Skelbimai: 877-459-0909
Reklama: 877-702-0220  
Prisijungti Registracija
Daugiau 
 

Vatikano paštas paminės svarbų žemaičių jubiliejų

02/26/2016 Aidas
religion-2-1

Kitą savaitę Lietuvos pašto vadovybė kartu su Vatikano pašto atstovais aptars pašto ženklo, skirto Žemaičių vyskupijos įkūrimo 600 metų jubiliejui, leidybą. Paskutinės Europos tautos krikštui pažymėti Lietuvos ir Vatikano paštai 2017-aisiais planuoja išleisti vieną bendrą pašto ženklą.

„Kitąmet ruošiamės minėti Žemaičių vyskupijos įkūrimo 600 metų jubiliejų, kuris ženklina galutinį Lietuvos įsiliejimą į krikščioniškąją Europos valstybių šeimą. Ši sukaktis reikšminga ne tik Lietuvai, bet ir visai Senojo žemyno Katalikų Bažnyčios bendruomenei, todėl Žemaičių vyskupystės įkūrimui skirto pašto ženklo leidybos procese dalyvauja ir Vatikano paštas, su kuriuo kitąmet planuojame išleisti bendrą pašto ženklą. Šiuo ženklu bus pažymėtas paskutinės Europos tautos krikštas“, – teigė Lietuvos pašto generalinė direktorė Lina Minderienė.

Ateinantį pirmadienį į Vatikaną išvyksiantys Lietuvos pašto vadovai susitiks su Vatikano pašto ir monetų kalyklos vadovu Mauro Olivieri, kuriam pristatys dailininko Vaclovo Butrimo sukurtą Žemaičių vyskupijos įkūrimo 600 metų jubiliejui pažymėti skirto pašto ženklo projektą. Taip pat bus aptarti Vatikano pašto siūlymai, kaip per pašto ženklą įamžinti šią Lietuvai svarbią sukaktį. Planuojama, kad kitąmet Lietuvos ir Vatikano paštai išleis vienodą pašto ženklą.

„Įvairių valstybių pašto institucijų bendradarbiavimas su Vatikano paštu leidžiant bendrus pašto ženklus yra tapęs įprastu dalyku. Todėl Lietuvos ambasada prie Šventojo Sosto inicijavo ryšių užmezgimą tarp Lietuvos pašto ir Vatikano bei pasiūlė abiem pusėms svarbią temą.

Ateinantį pirmadienį į Vatikaną išvyksiantys Lietuvos pašto vadovai susitiks su Vatikano pašto ir monetų kalyklos vadovu Mauro Olivieri, kuriam pristatys dailininko Vaclovo Butrimo sukurtą Žemaičių vyskupijos įkūrimo 600 metų jubiliejui pažymėti skirto pašto ženklo projektą. Taip pat bus aptarti Vatikano pašto siūlymai, kaip per pašto ženklą įamžinti šią Lietuvai svarbią sukaktį. Planuojama, kad kitąmet Lietuvos ir Vatikano paštai išleis vienodą pašto ženklą.

