Augalinio pagrindo mityba yra siejama su žemesne rizika išsivystyti tokioms sveikatos problemoms kaip širdies ir kraujagyslių sistemos ligos, diabetas, nutukimas ir tam tikros vėžio formos – o tokiu maistu gali maitintis praktiškai visi žmonės, skelbia įtakinga šalies mitybos specialistų grupė.
Vegetariška ir veganiška mityba yra tinkama visais gyvenimo etapais, įskaitant ir kūdikystės, nėštumo, vaikystės, paauglystės ir senatvės laikotarpius, Mitybos ir dietetikos akademijos išplatintame pozicijos pranešime rašo autoriai, kurie pabrėžia, kad taip yra todėl, jog tie žmonės, kurie maitinasi augaliniu maistu, yra paprastai suvartoja daugiau vaisių ir daržovių, mažiau saldumynų ir sūrių užkandžių, o taip pat mažesnius kiekius sočiųjų riebalų bei riebalų apskritai. Šis mitybos specialistų pranešimas buvo publikuotas Mitybos ir dietetikos akademijos žurnale.
Svarbiausia yra užtikrinti, kad tokia mityba būtų gerai suplanuota ir subalansuota, teigia Vandana Sheth, registruota dietologė-mitybos ekspertė bei Mitybos ir dietetikos akademijos atstovė.
„Bet kokia mityba, kuri nėra gerai suplanuota ir subalansuota, gali turėti neigiamą šalutinį poveikį, - sakė ji. – Vien tai, kad maistas yra augalinio pagrindo, dar automatiškai nepaverčia jo sveiku. Pavyzdžiui, bandelės, sausainiai, keptas ir sūrus maistas gali būti veganiškas, bet jis neturės didelės vertės.“
Kai tokią mitybą praktikuoja jaunesnio amžiaus vegetarai ir ypač veganai, jiems labai svarbu susiplanuoti patiekalus taip, kad juose būtų pakankamai geležies, cinko, vitamino B-12, o taip pat kalcio ir vitamino D, pabrėžia ji.
„Gerai suplanuota vegetariška ir veganiška mityba, į kurią įtraukta pakankamai daržovių, vaisių, pilnagrūdžių javų, ankštinių varžovių, riešutų ir sėklų, gali būti adekvati maistinių medžiagų atžvilgiu bei atnešti naudos sveikatai, užkertant kelią ir pagydant kai kurias lėtines ligas“, - atkreipia dėmesį mitybos ekspertė.
Maždaug 3,3 proc. suaugusių amerikiečių yra vegetarai arba veganai, ir niekuomet nevalgo mėsos, paukštienos ar žuvies, rodo vyriausybės duomenys. Tokia mityba yra kur kas populiaresnė tarp jaunesnių suaugusiųjų nei senesnio amžiaus žmonių.
Pasak Mitybos ir dietetikos akademijos, augalinio pagrindo mitybą praktikuojantys žmonės yra mažiau linkę į antsvorį ar nutukimą negu tie suaugusieji, kurie valgo mėsą. Ypač veganiška dieta, išbraukianti iš maitinimosi ne tik mėsą, bet ir tokius gyvulinės kilmės produktus kaip pienas, kiaušiniai ir medus, yra siejama su mažesne širdies ir kraujagyslių sistemos ligų rizika nei bet kurie kiti mitybos planai, atskleidžia specialistai. Pasak jų, veganiškai besimaitinantys žmonės turi 62 proc. mažesnę riziką susirgti diabetu, 35 proc. mažesnę prostatos vėžio riziką, 33 proc. mažesnę riziką atsidurti ligoninėje dėl širdies smūgio, 29 proc. mažesnę riziką susirgti širdies ir kraujagyslių sistemos ligomis apskritai, bei 18 proc. mažesnę riziką susirgti bet kokios formos vėžiu.
„Žmonės, kurie maitinasi vegetariškai, turi mažesnį kūno masės indeksą, geresnę kraujospūdžio ir cukraus lygių kraujyje kontrolę, mažiau uždegiminių procesų ir mažesnius cholesterolio lygius kraujyje negu tie, kurie nesimaitina vegetariškai“, - sakė Shethas.
Vis dėlto, vien tai, kad mityba yra vegetariška ir veganiška, nebūtinai reiškia, kad ji yra sveika, įspėja dr. Dariushas Mozaffarianas, Tufts universiteto Friedmano mitybos mokslų ir politikos mokyklos Bostone dekanas.
„Pavyzdžiui, gruzdintos bulvytės ir kola taip pat yra veganiški, - teigia su Mitybos ir dietetikos akademija nesusijęs Mozaffarianas. – Iš tiesų, daugybė žalingų dalykų maisto grandinėje yra vegetariški ar veganiški: perdirbti javai, krakmolas, pridėtinis cukrus, saldumynai, transriebalai, druska ir t. t. Vegetariška ar veganiška mityba gali būti ir sveika, ir kenksminga, kaip ir nevegetariška ar neveganiška mityba gali būti ir sveika, ir kenksminga.“
Geriausia mityba yra tokia, kurioje yra daug minimaliai perdirbtų produktų, ypač augalinės kilmės, tačiau netrūksta ir gyvulinės kilmės produktų, teigia jis.
„Rekomenduoju riebią Viduržemio jūros regiono dietą, kurioje yra daug vaisių, nekrakmolingų daržovių, riešutų, pupelių, žuvies, pilnagrūdžių javų bei augalinių aliejų; įtraukiant jogurtą, sūrį, paukštieną, ir, retesniais atvejais, šviežią, neperdirbtą raudoną mėsą“, - rekomenduoja Mozaffarianas.
