Paskui svajonę su Lietuva širdy
Lengvai bendraujantis, meniškos sielos Saulius Marijus Udra vadinamojoje svajonių šalyje JAV gyvena ilgiau kaip 20 metų, bet Lietuva jam lieka svarbiausia. Ir ne veltui Centrinio New Jersey apylinkė didžiuojasi turinti tokį aktyvų renginių dalyvį, reiklų ir stiprų, inovatyvų, pilietišką bei tvirtos nuomonės apylinkės narį – jis savo indėliu padėjo tvirtai gyvuoti šiai lietuvių bendruomenei. 2011 metais jam įteiktas apdovanojimas „Centrinio New Jersey lietuvis” tai įrodo. Su Sauliumi Marijumi Udra kalbamės apie lietuvių bendruomenės veiklą ir kaip atsiranda noras joje dalyvauti, apie patriotizmą, kartų skirtumus ir, žinoma, apie laimę.

Ponia Diana Nausėdienė ir mažieji pasaulio lietuviai susitiko vasaros stovykloje
Praėjusios savaitės pabaigoje šalies pirmoji ponia Diana Nausėdienė aplankė lituanistinių mokyklų vaikus Paršežerio stovyklavietėje. Šiemet čia stovyklauja 79 lietuviškų šaknų turintys 7-15 metų amžiaus vaikai iš įvairių pasaulio šalių – Anglijos, Airijos, Ispanijos, Islandijos bei Lietuvos.

Kinija nutraukia ryšius su Lietuva
Kinija atšaukia ambasadorių Vilniuje, antradienį pranešė Lietuvos Užsienio reikalų ministerija (URM). Ji teigia, kad antradienį Kinijos Užsienio reikalų ministerija informavo Lietuvos kolegas dėl savo ambasadoriaus Vilniuje atšaukimo konsultacijoms, argumentuojant Lietuvos pozicija Taivano atžvilgiu. Kinija pasiūlė konsultacijoms atšaukti ir Lietuvos ambasadorių Pekine.

Koks yra Mažosios Lietuvos istorijos naratyvas?
Mažosios Lietuvos kultūros istorija itin brangintina lietuvių tautai ir valstybei. Čia, tuometinėje Prūsijos kunigaikštystėje, kurios dalis buvo vadinama Mažąja arba Prūsų Lietuva, remiant Prūsijos kunigaikščiui Albrechtui Brandenburgiečiui, 1547 m. užgimė pirmoji lietuviška knyga – „Katekizmas“ („Catechismusa prasty szadei“), parašyta talentingo Karaliaučiaus universiteto teologijos studento Martyno Mažvydo, kurį į Karaliaučių pasikvietė pats kunigaikštis Albrechtas.

Lietuvė iš Irako Kurdistano papasakojo, ką apie migraciją girdi vietos gyventojai – žinios ateina ne iš Lietuvos
Nors į Lietuvą patenkančių nelegalių migrantų srautai pastaruoju metu sumažėjo, krizė vis dar tęsiasi. Irako Kurdistane gyvenanti lietuvė Agnė Vasiliauskaitė LRT TELEVIZIJOS laidoje „Laba diena, Lietuva“ pasakojo, kad šalies žiniasklaida dažniau remiasi Baltarusijos bei Rusijos šaltiniais, todėl neretai faktai apipinami melagienomis ir vietos gyventojai girdi klaidingą informaciją.

Ar čia jau dugnas?
Įvertinus 150 miestų viešųjų paslaugų kokybę ir biudžeto dydį per capita, Čikaga atsidūrė beveik paskutinėje vietoje – tai tik patvirtino tai, ką čikagiečiai ir taip žinojo. Mokesčių mokėtojų buvo paprašyta mokėti daugiau už vandenį ir nuotekų tvarkymą, 3 centais daugiau už galoną benzino, pavėžėjimo paslaugas, kitus mokesčius, baudas ir įvairius mokėjimus. Čikagos 10.25 % pardavimo mokestis yra didžiausias iš visų didžiųjų šalies miestų. Net už „Spotify“ klausymą ir „Netflix“ žiūrėjimą reikia mokėti 9 % pramogų mokestį.