Iki šiol Vatikanas lituanistine tematika yra išleidęs trijų ženklų seriją, skirtą Lietuvos krikšto 600 metų jubiliejui paminėti. 1987 metais Lietuvos valstybės, kaip žinome, nebuvo. Tuomet pašto ženklo leidybą inicijavo išeivijos lietuviai. Džiaugiuosi, kad minėdami visa apimtimi atkurtų diplomatinių santykių su Šventuoju Sostu 25-metį galime kartu dirbti leisdami bendrą pašto ženklą“, – pažymėjo Lietuvos ambasadorė prie Šventojo Sosto Irena Vaišvilaitė.
**
Lietuvos Didžiojoje Kunigaikštystėje 1387 m. įvedus krikščionybę, žemaičiai liko vienintelė Europoje pagoniška sala. Kryžiuočių ordinas, kuriam Žemaitija tuomet priklausė, nieko žemaičių evangelizacijos ir christianizacijos labui nenuveikė. Po triuškinamos 1410 m. lietuvių ir lenkų pergalės Žalgirio mūšyje prieš Kryžiuočių ordino riterius Lietuvos valdovai Jogaila ir Vytautas 1413–1417 m. ėmėsi žemaičių krikšto. 1414 m. Konstancos Bažnyčios susirinkime Lvovo arkivyskupas Jonas ir Vilniaus vyskupas Petras buvo įgalioti įsteigti Žemaičių vyskupiją ir paskirti jai vyskupą. Vyskupijos centru buvo pasirinkti Medininkai (dabar Varniai) ir pirmaisiais savo gyvavimo šimtmečiais ji buvo vadinama Medininkų vyskupija. Pirmuoju Žemaičių vyskupu 1417 m. spalio 24 d. Trakuose pašventintas Motiejus I, gerai mokėjęs lietuvių kalbą. Prieš 600 metų įvykęs Žemaičių krikštas buvo svarbus ne tik Lietuvai, bet ir visai Europai – juo buvo užbaigtas žemyno christianizacijos procesas.

Krikščionybė Žemaitijoje įsitvirtino pamažu: XV–XVI a. dar buvo retas parapijų tinklas, tikinčiųjų sielovada rūpinosi nedidelis skaičius dvasininkų. XVI a. Pradžioje visą krikščionišką Europą sukrėtęs Vakarų Bažnyčios skilimas Lietuvą pasiekė šeštajame dešimtmetyje. Tačiau Katalikų Bažnyčia atsilaikė ir sėkmingai atsinaujino iš vidaus. Sistemingai pradėti lavinti ir ugdyti kunigai prie Varnių katedros XVII a. pradžioje įsteigtoje seminarijoje savo gyvensena nutolo nuo pasauliečių luomo. Veiklių ganytojų – vyskupų Merkelio Giedraičio, Stanislovo Kiškos, Jurgio Tiškevičiaus – dėka katalikiškoji reforma davė savo vaisių.

Carinės okupacijos metais Katalikų Bažnyčiai prasidėjo sudėtingas išbandymųlaikotarpis. Po žiauraus 1863 m. Sukilimo nuslopinimo carinė valdžia nuožmiai kišosi į vidinį Bažnyčios gyvenimą. Dar vyskupo Merkelio Giedraičio pradėtus darbus, siekiant skleisti tikėjimą prie Bažnyčios priartinant lietuviškąją kultūrą ir kalbą, XIX a. antroje pusėje aktyviai tęsė vyskupas Motiejus Valančius. Jis rūpinosi katalikybės ir lietuviškos savimonės ugdymu, propagavo blaivybę. Uždraudus lietuvišką spaudą, suorganizavo lietuviškų knygų spausdinimą Mažojoje Lietuvoje ir jų platinimą, steigė lietuviškas parapines mokyklas. Vyskupo M. Valančiaus ir kitų dvasininkų darbu buvo dedami pamatai Lietuvos valstybės atkūrimui 1918 metais. Nuotraukoje: 2013 m. atidengta istorinė plokštė „Euruopas krėkšts 313–1413 m.“ Didžiojoje žemaičių sienoje

 
 

Susijusios naujienos


„Čikagos aidas“ – tai NEMOKAMAS laikraštis, įsteigtas 2003 m., o taip pat interneto puslapis bei ETHNIC MEDIA, USA dalis. „Čikagos aidas“ yra vienas didžiausių Jungtinėse Amerikos Valstijose leidžiamų lietuviškų savaitraščių. Savaitraštyje rasite daug įdomios informacijos apie lietuvių bendruomenę Amerikoje, taip pat žinių apie Lietuvą, pasaulį, kitų naujienų aktualiais, socialiniais, kultūriniais, ekonominiais, politiniais, švietimo, sveikatos klausimais bei laisvalaikiui skirtų straipsnių.

Prenumeruoti naujienas

Gauti naujienas el.paštu