Kas tas e-sportas ir kodėl jis darosi vis populiaresnis?
Elektroninis sportas arba e-sportas kasmet prie ekranų pritraukia milijonus fanų iš viso pasaulio. 2020 m. virtualius žaidimų turnyrus ir čempionatus reguliariai stebėjo 223 mln. žmonių. Pristatome penkias pagrindines priežastis, kurios lemia didžiulį susidomėjimą elektroniniu sportu.

Laiko sukiojimo pasekmės vaikams ir jų sprendimai
Štai ir vėl pasukome laikrodžius valanda į priekį. Jau seniai kalbama, kad toks laiko keitimas turi neigiamą poveikį žmogaus sveikatai, net kai kuriems suaugusiems žmonėms priprasti prie pasikeitusio dienos ritmo yra tikrų tikriausias iššūkis. Vaikams prisitaikyti prie pasikeitimų yra dar sunkiau, kadangi sunku suvokti kas nutiko ir kodėl dienos ritmas tapo kitoks, įsitikinusi ankstyvojo ugdymomokytoja Justė Petkuvienė, kuri sutiko pasidalinti būdais, padėsiančiais pagerinti vaikų  savijautą laiko keitimo laikotarpiu.  

Pavasarį skirkime dėmesio ne tik kūnui, bet ir sielai
Vienas populiariausių būdų išlieti susikaupusias emocijas – sportas, tačiau psichikos būsenas galime veikti ne tik per sportą, bet ir kitais įvairiais būdais. Kaip skiriame laiko kūno priežiūrai, taip derėtų pasirūpinti ir savo psichohigiena, įsitikinusi psichologė, dėmesingumo valdymo mokytoja Eglė Masalskienė. Pasak specialistės, gyvenime kiekvienas gali išmokti ir pasirinkti sau tinkamiausius būdus emocijoms reguliuoti. Meditacijos, orientuotos į dėmesio koncentraciją, yra vienas iš tokių būdų, itin paveikus šiuolaikiniam žmogui – kasdieninis savo emocijų bei minčių stebėjimas leidžia ne tik susidoroti su stresu ar neigiamais potyriais, bet ir padeda geriau pažinti save.

Psichologės griauna mitus apie gabius vaikus
Gabus. Apdovanotas. Vunderkindas. Ne vaikas, o stebuklas! Toks vaikas ir sunkumai bei problemos – nesuderinama, o jo gyvenimas bus sklandi sėkmės istorija, apie kokias rašomos knygos ir kuriami kino filmai. Ar tikrai visi akmenys nurinkti nuo gabių vaikų kelių ir takelių? Psichologės Eglė Mockaitytė ir dr. Jurga Misiūnienė griauna mitus apie gabius vaikus ir pastebi, kad net ir pozityvūs stereotipai gali būti žalingi: jie nepadeda vaikams augti ir tobulėti, priešingai – tampa kliūtimis jų kelyje.

CDC gairės nuo koronaviruso paskiepytiems amerikiečiams
Pirmadienį Ligų kontrolės ir prevencijos centrai (CDC) paskelbė ilgai lauktas gaires, kokia veikla yra laikoma saugia pilnai nuo naujojo koronaviruso paskiepytiems asmenims, bei kokie reikalavimai keliami susibūrimams, karantinui ir testavimui. Verta dėmesio yra tai, kad federalinė sveikatos agentūra leidžia pilnai paskiepytiems asmenims būti viduje su nepaskiepytais žmonėmis nedėvint kaukių, jei nevakcinuotieji asmenys patenka į žemos rizikos užsikrėsti COVID-19 grupę.

Kokia nauda iš finansinės pagalbos Ilinojui?
Ar Ilinojaus valdžios aparatui reikia daugiau pinigų? O gal jam reikia reformuoti, kaip pinigai yra išleidžiami? Šie klausimai mūsų valstijai išlieka itin aktualūs. Demokratai dažniausiai laikosi pozicijos, kad viskas, ko mums reikia – tai daugiau pinigų. Šiuo metu Kapitolijaus demokratai yra pasirengę padalinti rekordiškai didelį ekonomikos skatinimo paketą – tiek patiems gyventojams tiesiogiai, tiek valstijoms.

