Daugiau 
 

Žemė sudaryta iš dviejų planetų?

02/05/2016 Aidas
science-2

Keliose planetose jūs šiuo metu gyvenate? Jeigu atsakėte, kad vienoje, esate visiškai teisus, ir jeigu atsakėte, kad dviejose, jūs klystate, bet galbūt ne taip jau smarkiai kaip gali pasirodyti iš pirmo žvilgsnio.
Astronomai, tyrinėjantys Mėnulio susiformavimo procesą, rado įrodymų, kad vienintelis mūsų planetos palydovas susiformavo po to, kai nedidelė planeta prieš maždaug 4,5 mlrd. metų rėžėsi tiesiai į Žemę. Ir tyrimai rodo, kad tas susitrenkimas buvo toks smarkus, kad tos planetos, vadinamos Tėja, branduolys susijungė tiek su Žemės, tiek su naujai gimusio Mėnulio.
Idėja, kad Mėnulis susidarė dėl „avarijos“ Saulės sistemoje, nėra nauja, tačiau anksčiau mokslininkai manė, kad Tėja paprasčiausiai praskriedama numušė dalį Žemės šono, iš kurio vėliau susidarė Mėnulis, ir nurūko savo keliu toliau į kosmosą. Tačiau dabar Kalifornijos universiteto Los Andžele (UCLA) tyrėjai sako, kad Tėja niekada mūsų taip ir nepaliko.
Tikriausiai klausiate, kas gi ta Tėja ir kodėl lig šiol nieko apie ją negirdėjote? Na, kadangi Tėja susidūrimo su Žeme greičiausiai neišgyveno, nenuostabu, kad nematote jos šiandienos astronominėse lentelėse. Pasak UCLA tyrėjų, jie aptiko neįtikėtiną panašumą tarp septynių Mėnulio uolienų, surinktų „Apollo“ misijoje, ir šešių vulkaninių uolienų, paimtų iš Žemės mantijos (nuo 30 km iki 2 900 km gylyje nuo Žemės paviršiaus). Tas panašumas buvo aptiktas lyginant deguonies izotopus uolienų sudėtyje – kitais žodžiais tariant, apskaičiuojant jų protonų ir neutronų skaičių.
Tai svarbu todėl, kad uolienos kiekviename ne dujiniame Saulės sistemos objekte turi savo unikalų deguonies izotopų santykį, kurį galima pasitelkti išsiaiškinant, iš kur Žemėje ar kitur pateko tam tikros uolienos. Pavyzdžiui, beveik visas deguonis žemėje yra O-16 (8 protonai, 8 neutronai), tačiau yra mažytė O-17 ir O-18 proporcija. Ji siekia mažiau nei 0,1 proc., tačiau tai padeda mokslininkams nustatyti, kaip atsirado atitinkamos uolienos. Dabar jie atrado, kad Mėnulio uolienos yra identiškos toms, kurios randamos Žemėje. Tai ypač reikšminga todėl, kad jeigu hipotezės, kad Tėja nunešė tik mažą Žemės gabalą, vėliau susijungusį su Tėjos paliktomis nuolaužomis ir galiausiai susiformavusį į Mėnulį, teoretikai būtų teisūs, tuomet daugiau Mėnulio uolienų būtų kilusios iš Tėjos, o ne Žemės.
„Mes nematome skirtumo tarp Žemės ir Mėnulio deguonies izotopų; jie visiškai vienodi“, - sako vyriausiasis tyrimo autorius Edwardas Youngas.
Šios išvados paremia 2012 m. iškeltą hipotezę, jog Tėja ir Žemė susidūrė tiesiai viena į kitą, o ne tik prasilenkė susimušdamos šonais, kaip buvo manoma anksčiau. Ankstesni gigantiško susidūrimo modeliai buvo iškėlę idėją, kad Tėjos nuolaužos susijungė į vieną kūną šalia Žemės ir tokiu būdu suformavo ankstyvąjį Mėnulį.
„Tėja susijungė tiek su Žeme, tiek su Mėnuliu, ir lygiai tarp jų pasidalijo, - sako Youngas. – Tai paaiškina, kodėl Mėnulyje nepastebime išskirtinio Tėjos pėdsako vietoje Žemės pėdsako.“
Tai iškelia dar vieną įdomų klausimą – kaip Žemėje susidarė vanduo. Tiesioginis susidūrimas su kita planeta greičiausiai į kosmosą išsklaidytų bet kokį vandenį Žemėje, tad mokslininkai aiškinasi, ar jis negrįžo atgal į planetą dėl nedidelių asteroidų, susidūrusių su Žeme per milijonus kitų metų.

Pasak UCLA tyrėjų, jie aptiko neįtikėtiną panašumą tarp septynių Mėnulio uolienų, surinktų „Apollo“ misijoje, ir šešių vulkaninių uolienų, paimtų iš Žemės mantijos (nuo 30 km iki 2 900 km gylyje nuo Žemės paviršiaus).

Mes vis dar mažai ką žinome apie Tėją - pats Youngas mano, kad ši planeta buvo panašaus dydžio kaip tuometinė Žemė, kai tuo tarpu kiti mokslininkai spėlioja, kad ji galėjo būti kiek mažesnė ir dydžiu panašesnė į Marsą. Kad ir kaip ten bebūtų, Youngas yra įsitikinęs, kad Tėja buvo savo augimo stadijoje ir jei būtų išgyvenusi susidūrimą, būtų tapusi atskira planeta, bei nesusijungusi su Žeme.
Jei žurnale „Science“ išspausdinto tyrimo rezultatai bus galutinai patvirtinti, tai pakeis mūsų suvokimą, kaip tiksliai susiformavo ir evoliucionavo mūsų planeta. Juk kas žino, kur dabar būtume mes, kaip rūšis, jei ne tas galingas įvykis prieš 4,5 mlrd. metų?

 
 

Susijusios naujienos


„Čikagos aidas“ – tai NEMOKAMAS laikraštis, įsteigtas 2003 m., o taip pat interneto puslapis bei ETHNIC MEDIA, USA dalis. „Čikagos aidas“ yra vienas didžiausių Jungtinėse Amerikos Valstijose leidžiamų lietuviškų savaitraščių. Savaitraštyje rasite daug įdomios informacijos apie lietuvių bendruomenę Amerikoje, taip pat žinių apie Lietuvą, pasaulį, kitų naujienų aktualiais, socialiniais, kultūriniais, ekonominiais, politiniais, švietimo, sveikatos klausimais bei laisvalaikiui skirtų straipsnių.

Prenumeruoti naujienas

Gauti naujienas el.paštu