„Maidanas“ Vilniuje?
Rusijos valdžia ir šalies propagandinė „žiniasklaida“ jau sureagavo į protestą Lietuvoje, kuris trečiadienio naktį baigėsi protestuotojų išvaikymu. Rusijos užsienio reikalų ministerijos atstovė Marija Zacharova protestų Lietuvoje fone atkreipė dėmesį į Vakarų šalyse dingusią „liberalią atjautą“. Jos įrašą „Telegram“ kanale cituoja Lenta.ru.

Burbuliniai „maršistai“ ir burbulinės riaušės
Apie komunikacinių burbulų efektą diskutuojame nuo „Brexito“ pradžios 2016 m. Būtent „Kembridžo analitikai“ rado algoritmus, kuriais socialiniuose tinkluose ir socialinėje tikrovėje galima atrasti ir bendrauti, audrinti ir politizuoti tuos žmones, kurie politikoje paprastai nedalyvauja ir jų dėka realizuoti vienus ar kitus radikalius projektus.

Kokių medžiagų trūkumą gali rodyti įvairūs maisto potraukiai?
Tam tikro maisto produkto užsimanymas nebūtinai reiškia tai, kad norima konkrečiai to produkto. Tai gali būti ir signalas, kad organizmui trūksta tam tikrų vitaminų ar mikroelementų. Vaistininko Tado Labanausko teigimu, visi esame pripratę jausti alkį ar troškulį. Jei nebūtų šių jausmų, tai greičiausiai mirtume vien dėl to, kad pamirštumėme laiku pavalgyti.

Knygų industriją sukrėtė „TikTok“: kaip socialinis tinklas skatina jaunimą skaityti?
Knygų skaitymas per karantiną ženkliai išaugo bei neaplenkė ir socialinio tinklo „TikTok“. Skaitytojų bendruomenei ėmus ypač aktyviai dalintis knygų apžvalgomis ir rekomendacijomis, paieškų su grotažyme #BookTok skaičius kovą, lyginant su rugpjūčiu, išaugo daugiau nei du kartus – nuo 5,8 mlrd. iki 15,5 mlrd., skelbia socialinio tinklo duomenys.

Ar paveldėtas aukštas cholesterolis yra kraujotakos sistemos ligų nuosprendis?
Širdies ir kraujagyslių ligos (ŠKL) yra dažniausiai amerikiečių gyvybes nusinešanti priežastis. Jungtinėse Valstijose nuo ŠKL kas 36 sekundes miršta po žmogų. Kasmet nuo šių ligų miršta apie 655 tūkstančius amerikiečių, o tai yra ketvirtadalis visų mirčių. Vilniaus universiteto profesorius, Širdies ir kraujagyslių klinikos kardiologas Pranas Šerpytis perspėja: ypač dažnas tokių ligų sukėlėjas – genetiškai paveldimas aukštas cholesterolis. Per didelis jo kiekis gali užblokuoti kraujagysles ir taip padidinti infarkto ar insulto pavojų, tačiau, norint išvengti šios rizikos, reikėtų pradėti keisti gyvenimo būdą.

Kodėl vieniems žmonėms skiepų šalutinis poveikis pasireiškia stipriau nei kitiems?
Vakcinos tarsi parodo imuninei sistemai grėsmę organizmui keliančio mažo smurtautojo (pvz., viruso ar bakterijos) atvaizdą. Tai paskatina imunologines priešgaisrines pratybas prieš įsibrovėlį, leisiančias organizmui kur kas greičiau ir tinkamiau sureaguoti tikrojo „gaisro“ atveju. Šis imuninis atsakas ir gali sukelti tam tikrą šalutinį poveikį, rašo „Science Focus“.