Prieš valstybines šventes socialinėje erdvėje suaktyvėja vadinamieji interneto troliai. Kibernetinės atakos socialiniuose tinkluose nebeaplenkia ir pilietiškumą skatinančių socialinių tinklų paskyrų, skirtų jaunimui. Prieš kovo 11-ąją pilietinių iniciatyvų konkurso „Tėvyne mūsų“ paskyra feisbuke, pakvietusi diskutuoti ir papasakoti apie tai, kaip moksleiviai švenčia valstybines šventes, tapo trolių taikiniu.
„Buvome tikrai labai nustebę, kai mūsų inicijuoto pilietinių iniciatyvų konkurso dalyvių bendruomenę vienijanti paskyra, kuri ilgą laiką buvo įdomi tik moksleiviams, staiga tapo taip vadinamų interneto trolių priebėga. Iš netikrų paskyrų prasidėjo provokuojančios diskusijos bei buvo platinama propagandinio pobūdžio, atvirai Sovietų Sąjungai palanki informacija, skatinanti boikotuoti valstybines šventes. Situaciją greitai suvaldėme, tačiau atrodo, kad viskas, ko reikia troliams pritraukti, tai pavadinti paskyrą bent kiek patriotiškumą skatinančiu pavadinimu“, – sako pilietinių iniciatyvų konkurso „Tėvyne mūsų“ organizatorė, VšĮ „Pilietinė medija“ vadovė Redita Vadeikė.
Vos per kelias dienas prie paskyros prisijungė maždaug 15 netikrų profilių. Jie ėmė rašyti komentarus, provokuoti paskyros skaitytojus skleisdami melagingą informaciją, pašiepdami ir žemindami.
Išmaniosios komunikacijos agentūros „Idea Prima“ socialinių tinklų rinkodaros skyriaus vadovė Agnė Guobužaitė teigia, kad tokie atvejai, kai provokuojančios, propagandinę potekstę turinčios diskusijos užverda tikslinėse socialinių tinklų grupėse – ne tokia ir reta. Ir, pasak specialistų, pakankamai rizikinga.
„Troliai labai greitai ir gerai pastebimi, raportuojami ir „nugesinami“ ten, kurie jie gerai matomi – žinomų ir aktyvių žmonių socialinių tinklų paskyrose, itin daug sekėjų turinčiose populiariose grupėse. Tačiau veikdami mažiau pastebimose grupėse ar socialinių tinklų bendruomenėse tiesiogiai nesusijusiose su aktyviu pilietiškumu, jie ilgesnį laiką veikia nepastebėti ir teršia socialinę erdvę. Šiuo atveju pasisekė, kad paskyra turi profesionalų valdytoją ir nebuvo leista jos paversti žodžių mūšio ir propagandos lauku“, – sako A. Guobužaitė.
Pasak jos, socialinių tinklų vartotojai turi būti itin budrūs ir žinoti pagrindines taisykles, kaip elgtis susidūrus su internetiniais troliais. Pirmas požymis, kad kažkas negerai – netipiškai išaugęs aktyvumas paskyroje ar grupėje, kurį ima kelti sunkiai identifikuojami profiliai.
Pasak jos, ne veltui trolių kūrėjai vadinami trolių fabrikais ar fermomis – netikros paskyros kaip tik gali gana sėkmingai mėgdžioti tikras, savo draugų rate turėti net ir žinomų žmonių, kurie vardan savo populiarumo ir užklausų kiekio ne visada kritiškai įvertina gaunamus naujus prašymus priimti į virtualius draugus.
„Konstatuojant faktą, kad propagandą skleidžiančių trolių taikiniais tampa vis jaunesni žmonės, turime prisiminti, kad pats patikimiausias filtras atsijoti interneto šiukšles, yra mūsų pačių kritiškumas bei pilietiškumas“, – sako A. Guobužaitė.
