Režisierius: Edgar Wright. Vaidina: Kevin Spacey, Jamie Foxx, Jon Hamm, Ansel Elgort
Nuo paskutinio Edgaro Wrighto filmo, fantastinės komedijos „The World’s End“, praėjo jau ketveri metai – o bet kokiam kino gerbėjui tai yra per ilgas laiko tarpas. Tačiau žanrų ribų nepaisantis režisierius grįžta po šios pertraukos (kurią iš dalies nulėmė jo paskutinės minutės pasitraukimas iš „Ant-Man“) su, ko gero, pačiu ambicingiausiu savo filmu: komiška kriminaline meilės istorija „Vaikis ant ratų“. Režisierius sujungia stilistinius „Heat“ „Drive“ ir „La La Land“ (ir ne tik) elementus į spalvingą ir lengvai virškinamą kinematografinį vaizdų ir garsų kokteilį. Norint pajusti visą šios juostos teikiamą malonumą, ją tiesiog privalu žiūrėti plačiajame ekrane.
Tuo metu, kai kiti vasaros filmai siekia nustebinti besikaunančiais robotais ir padebesiais skraidančiais superherojais, Wrightas išlenda it Pilypas iš kanapių ir klausia, ar prisimename, kaip filmai sugebėdavo mus jaudinti ir žavėti paprasčiausia įsimintina fraze, rato cyptelėjimu, netikėtu siužeto vingiu ar romantiniu bučiniu. Toks jausmas, kad „Vaikiui ant ratų“ yra tiek šiuolaikinis popkultūros kinas, kuriam būdingas gebėjimas pažvelgti į save iš šono ir savikritiškai, tiek žavingai senamadiškas. Viena aišku – tai smagiausia, kas jūsų laukia kino teatre šiais metais.
Vaikis (Anselis Elgortas) dirba nusikaltėlių vadeivai Dokui (Kevinas Spacey) vairuotojas. Dar vaikystėje jis pateko į avariją, kurioje žuvo jo tėvai, o jam liko tinitas. Nuo tada Vaikis nuolat klausosi muzikos, kad nuslopintų varginantį zvimbimą ausyse. Vaikis nėra blogas, tačiau jis yra skolingas Dokui ir po truputį skolą grąžina dirbdamas vairuotoju, vežiojančiu iš vienos nusikaltimo vietos į kitą įvairaus plauko bankų plėšikus (įskaitant Jamie Foxxą, Joną Hammą ir Eiza González). Išmokėjęs skolą, Vaikis tikisi pasitraukti iš nusikalstamo pasaulio, tačiau Dokas jo taip paprastai paleisti neketina. Kol Dokas ruošiasi naujausiam apiplėšimui, vaikis slapta planuoja pabėgimą su simpatiška kavinės padavėja Debora (Lily James).
Vaikio nuolatos klausoma muzika tampa garso takeliu jo pasauliui. Taip, mes esame matę daugybę veiksmo scenų kine, skambant trankioms roko ar popmuzikos dainoms, tačiau kiek jums teko matyti filmų, kuriuose veiksmas vyksta unisonu su muzika? O Wrightas su šia nuostabia idėja žengia dar toliau, net įprastą kasdienę veiklą paversdamas Vaikio garso takelio dalimi. Pagal muzikos ritmą rašomos SMS žinutės ar ant stalo kraunamos banknotų pakuotės suteikia filmui ypatingą ir vientisą struktūrą, tėkmę ir ritmiką – nuo pirmo iki paskutinio kadro. Tai iš tiesų nuostabiai suręsta juosta, kuriai vos pasibaigus, ją norisi žiūrėti iš naujo – kad atrastum tai, ką praleidai pirmą kartą.
Savo esme „Vaikis ant ratų“ primena ištisus praėjusius dešimtmečius juostų, kurių naratyvas buvo paremtas nusikaltėlių reikalais ir gaudynių automobiliais menu. Juosta yra labai senamadiška (gerąja prasme) ir nostalgiška – ir ne tik dėl to, kad du pagrindiniai jos veikėjai atrodo taip, it būtų nužengę iš 5-ojo dešimtmečio noir filmų (tai dar akivaizdžiau keliuose juodai baltuose kadruose). Filme labai daug dėmesio skiriama detalėms, ir būtent šios žavingos nedidelės natos palaiko visą juostos melodiją.
Prie juostos sėkmės smarkiai prisideda ir tai, kad nedaug režisierių gali prilygti Wrightui gebėjimu surinkti iš tiesų įspūdingą aktorių ansamblį. Elgortas ir James yra įtraukiantys ir charizmatiški pagrindiniai veikėjai. Priešingai nei daugelio Holivudo filmų atveju, žiūrovai labai aktyviai „serga“ už šių herojų sėkmę, o ne tiesiog „žino“, kad viskas, ko gero, baigsis laimingai. Juostos „blogiukai“ irgi puikūs, ypač Spacey ir Foxxo personažai. Abu vaidmenys yra parašyti taip (ir jiems yra parinkti tokie aktoriai), kad abu aktoriai galėjo nueiti lengviausiu keliu ir pateikti savo veikėjų karikatūras, tačiau nė vienas to nepadarė. Apskritai, toks jausmas, kad kiekvienas veikėjas šiame filme (iki paties menkiausio) yra atliekamas jam labiausiai tinkamo aktoriaus.
Kai filmas iš tiesų pavyksta, kino teatre galima jausti tam tikrą energiją. Šalia sėdintis vyrukas kiek pašoka iš kėdės, kai automobilis padaro pavojingą posūkį. Moteris už tavęs smagiai kvatoja iš nuskambėjusio juokelio. Tai jausmas, jog auditorija yra visiškai įsitraukusi į filmą, kartu išgyvena kinematografinę patirtį. „Vaikis ant ratų“ sukuria šią atmosferą. Smagaus žiūrėjimo!
