Šiuolaikinio gyvenimo pasekmė – dažnėjančios endokrininės ligos
Kiekvienais metais pasaulyje daugėja sergančiųjų endokrininėmis ligomis. Tą atspindi ne tik Pasaulinės sveikatos organizacijos (PSO) renkami statistiniai duomenys, bet ir pasaulinės rinkos tyrimas, prognozuojantis, kad iki 2022 m. vaistų, skirtų šioms ligoms gydyti, skaičius augs daugiau nei 6 proc. Endokrininė sistema yra vidaus sekrecijos liaukos, kurios į kraują išskiria specifinius cheminius junginius – hormonus, padedančius kontroliuoti daugybę gyvybiškai svarbių kūno funkcijų. Ji ypač svarbi medžiagų ir energijos apykaitai, vykstančiai kiekvienoje organizmo ląstelėje. Sutrikusi šios sistemos veikla gali sukelti skydliaukės ligas, diabetą, seksualinę disfunkciją, augimo sutrikimus ir kitus su hormonais susijusius sutrikimus.

JAV LB Lemonto apylinkės valdybos susirinkime buvo keliami aktualūs klausimai
Š. m. kovo 19 d. Lemonte, Pasaulio lietuvių centre (PLC), Socialinių reikalų skyriaus patalpose  7.30 p. m. įvyko eilinis JAV LB  Lemonto apylinkės valdybos susirinkimas, kuriame buvo aptartas vienas aktualiausių šiomis dienomis keliamų klausimų – rinkimai į Krašto valdybos tarybą.         

Depresija keičia tai, kaip matome pasaulį?
Yra žinoma, kad depresija susijusi su tuo, kaip veikia mūsų smegenys, tačiau nauji tyrimai rodo, kad žmonės, išgyvenantys depresiją, iš tikrųjų kitaip mato aplinkinį pasaulį, rašo „Science Alert“. Tyrimą atlikę mokslininkai tikisi, kad geriau suprasdami, kaip vaizdinė informacija apdorojama depresija sergančių žmonių smegenyse, ateityje galėtume geriau pritaikyti gydymo metodus. Tyrėjai norėjo išanalizuoti, kaip smegenų žievė, atsakinga už penkiais jutimo organais gaunamų pranešimų priėmimą, susitvarko su optine apgaule, todėl atliko eksperimentą su 111 žmonių, patyrusių gilią depresiją, ir 29 su šia liga nesusidūrusiais asmenimis.

Aktyvūs ingredientai kosmetikoje: kaip jie veikia ir ką būtina žinoti
Renkantis kosmetiką, verta ne tik paskaityti produkto aprašymą ant pakuotės, bet ir atidžiau panagrinėti sudėtį. Nereikia išmanyti visų kosmetikoje naudojamų medžiagų, bet aktyviuosius ingredientus žinoti verta. Sveikos odos instituto ekspertė Ramunė Uosienė sako, kad pavasarį verta didesnį dėmesį skirti odos drėkinimui, vitaminų poveikiui.

5 būdai padėti sau, kai pandeminis režimas ima „rauti stogą“
Pandeminiai metai daugelio kasdienybę apvertė 360 laipsnių kampu. Sumažėjęs koncentracijos lygis, pablogėjusi savijauta, nuolatinis nerimas, išsekimas, depresijos požymiai – būklės, kurias praėjus vieniems pandeminiams metams patiria daugelis iš mūsų. To priežastis – gyvenimas nežinomybėje, nepastovumo ir nesaugumo jausmas, baimė likti be darbo, prarasti socialinius ryšius bei įgūdžius.

Oras, vanduo, maistas – kas dar būtina gyvybei?
Suaugusiam sveikam žmogui rekomenduojama per parą miegoti 7–9 val., tačiau palaikyti normalias gyvybines funkcijas neužtenka suskaičiuoti lovoje praleistų valandų. Vaistininkė Inga Norkienė sako, kad svarbu ir miego kokybė. Miegodami praleidžiame beveik trečdalį savo gyvenimo, o gera miego kokybė padeda palaikyti žmogaus fizinę, psichinę ir emocinę gerovę. Tiesą sakant, miegas toks svarbus, kad be jo žmogus tiesiog numirtų – kaip ir be maisto, vandens ar oro. Pasaulio sveikatos organizacija (PSO) miegą įvardija kaip vieną svarbiausių fizinės sveikatos komponentų, kurio pagrindinė funkcija – atkurti organizmo jėgas.

