Nors visose Amerikos valstijose ir didelėje dalyje Vakarų Europos santuokos tarp tos pačios lyties asmenų yra legalios, 72 kitos pasaulio šalys ir teritorijos ir toliau kriminalizuoja tokius santykius.
Aštuoniose pasaulio šalyse už homoseksualumą gali grėsti mirties bausmė, o dar dešimtyse kitų seksualiniai veiksmai tarp tos pačios lyties asmenų, įskaitant ir moterų, yra baudžiami kalėjimo bausme, atskleidžia nauja kasmetinė ataskaita, kurią sudarė Tarptautinė LGBT asociacija (International Lesbian, Gay, Bisexual, Trans and Intersex Association, ILGA).
Pietinė ir rytų Afrika, Vidurio Rytai ir pietų Azija turi griežčiausius įstatymus šiuo klausimu, tuo tarpu Vakarų Europa ir vakarų pusrutulis yra tolerantiškiausi. Vertinant istoriškai, pirmosios teisiškai kelią tos pačios lyties asmenų santykiams nutiesusios šalys yra Prancūzija, Belgija, Nyderlandai, Brazilija ir Argentina, kurios juos legalizavo dar iki 1900 m.
Tačiau Irane, Sudane, Pietų Afrikos Respublikoje ir Jemene homoseksualumas ir toliau yra baudžiamas mirtimi, remiantis griežtais šariato įstatymais. Tas pats galioja ir kai kuriose Somalio dalyse bei šiaurinėje Nigerijoje. Dviejose kitose šalyse – Sirijoje ir Irake – mirties bausmę už homoseksualius santykius vykdo nevalstybinės organizacijos, tokios kaip „Islamo valstybė“.
Ataskaitoje taip pat pažymima, kad nors, pagal šariato įstatymus, mirties bausmė teoriškai gali būti vykdoma ir mažiausiai penkiose kitose šalyse – Pakistane, Afganistane, Jungtiniuose Arabų Emyratuose, Katare ir Mauritanijoje – nėra jokių įrodymų, kad ja yra baudžiami privatūs ir konsensualūs meilės aktai tarp suaugusių tos pačios lyties asmenų.
Homoseksualūs santykiai – kurie yra kriminalizuojami pagal įvairius įstatymus, įskaitant sodomijos ir „veiksmų prieš gamtą“ – taip pat gali užtraukti kalėjimo bausmę 71 pasaulio šalyje, neskaitant Egipto, kur santykiai tarp tos pačios lyties asmenų techniškai yra legalūs, bet praktiškai – aktyviai persekiojami, ir kur šimtai žmonių kiekvienais metais yra suimami moraliniais pagrindais.
Iš viso daugiau kaip 120 šalių jau dekriminalizavo homoseksualumą, tačiau kai kurios jų vis dar negali būti apibūdinamos kaip liberalios. Pavyzdžiui, Rusija neseniai priėmė naują įstatymą, uždraudžiantį „homoseksualumo propagavimą“. Europos žmogaus teisių teismas neseniai taip pat nusitaikė į Rusiją dėl 2013 m. joje priimto įstatymo, draudžiančio „netradicinių seksualių santykių propagandos“ skleidimą tarp nepilnamečių.
Ataskaitos bendraautorius Aengusas Carrollis sakė, kad realybė yra tokia, jog „pasaulyje nėra jokios šalies, kur LGBT žmonės būtų saugūs nuo diskriminacijos, stigmatizavimo ar smurto“.
„Teisiniai pokyčiai vyksta pakankamai lėtai, bet dar lėčiau keičiasi visuomenės nuostatos, ypač tos, kurios galėtų padėti sulaužyti visus tabu“, - sakė jis.
Vis dėlto, Carrollis atkreipia dėmesį į pozityvius pokyčius kai kuriose šalyse, įskaitant Botsvaną, Keniją, Zimbabvę ir Tunisą.
Neseniai Vokietija taip pat paskelbė savo sprendimą surengti parlamentinį balsavimą dėl santuokų tarp pačios lyties asmenų legalizavimo, kuris planuojamas vėliau šiais metais, o santuokinė lygybė Maltoje padidino homoseksualias santuokas leidžiančių šalių skaičių iki 24. Panašiai tiek valstybių leidžia ir civilinę partnerystę.
Ataskaitos publikavimo metu iš viso 26 pasaulio šalys yra legalizavusios teisę tos pačios lyties asmenų poroms įsivaikinti vaikus, o 27 leidžia tą padaryti tos pačios lyties įtėviams.
Jungtinėje Karalystėje veikiančios LGBT labdaros organizacijos „Stonewall“ atstovas spaudai Mattas Horwoodas sakė, kad būtina įdėti dar daug pastangų, kad pasiektume tikrą lygybę.
„Tos pačios lyties asmenų santykiai yra nelegalūs 72 šalyse, ir baudžiami mirtimi aštuoniose. Mes visi privalome įdėti pastangų, kad užtikrintume, jog visi LGBT žmonės be išimties būtų priimti, ir galime tikėtis, kad per ateinančius metus pasieksime dar didesnį progresą, – sakė jis. – Tačiau transseksualūs žmonės iki šiol susiduria su daugybe teisinių barjerų, o LGBT žmonės ir toliau susiduria su diskriminacija savo kasdieniuose gyvenimuose. Jie neretai jaučiasi atstumti, patiria verbalinį ar fizinį smurtą tiek darbe, tiek mokykloje, tiek sporte, tiek bažnyčioje ar vietos bendruomenėje.“
