Daugiau 
 

Vokietijos kanclerė ragina uždrausti burkas

12/09/2016 Aidas
europe-2-1

Vokietijos kanclerė Angela Merkel paragino šalyje uždrausti veidus dengiančius musulmoniškus šydus (burkas) ir sakė, kad pabėgėlių krizė „daugiau niekada negali pasikartoti“. Apie tai Vokietijos lyderė kalbėjo savo konservatoriškajai Krikščionių demokratų sąjungos (CDU) partijos suvažiavime po to, kai buvo išrinkta dar vienai jos pirmininkės kadencijai.

„Visą veidą dengiantys apdarai mūsų šalyje nėra priimtini, - sakė ji delegatams Esene, sulaukdama audringų plojimų. – Jie turėtų būti uždrausti, kai tik bus galima tai teisiškai padaryti.“

Thomas de Maizière, vokiečių vidaus reikalų ministras ir vienas artimiausių Merkel sąjungininkų, dar rugpjūčio mėnesį iškėlė pasiūlymą dalinai uždrausti burkas šalyje, ir pavadino tokią aprangą „prieštaraujančia integracijai“. Jo teigimu, šis draudimas turėtų galioti tose vietose, „kurioje tai yra būtina norint užtikrinti mūsų bendruomenių koegzistenciją“, įskaitant vyriausybės pastatus, mokyklas, universitetus ir teismo sales, o taip pat viešus susibūrimus.

Olandų parlamentarai praėjusį mėnesį panašų draudimą priėmė Nyderlanduose, kur nuo šiol draudžiama burkas dėvėti viešajame transporte, švietimo, sveikatos ir vyriausybinėse įstaigose, o prasižengimai bus baudžiami finansinėmis baudomis.

Parama burkų draudimui visoje Europoje išaugo po to, kai Prancūzija tapo pirmąja tokį draudimą įsivedusia šalimi, kai tą padarė 2011-aisiais, o po jos sekė Belgija, Bulgarija ir dalis Šveicarijos.

Manoma, kad tai gali būti Merkel siekis susigrąžinti smarkiai sumažėjusį populiarumą tarp rinkėjų, kurie nusivylė jos atvirų durų migrantams politika, o šalį užplūdo daugiau nei milijonas prieglobsčio prašytojų.

Merkel buvo plačiai kritikuojama dėl savo sprendimo atverti šalies sienas migrantams 2015 m. rugsėjį, jos oponentams kaltinant šią politiką dėl masinio seksualinio smurtavimo atvejų Naujųjų metų vakarą Kelne bei dėl dviejų atakų, kurias organizavo „Islamo valstybės“ šalininkai.

Kanclerė taip pat pakartotinai atsisakė keisti šią politiką, nepaisydama visos eilės pralaimėjimų regioniniuose rinkimuose, kuriuos patyrė jos partija, tačiau antradienį sakydama kalbą pasirinko jau kiek kitokį toną. „Tokia situacija kaip 2015 m. vasaros pabaigoje negali ir neturi daugiau pasikartoti, - kalbėjo ji. – Tai buvo ir yra mūsų, bei mano, deklaruojamas politinis siekis.“

Nors Merkel pakartotinai tikino, kad Vokietija ir toliau priims visus žmones, kuriems tikrai reikia apsaugos, jos vyriausybė sugriežtino politinio prieglobsčio suteikimo taisykles ir paskelbė kelias šalis „saugiomis“, kas reiškia, jog iš ten atvykstantys žmonės nebeturi teisės į politinį prieglobstį Vokietijoje. Ji taip pat anksčiau šiais metais suorganizavo susitarimą tarp Europos Sąjungos ir Turkijos, kad sustabdytų per Egėjo jūrą į Europą plūstančius migrantus.

Didžiausia CDU oponentė dabar yra populistinė partija „Alternatyva Vokietijai“ (AfD), kuri pritraukė daugybę krikščionimis demokratais nusivylusių rinkėjų, bei palaiko burkų draudimą ir demonstruoja antimusulmoniškas pozicijas. Tačiau Merkel stengėsi nuraminti savo partijos narius, pasakydama daugiau nei valandą trukusią kalbą, kuri susilaukė 11 minučių plojimų.

„2016 metai neatnešė daugiau stabilumo ir ramybės. Priešingai – mes atsidūrėme akistatoje su pasauliu, ypač po JAV rinkimų, kuriam reikia pertvarkyti save, turint omenyje NATO ir santykius su Rusija“, - sakė ji maždaug tūkstančiui partijos narių.

Savo kalboje kanclerė taip pat pavadino Sirijos miesto Alepo subombardavimą „gėdingu“, ir įspėjo Didžiąją Britaniją, kad derybose dėl „Brexit“ nebus jokių „nuolaidų“. Merkel taip pat kalbėjo apie laisvąją prekybą ir sulaukė aplodismentų, kai palietė Vokietijos nedarbo lygio mažinimo temą.

Italijos premjero Matteo Renzi nesėkmė sekmadienio referendume ir numanomas Prancūzijos prezidento Francois Hollande‘o pasitraukimas po šalies vadovo rinkimų kitais metais dar sykį sustiprino Vokietijos kanclerės, kaip labiausiai patyrusios Europos politikės, statusą. Tačiau ji pati pripažino, kad ateinančių metų rinkiminė kampanija Vokietijoje skirsis nuo visų ankstesnių, ir vyks susipriešinusios visuomenės fone.

„Dabar mūsų darbas yra būti stipriais, kad to išvengtume“, - sakė ji susirinkusiems šalininkams. „2017 metų Bundestago rinkimai bus sudėtingesni nei bet kurie kiti rinkimai nuo Vokietijos suvienijimo laikų. Jūs privalote man padėti“, - kalbą baigė ji.

 
 

Susijusios naujienos


„Čikagos aidas“ – tai NEMOKAMAS laikraštis, įsteigtas 2003 m., o taip pat interneto puslapis bei ETHNIC MEDIA, USA dalis. „Čikagos aidas“ yra vienas didžiausių Jungtinėse Amerikos Valstijose leidžiamų lietuviškų savaitraščių. Savaitraštyje rasite daug įdomios informacijos apie lietuvių bendruomenę Amerikoje, taip pat žinių apie Lietuvą, pasaulį, kitų naujienų aktualiais, socialiniais, kultūriniais, ekonominiais, politiniais, švietimo, sveikatos klausimais bei laisvalaikiui skirtų straipsnių.

Prenumeruoti naujienas

Gauti naujienas el.paštu