Donaldo Trumpo pareiškimas, kad jis samdo „tik pačius geriausius žmones“ nuskambėjo labai garsiai, tačiau jis jau seniai yra paneigtas tokių personų kaip Steve’as Bannonas, Anthony Scaramucci, Tomas Price’as (pagarsėjęs privačių lėktuvų naudojimu už mokesčių mokėtojų lėšas) ar buvęs nacionalinio saugumo patarėjas Michaelas Flynnas, prisipažinęs kaltu dėl melavimo FTB ir šiuo metu bendradarbiaujantis su specialiuoju tyrėju Robertu Muelleriu ir jo komanda. Beveik realybės šou.

Tačiau Rexas Tillersonas buvo kitoks. Buvęs „Exxon Mobil“ vadovas yra gerbiamas žmogus, išmanantis globalinius reikalus ir turintis ilgus dešimtmečius bendravimo su užsienio lyderiais patirties. Jis ir gynybos sekretorius Jamesas Mattisas buvo laikomi racionaliais ir protingais prezidento pasirinkimais.

Tillersono paskyrimo į valstybės sekretoriaus pareigas tuomet niekas nesitikėjo, o ir pats prezidentas šį antradienį prieš išvykdamas į Kaliforniją žurnalistams sakė, kad daugeliu klausimų jo ir Tillersono nuomonės nesutapo. Trumpo gynėjai visiškai teisingai pastebi, kad prezidentas turi pilną teisę valstybės sekretoriumi paskirti ką panorėjęs. Tačiau ką apie Trumpo sveiką protą ir gebėjimą priimti sprendimus mums pasako tai, kad jis nusamdo Tillersoną, su kuriuo nuo pat pradžių stoja akistaton ir amžinai konfliktuoja (ne tik privačiai, bet ir labai viešai)?

Valstybės sekretorius yra ketvirtas asmuo po prezidento pagal svarbą valstybės valdyme – šios pareigos nėra juokas. Tačiau paviršutiniškumu garsėjantis Trumpas, kuris labai nemėgsta skaityti ir kuriam labai greitai atsibosta bet kokia veikla, su Tillersonu iki tol praktiškai nebendravo. Pareigas teksasietis „Exxon“ vadovas tariamai gavo dėl to, kad Trumpui paliko įspūdį jo „jėga“ ir „išdidi laikysena“. Trumpas mėgsta girtis apie tai, kad jis priima sprendimus ekspromtu – ir ši situacija yra puikus pavyzdys, kokios žalos gali pridaryti toks tingus ir atmestinis požiūris.

Tillersonas pareigas ėjo trumpiau nei 14 mėnesių – tai trumpiausias laikas per tris ketvirtadalius amžiaus (ir taip yra tik todėl, kad Harry Trumanas, tapęs prezidentu po staigios Franklino Roosevelto mirties 1945-aisiais, norėjo šiose pareigose matyti savo žmogų). O būdas, kaip Tillersonas sužinojo apie savo atleidimą – per „Tviterį“ – yra ypatingai neskoningas.

Trumpo šalininkams tai labiausiai ir patinka – kad jis viską daro kitaip, nei ankstesni prezidentai. Tačiau, būkime atviri, atleisti tokio svarbumo asmenį ne asmeniškai susitikus ir net ne telefonu yra žema. Prezidentams keliami aukštesni reikalavimai nei vidutiniam statistiniam piliečiui – juk jis yra mūsų reprezentacija visam likusiam pasauliui. Tačiau Donaldas Trumpas savo vulgariu, ribotu ir neišauklėtu elgesiu tą kartelę kasdien nuleidžia vis žemiau.

Prezidentas tikina, kad jo naujasis pasirinkimas valstybės sekretoriaus pareigoms – CŽV vadovas Mike’as Pompeo – „toliau tęs mūsų programą, nukreiptą į Amerikos autoriteto pasaulyje stiprinimą“. Net ir tiesą pagal savo poreikius keisti ir modifikuoti linkusiam prezidentui toks pareiškimas yra vienas iš įspūdingesnių jo melų. Nepartinio Pew tyrimų centro duomenimis, 37 šalių piliečių apklausa rodo, kad valdant Trumpui Amerikos reputacija pasaulyje grimzta į dugną greičiau nei „Titanikas“.

Iš grynai politinės perspektyvos, Tillersono pozicija nuo Trumpo skyrėsi ne vienu svarbiu klausimu, pavyzdžiui, dėl Irano (Tillersonas palankiau žiūri į branduolinį susitarimą), Šiaurės Korėjos (Tillersonas ėmėsi derybų, Trumpas jį viešai išjuokė – tiesa, dabar paties prezidento nuomonė tuo klausimu keičiasi), prekybos (jis yra mažiau protekcionistiškas), reakcijos į Rusijos kibernetinius išpuolius (jis į tai žiūri griežčiau). Pompeo – buvusio kongresmeno, priklausiusio „arbatėlės“ judėjimui ir palaikančio Trumpo „pirmiausia Amerika“ požiūrį – nominavimas rodo aiškų poslinkį toliau į dešinę. Toks paskyrimas, praėjus vos savaitei po ekonomikos patarėjo Gary Coheno pašalinimo, aiškiai rodo, kad prezidentas „valo“ savo administraciją nuo nuosaikių veikėjų.

Šiuo rinkiminiu sezonu, kai demokratai, regis, įgauna pagreitį, Trumpas vis labiau pataikauja savo rinkėjų bazei. Ar ši strategija pasiteisins, sužinosime lapkritį.