „Galbūt šis tyrimas padės labiau atkreipti dėmesį į šią problemą.“
Centrinėje Jungtinių Valstijų dalyje pagrindinė mirčių nuo suodžių ir smogo priežastis yra jėgainės, o didžiojoje dalyje Vakarų pasaulio – transporto išmetamosios dujos.
Tačiau Jasonas Westas ir kiti su tyrimu nesusiję mokslininkai užginčijo tyrimo prognozes, pagal kurias iki 2050-ųjų mirčių nuo oro taršos skaičius išaugs dvigubai. Westas ir kiti mano, kad labai tikėtina, jog kai kurios šalys, pavyzdžiui, Kinija, iki 2050-ųjų dramatiškai sumažins savo oro taršą.
Tuo tarpu Lelieveldas sako, kad jei pasaulis sumažins kitą oro teršalą – anglies dvideginį, t.y. pagrindines dujas, sukeliančias pasaulinį atšilimą – suodžių ir smogo lygis taip pat sumažės ir tai būtų „dviguba pergalė“ visam pasauliui.