Laima Liutikienė: ,,Lietuvybė – cheminė medžiaga mano kraujyje“
Nedažnai taip atsitinka, kad net nemačius žmogaus, o tik bendraujant su juo laiškais užsimezga nematomas ryšys, sutampa žiūrėjimo kampas į daugelį mums svarbių dalykų. Džiaugiuosi, jog tokių retų atvejų mano gyvenime pasitaikė ne vienas ir ne du. Šis – vienas tokių. Nors su Laima Liutikiene susėdus prie kavos puodelio ramiai pasišnekėti apie tai, kas mums abiems rūpi ar atrodo svarbu, taip ir neištaikom progos, bet su ja, aktyviai besisukančia lietuviškoje veikloje, elektroniniais laiškais ar žinutėmis tenka bendraut jau keletą metų. Dažniausiai tai būna ,,dalykinis“ susirašinėjimas, susijęs su įvairiausios informacijos apie JAV Lietuvių Bendruomenės veiklą pasidalinimu, bendrų projektų aptarimas. Tačiau nuo pat pirmų susirašinėjimų su Laima supratau, kad su ja bendrauti ir dirbti bus nesunku. Kuomet svarstėm, ką, mūsų organizacijai švenčiant gražų jubiliejų, būtų galima pakalbinti istorijų ciklui ,,Lietuvybės genas“, prisiminiau prieš keletą metų darytą interviu su Laima. Mano pašnekovė sutiko jį peržiūrėti ir atnaujinti, tad su malonumu pristatau vieną iš tų žmonių, kurie nesislepia kitiems už nugarų, o tiesiog renkasi tokį gyvenimo būdą – lietuvybę.

Alergijos ir astma: ar jums gali padėti akupunktūra?
Įdomus faktas: šiandien jūs iš viso įkvėpsite apie 20 000 kartų. Imkite, ir dabar pat giliai įkvėpkite... ak, kaip gera! Dabar įsivaizduokite, jei tiek kartų įkvėpti reikėtų turint astmą, dūstant, nuolat jaučiantis taip, lyg negalėtumėte pilnai įkvėpti. Tai yra maždaug 1 iš 13 Jungtinių Valstijų gyventojų realybė – tiek žmonių mūsų šalyje kenčia nuo astmos. Gal ir jūs esate vienas iš jų?

Lietuvos Nepriklausomybės atkūrimo proga VDA dalijasi užmirštais 1991 m. piešiniais
Minėdami Lietuvos Nepriklausomybės atkūrimo dieną, prisimename sunkų lietuvių kelią, nueitą ginant laisvės idėją ir siekiant susigrąžinti pamatines demokratines Europos vertybes.

Dokumentiniame filme – anksčiau nerodyti 1991-ųjų pavasario vaizdai
Seimo „YouTube“ paskyroje „Atviras Seimas“ jau dabar galite pamatyti dokumentinio filmo „Su Atgimimo diena!“ premjerą. Jame – 1991 m. kovo 10-ąją Nepriklausomybės aikštėje įvykusios vaikų linkėjimų Lietuvai akcijos, pavadintos „Su Atgimimo diena“, akimirkos. Kaip atkreipia dėmesį filmo kūrėjai – VšĮ „Vieno aktoriaus teatras“, „greta unikalių, anksčiau nerodytų archyvo vaizdų, bus ir rekordinio vaikų laiško Lietuvai, kurį pavyko surasti Lietuvos nacionalinio muziejaus archyve, piešiniai bei linkėjimai, ir tos ypatingos šventės dalyvių atsiminimai“.

Prof. A. Kulakauskas: Kovo 11-osios Lietuva yra Vasario 16-osios Lietuvos tęsinys
„Atsimenu, kaip Sąjūdžio mitinguose žmonės paklausė: „Kai mes tapsim nepriklausomi, kada gyvensim kaip Švedijoje?“ Sąjūdžio iniciatyvinės grupės narys, akademikas, amžiną atilsį, Eduardas Vilkas tuomet atsakė: „Tada, kai ir dirbsim kaip Švedijoje“. Kažkas patikslino: „Na, po penkerių ar septynerių metų“. Žmonės švilpė ir buvo nepatenkinti – kodėl taip ilgai. O dabar, ko gero, niekas nemano, kad ir po dešimtmečio pas mus bus taip, kaip Švedijoje. Kita vertus – tuomet niekas negalvojo, kad Lietuva bus NATO narė“, – Kovo 11-osios išvakarėse Sąjūdžio laikų lūkesčius prisimena istorikas, politologas, Vytauto Didžiojo universiteto (VDU) profesorius Antanas Kulakauskas.

Vaizdo pasakojime prisiminimais dalijasi šios kadencijos Seimo nariai – Nepriklausomybės Akto signatarai
Minime Kovo 11-ąją – Lietuvos Nepriklausomybės atkūrimo dieną. Seimo archyve saugomas vienas iš dviejų 1990 m. kovo 11 d. Lietuvos Respublikos Aukščiausiosios Tarybos Akto „Dėl Lietuvos nepriklausomos valstybės atstatymo“ egzempliorių. Apie šį dokumentą naujame vaizdo pasakojime plačiau pasakoja archyvo darbuotojai.