15 metų senumo paktas, leidžiantis keistis duomenimis tarp Jungtinių Valstijų ir Europos Sąjungos, gali būti nelegalus, sako Europos teisingumo teismo vyriausiasis patarėjas teisiniais klausimais. Šalys privalo turėti galimybę užkirsti kelią duomenų apie jų piliečius persiuntimui į JAV, jei tie duomenys bus panaudoti pažeisti tų piliečių teises, trečiadienį savo rekomendacijose paskelbė generalinis advokatas Yvesas Botas.
„Saugaus uosto“ susitarimas, padedantis kompanijoms atitikti ES privatumo reikalavimus persiunčiant duomenis į JAV serverius, neapsaugo asmeninių ES piliečių duomenų nuo „masinės ir visuotinės žvalgybos“, kurią atlieka JAV agentūros, sakė Botas. Jo teigimu, gali būti, kad tas susitarimas yra nelegalus pagal Duomenų apsaugojimo direktyvą – asmeninių duomenų apsaugą reglamentuojančių ES įstatymų rinkinį. Šis sprendimas gali turėti toli siekiančių pasekmių tokioms JAV kompanijoms, kaip „Facebook“, „Google“, „Twitter“ ir tūkstančiams kitų.
Boto sprendimas gali priversti JAV kompanijas rinktis tarp veiklos vykdymo Europoje arba paklusimo JAV teisėtvarkos agentūrų – įskaitant NSA – prašymams perduoti vartotojų duomenis. Sprendimas nėra įpareigojantis, bet turės įtakos galutiniam Europos teisingumo teismo sprendimui, kuris, kaip manoma, bus paskelbtas vėliau šiais metais.
Be jokių abejonių, naujosios rekomendacijos sukels didelį galvos skausmą JAV kompanijoms, iš kurių maždaug 4 000 šiuo metu veikia pagal „Saugaus uosto“ aktą. Jas taip pat galima interpretuoti kaip dar vieną ženklą, jog Europa yra reglamentinis „minų laikas“ JAV verslams.
Boto sprendimas buvo paremtas byla prieš „Facebook“, didžiausią pasaulyje socialinį tinklą, kuris Airijoje, Dubline turi savo būstinę Europoje. Po buvusio NSA kontraktininko Edwardo Snowdeno paviešintos informacijos apie mastus, kuriais JAV vykdo savo šnipinėjimus, austrų teisės studentas Maxas Schremsas Airijoje iškėlė ieškinį prieš „Facebook“ duomenų rinkimą Europoje. Nepaisant „Facebook“ protestų, Schremsas yra įsitikinęs, jog kompanija bendradarbiauja su NSA masinio duomenų rinkimo programa, dar žinoma kaip PRISM.
„Mes pakartotinai sakėme nesuteikiantys „slaptos“ prieigos prie „Facebook“ serverių ir duomenų žvalgybos agentūroms ar vyriausybėms, - tuomet sakė „Facebook“ atstovas. – Kaip kompanijos vadovas Markas Zuckerbergas sakė 2013-ųjų birželį, mes nebuvome girdėję apie PRISM prieš apie tai pranešant žiniasklaidai ir niekada nedalyvavome tokioje programoje.“
Airijos teismai Schremso ieškinį atmetė ir perdavė jį Europos teisingumo teismui dėl to fakto, kad „Saugaus uosto“ susitarimas tarp JAV, ES ir Šveicarijos vis dar yra aktyviai remiamas Europos Komisijos, pasak kurios, Jungtinės Valstijos užtikrina adekvačią ES piliečių duomenų apsaugą.
Tačiau Botas trečiadienį pritarė Schremso tvirtinimams, jog „Facebook“ ir kitų kompanijų į JAV persiunčiami duomenys nėra tinkamai apsaugoti.
„Iš Airijos Aukščiausio teismo ir pačios Komisijos išvadų akivaizdu, jog Jungtinių Valstijų teisė ir praktika leidžia milžinišku mastu rinkti ES piliečių asmeninius duomenis, kurie yra perduodami nesivadovaujant tų piliečių teisinės apsaugos reikalavimais“, - sako išplatintame pranešime sako Europos teisingumo teismas.
Vadovaudamasis turimomis žiniomis, Botas nusprendė, kad „prieiga, kurią Jungtinių Valstijų žvalgybos tarnybos turi prie perduodamų duomenų, prasilenkia su teise į pagarbą privačiam gyvenimui ir asmeninių duomenų apsaugą“. Tai yra teisės, kuriomis yra ginami visi ES piliečiai, remiantis Europos žmogaus teisių konvencijos 8-uoju skirsniu.
Botas taip pat sukritikavo Komisijos nesugebėjimą apsaugoti tas teises, pareiškęs: „Komisija turėjo suspenduoti to sprendimo priėmimą.“
Atsakydama į kritiką, „Facebook“ išplatino šį pranešimą: „Kompanija veikia pagal ES Duomenų apsaugojimo įstatymo reikalavimus. Kaip ir tūkstančiai kitų kompanijų, kurios keičiasi duomenimis su kita Atlanto puse, mes laukiame galutinio sprendimo.“
„Po pradinės generalinio advokato daugiau nei 40 puslapių ataskaitos peržiūros atrodo, kad metų metus trukęs mano darbas gali atsipirkti, - trečiadienį sakė Schremsas. – Dabar mums tik reikia tikėtis, kad teisėjai iš principo laikysis generalinio advokato rekomendacijų.“
Europos Komisija paskelbė nekomentuojanti šiuo metu nagrinėjamų bylų.
