Paprastai kalbant, žmogus nutunka tada, kai kūnas daugiau energijos sunaudoja, negu jos išeikvoja. Tačiau realybėje ši liga – daug sudėtingesnė. Pastaraisiais dešimtmečiais jos paplitimas šovė į viršų – apie 40 proc. suaugusių amerikiečių yra nutukę. Nutukimą ne tik sunku perprasti, jį itin sunku gydyti, rašo „Science Alert“.

Be pasiryžimo keisti gyvenimo būdą – maitintis sveikai ir pradėti sportuoti – egzistuoja tik du būdai, galintys padėti: bariatrinė chirurgija ir svorį mažinantys medikamentai. Operacija yra per daug invazyvi, dėl to gali sukelti įvairių rizikų ir komplikacijų, o vaistai ne visada suveikia, be to, dažniausiai turi rimtų šalutinių poveikių.

Nepaisant to, mokslininkai ėmė tirti potencialų gydymo vaistais būdą, kuris galėtų padėti nutukusiems pacientams numesti svorio.

Atliktame tyrime dalyvavo apie 2000 nutukusių suaugusių iš 16 skirtingų šalių. Jie kas savaitę vartojo vaistą, vadinamą semagliutidu, kuris naudojamas gydant antrojo tipo diabetą. Tyrime dalyvavo ir kontrolinė grupė, vartojusi placebą. Abi grupės taip pat turėjo laikytis ir mitybos bei sporto režimo, skatinančio svorio kritimą.

Tyrimo pabaigoje paaiškėjo, kad placebo grupės dalyviai numetė nedidelę, kliniškai nereikšmingą dalį savo svorio. Tačiau tie, kurie vartojo semagliutidą, džiaugėsi gerokai ryškesniais pokyčiais.

Po 68 savaičių gydymo šiuo preparatu tyrimo dalyviai numetė vidutiniškai 14,9 proc. savo svorio. Apie 30 proc. vaistą vartojusios grupės žmonių numetė daugiau negu 20 proc. svorio. Tokie rezultatai semagliutidą paverčia dvigubai efektyvesniu už kitus svorio metimui skirtus vaistus, sako mokslininkai.

„Nė vienas kitas vaistas nepriartino prie tokio svorio netekimo – tai tikrai keičia žaidimą“, – sako nutukimo tyrinėtoja Rachel Batterham iš Londono universiteto koledžo. Anot jos, tai, ką anksčiau žmonės galėdavo pasiekti tik su operacija, pirmą kartą įgyvendinama vartojant vaistą.

Vis dėlto, nors rezultatai itin džiuginantys, semagliutido dozavimas, skirtas pasiekti reikiamą efektą metant svorį, turi tam tikrų trūkumų. Daugelis dalyvių abejose grupėse pastebėjo lengvus ir vidutinio sunkumo šalutinius poveikius, įskaitant pykinimą ir viduriavimą. Nors šalutiniai poveikiai buvo laikini, jų pakako, kad beveik 60 vaistą vartojusių dalyvių nutrauktų savo gydymą, placebo grupėje tokių buvo 5.

Kaip rašo „The New York Times“, semagliutido tyrimai tik dar kartą parodė, ką mokslininkai ilgą laiką žinojo: vien tik valios nepakanka. Šiame tyrime placebą vartoję dalyviai taip pat laikėsi mitybos ir sporto režimo, tačiau reikšmingų rezultatų savo svorio atžvilgiu nepasiekė.

Nepaisant privalumų ir šalutinių reiškinių, semagliutidas turi ir dar vieną ryškų trūkumą – tai išties brangus vaistas. JAV mėnesiui jis kainuoja apie 1000 dolerių ir kompensuojamas tik tada, kai gydomas antro tipo diabetas.

Šis vaistas yra sintetinė natūraliai mūsų organizmuose esančio hormono versija, veikianti apetito centrus smegenyse ir žarnyne, skatinanti sotumo jausmą. Nebuvo tirta, kaip jis veikia didelėmis dozėmis ir vartojant pakankamai ilgai, jog būtų aišku, ar tai turi rimtų ilgalaikių pasekmių. Mokslininkų teigimu, tikėtina, kad pacientams reikėtų jį vartoti visą gyvenimą, jog numestas svoris nesugrįžtų.