Priemonių apsisaugoti nuo uodų netrūksta – purškalai, tepalai, specialios žvakės, elektroninės vabzdžių gaudyklės ir ultragarsiniu dažniu uodus neva turintys nuvyti prietaisai. Pastarųjų pagrindu sukurtos ir specialios programėlės telefonams. Vis dėlto, kaip rodo tyrimai ir praktika, programėlės nuvyti uodus padeda ne ką labiau, nei iš telefono skambanti muzika.

Kai kurios tokios programėlės, pavyzdžiui, „Anti Mosquito“ ar „Mosquito Repellent“, skleidžia ausiai ne itin malonius garsus, tačiau yra tokių, kurios žmogui negirdimos.

Aplikacijos pagrįstos tuo pačiu principu, kaip dešimtmečius naudotos baterijomis veikiančios uodų baidyklės – skleidžia ultragarsinį dažnį. Teoriškai ultragarsinis dažnis turėtų nuvyti uodus imituodamas, pavyzdžiui, uodais mintančių šikšnosparnių ar laumžirgių plazdėjimą, todėl kenkėjai turėtų tokio garso vengti.

Kitų programėlių aprašymuose aiškinama, kad jos imituoja garsą, kurį skleidžia uodas patinas norėdamas privilioti pateles, o patelės (tik jos kanda), kai jų kiaušinėliai apvaisinti, esą vengia bet kokio kontakto su patinėliu.

Tačiau praktiškai uodus baidančių aplikacijų veikimas labai abejotinas. Ankstesni mokslininkų atlikti ultragarsinio dažnio veiksmingumo tyrimai rodė, kad uodams ultragarsas nedarė absoliučiai jokio poveikio, o vieno tyrimo metu buvo parodyta, kad Aedes aegypti uodai, leidžiant penkių skirtingų dažnių garsus (nuo 9.6 kHz iki 18.2 kHz ), netgi ėmė pulti aktyviau.