Kodėl neverta klausti, kokia diasporos nauda
Prieš ir po 2024 m. referendumo dėl pilietybės išsaugojimo gyvenantiems svetur tautiečiams  vykusiose lietuvių diskusijose ir pokalbiuose dažnai skambėjo, iš pirmo žvilgsnio, nesavalaikis klausimas: „Kuo Lietuvos diaspora gali būti naudinga savo šaliai, jei joje negyvena?“ Kad būtų aiškiau, kodėl „nesavalaikis“, reikia pabandyti sugretinti diasporą su artimu jai simboliu. Artimiausias būtų – po pasaulį pasklidusios lietuvybės sėklelės. Senas graikiškas žodis „diaspero“ reiškia būtent „sėją“. Taigi, ar sėja kaip tokia gali būti nenaudinga? Juk iš sėklelių būtinai išauga kas nors naudinga ir pradžiugina. Lietuvybės daigai pasaulyje, regis, negali nekelti pasigėrėjimo ir pasididžiavimo. Ir nesvarbu, kad kai kurie jų nudžiūva, bet pastarųjų ne tiek ir daug.

Pasaulio lietuviai prisidės prie šalies saugumo
Nestabili geopolitinė situacija ir neramumai Europoje vis labiau vienija po visą pasaulį išsibarsčiusius lietuvius. Jie kelia klausimą, kuo galėtų padėti, jei karas prasidėtų ir mūsų šalyje. Apie galimą sužeistųjų ar pabėgėlių priėmimą, aktyvų finansinės pagalbos Lietuvai rinkimą kriziniu laikotarpiu ir apie kitus šiuo metu svarbiausius užsienio lietuvių indėlio į Lietuvos saugumą klausimus bus diskutuojama jau liepos 1 d. Vilniaus rotušėje vyksiančiame pasaulio lietuvių forume „Kuo galiu būti naudingas Lietuvai, nors šiuo metu joje negyvenu?“.

Šimtmečio Dainų šventės Šokių dienos išvakarėse
Lietuvos Šimtmečio Dainų Šventės Šokių dienos išvakarėse Argentinos lietuvių kultūros ir savišalpos draugijos „Nemunas“ jaunimo tautinių šokių kolektyvas „Nemunas“ ir suaugusiųjų tautinių šokių kolektyvas „Griaustinis“ atsisveikino su bendruomenės nariais, draugais ir bičiuliais.

Naujoji šaukimo reforma: ką reikia žinoti užsienyje gyvenantiems lietuviams?
Praėjusią savaitę Seimas priėmė Karo prievolės įstatymo pakeitimus, kurie numato jaunuolių šaukimą į karinę tarnybą iš karto po mokyklos baigimo. Įstatyme taip pat numatyta, kad jaunuoliai apie savo tinkamumą tarnybai sužinos dar būdami 17 metų, kai bus patikrinta jų sveikata. Kaip komentuoja Lietuvos kariuomenės atstovas kpt. Eugenijus Steiblys, ši reforma aktuali ir užsienyje gyvenantiems jaunuoliams.

Įvyko Šiaurės Europos lietuvių jaunimo suvažiavimas
Gegužės 31 – birželio 2 dienomis lietuvių jaunimas iš Švedijos, Danijos, Islandijos bei Jungtinės Karalystės susibūrė Edinburge į jau tradicija tapusį suvažiavimą. Jo tikslas – stiprinti bei plėtoti ryšius tarp lietuvių jaunimo Šiaurės Europoje, dalintis sąjungų veiklų patirtimis, diskutuoti aktualiais Lietuvai klausimais, auginti pilietiškumą ir, žinoma, megzti pažintis bei naujas draugystes, skelbiama Jungtinės Karalystės lietuvių jaunimo sąjungos pranešime.

Pilietiška ir aktyvi diaspora – svarbi jėga ginant Lietuvą
Diasporos įsitraukimas į pilietinį pasipriešinimą ir Lietuvos gynybą – vienas pagrindinių Pasaulio Lietuvių Bendruomenės (PLB) išsikeltų tikslų per paskutinį PLB Seimą, nes akivaizdu, kad aktyvi, kritiškai mąstanti, gebanti ir pasiruošusi gintis visuomenė yra itin veiksminga potencialių agresorių atgrasymo priemonė.