Užsienio lietuviai varžėsi Lietuvių kalbos dienų viktorinoje
Valstybinė lietuvių kalbos komisija š. m. kovo 19–21 dienomis organizavo virtualią Lietuvių kalbos dienų viktoriną užsienyje gyvenantiems lietuviams. Visas tris dienas vykusioje viktorinoje pagilinti žinias apie lietuvių kalbą, Lietuvos kultūrą ir istoriją individualiai galėjo tiek suaugusieji, tiek vaikai ir jaunuoliai, nes organizatoriai buvo parengę du klausimų paketus pagal amžiaus grupes.

PLB XVI Seimo nepaprastajai sesijai pasibaigus
Prieš savaitę man pačiam gana netikėtai mane pasiekė prašymas parašyti straipsnį apie Nepaprastąją XVI PLB Seimo sesiją, kuri įvyko šių metų kovo 6 d. per „Zoom“ programą. Taip jau yra, kad 2018 metais buvau išrinktas atstovauti JAV lietuvių bendruomenei Pasaulio Lietuvių Bendruomenės Seime. Išrinktųjų asmenų kadencijos tęsiasi trejus metus, iki kitų rinkimų. Šiais metais turėjo įvykti nauji rinkimai, o vasarą Lietuvoje, Seimo rūmuose, turėjo susitikti naujai išrinkti kraštų lietuvių bendruomenių atstovai. Tačiau visuotinė pasaulio gyvenimo tėkmė, kaip mes gerai žinome, yra labai drastiškai pandeminio viruso sujaukta. Pandemija kiekvieną valstybę veikia skirtingai, priklausomai nuo tos šalies vadovybės sugebėjimo vadovauti savo šalies visuomenei kovoje su liga.

Pandemijos valdyme svarbūs ir vaikai: kada juos galima bus skiepyti?
Vaikai nėra COVID-19 rizikos grupėje, tačiau manoma, kad suvaldyti pandemijai reikės skiepyti ir juos tam, kad kuo didesnė visuomenės dalis turėtų atsparumą koronavirusui ir jis turėtų mažiau galimybių plisti. Vakcinų gamintojai jau atlieka vakcinos nuo COVID-19 klinikinius tyrimus su vaikais.

Amerikiečių komanda atliko giliausią pasinėrimą prie nuskendusio laivo liekanų
JAV eskadrinis minininkas, nuskandintas per Antrąjį pasaulinį karą ir dabar gulintis ant vandenyno dugno netoli Filipinų krantų beveik 6,5 km gylyje, buvo apžiūrėtas per iki šiol giliausią pasinėrimą lankant nuskendusių laivų liekanas, pranešė viena amerikiečių tyrinėtojų komanda.

Lietuvos Respublikos Prezidento Gitano Nausėdos ir ponios Dianos Nausėdienės sveikinimas šalies žmonėms šv. Velykų proga
Mielieji, šv. Velykos visada žadina Atgimimo viltį! Jokios negandos nepajėgios užgožti tos Vilties. Mums visiems dabar labai nelengva. Šiandien mums ypatingai reikia santarvės ir vienybės. Supratimo, kad esame stipri ir kantri tauta. Tauta, kuri atgimsta po sudėtingiausių išbandymų. Mes nugalėsime, kaip jau nugalėjome daugel kartų mūsų istorijoje. Kovokime vienas už kitą, atsiremkime vienas į kitą, padėkime vienas kitam. Vilties ir giedros Jūsų širdyse! Tegul Prisikėlimo džiaugsmas įkvepia ir suvienija mus visus! Velykų rytmetis visada išaušta ir tai visada šviesos rytas. Tegul jis atneša į Jūsų namus santarvę ir meilę. Sveiki sulaukę šv. Velykų!  

Kaip senovės lietuviai švęsdavo Velykas?
Velykos – pati džiugiausia ir labiausiai laukiama pavasario šventė. Šiemet jas švenčiame balandžio 4 dieną. Ką žinome apie Šv. Velykų papročius ir tradicijas? Velykos – gamtos atbudimo, džiaugsmo ir linksmybių šventė. Senovės lietuviams tai buvo didžioji pavasario šventė, kuri dabar atitinka krikščionių šventų Velykų laiką. Švenčiama visada pirmąjį mėnulio pilnaties sekmadienį po pavasario lygiadienio. Todėl ir vadinama kilnojama švente. Velykų data įvairiais metais gali kisti nuo kovo 22 iki balandžio 25 dienos. Kai kas mano, kad Velykų pavadinimas kilęs iš žodžio „vėlės“. Seniau buvo tradicija tą dieną lankyti mirusiųjų kapus, nunešti jiems maisto – kiaušinių. Mūsų protėviai tikėdavo, kad, atėjus pavasariui, vėlės atsikelia iš žemės. Pirmasis perkūnas jas priversdavo sugrįžti į kapus. Tikėta, kad mirusiųjų vėlės pasirodo su atgimstančia gamta ir pasitraukia po pirmojo Perkūno.