Seimo teisininkai įvertino pataisas dėl dvigubos pilietybės: prieštarauja Konstitucijai
Po nesėkmingo referendumo Seime atsiradusias naujas iniciatyvas dėl pilietybės išsaugojimo NATO ir ES valstybių piliečiams Seimo teisininkai vertina kaip prieštaraujančias Konstitucijai.

Šaulių sąjunga išeivijoje plečiasi
Gegužės 24-ąją Lietuvos šaulių sąjungos gretas papildys nauji broliai ir sesės Suomijoje – Helsinkyje, LR ambasadoje, šaulio priesaiką duos mūsų tautiečiai, gyvenantys ir dirbantys šioje šalyje. Šiemet prisiekė ir šauliais tapo lietuviai, gyvenantys Prancūzijoje ir Šiaurės Anglijoje, taip pat įsteigti padaliniai Vokietijoje, Šiaurės Airijoje. Itin aktyviai veikia šauliai Norvegijoje. Liepą daugiau kaip 20 lietuvių ruošiasi šaulio priesaikai Danijoje.

Paštu užsienyje balsuojantys rinkėjai gaus dvejų rinkimų balsavimo biuletenius
Vyriausioji rinkimų komisija (VRK) praneša gavusi patvirtinimą iš visų Lietuvos diplomatinių atstovybių, kad tiems rinkėjams, kurie yra užsiregistravę balsuoti paštu, vokai su balsavimo biuleteniais yra išsiųsti praėjusią savaitę ir artimiausiomis dienomis turėtų pasiekti rinkėjų namus. VRK žiniomis, dalis ambasadų vokus su biuleteniais jau yra gavusios iš rinkėjų ir saugo juos iki skaičiavimo dienos.

Dainų šventė jau gyvuoja Argentinoje: „Kad giria žaliuotų“
Argentinos lietuvių kultūros ir savišalpos draugijos „Nemunas“ visų kartų šokių kolektyvai susibūrė emocingai akcijai – kartu su visais pasaulio lietuviais pasodinti ąžuoliuką ateinančioms kartoms, įprasminant Dainų šventės 2024 m. Lietuvos šimtmečio renginį „Kad giria žaliuotų“, kuris reiškia ,,Kad miškai žydėtų“.

Pilietybės išsaugojimo klausimas yra aktualesnis Lietuvoje gyvenantiems piliečiams
Sekmadienį Lietuvoje ir užsienyje gyvenančius lietuvius sujungs bendra pareiga ir atsakomybė: prie balsadėžių atėję piliečiai spręs Lietuvos likimą. Prezidento rinkimuose tautiečiai rinks tą, kas ateinančius penkerius metus vadovaus šaliai, taip pat pasisakys referendume, ar gimimu Lietuvos pilietybę įgiję žmonės galės ją išlaikyti ir priėmę kitos, Lietuvai draugiškos šalies pilietybę. Šiandien Konstitucija pilietybės įgijimą ir praradimą apibrėžia labai griežtai, tad kasmet per 1000 Lietuvos piliečių praranda gimtosios šalies pasą. Užsienio lietuviams atstovaujanti Pasaulio Lietuvių Bendruomenė (PLB) apie skaudų pilietybės praradimo klausimą kalba jau nuo 2006 m. ir skatina gimimu įgytos pilietybės neatimti. PLB Viešųjų ryšių komisijos pirmininkė, Italijos lietuvė Aurelija Orlova tiki, kad šį sekmadienį pilietiški lietuviai susivienys ir balsuos už piliečių išsaugojimą.

Lietuvos pilietybės išsaugojimo mitai ir faktai
Gegužės 12 d. vyksiantis referendumas dėl Lietuvos Respublikos Konstitucijos 12 straipsnio pakeitimo (gimimu gautos Lietuvos pilietybės išsaugojimo) visuomenėje ir viešojoje erdvėje sukelia diskusijas, kurių metu kai kuriuos išsakomus teiginius derėtų įvardyti kaip neatitinkančius realybės ar iliuzijas. Peržvelkime dažniausiai minimus dalykus ir pasvarstykime, kaip yra iš tiesų.