J. Udrienė: „Mūsų, vyresniųjų, pareiga – padėti būsimiems lyderiams”
Janina Udrienė, JAV Lietuvių Bendruomenės (LB) Krašto valdybos narė, vasario 16-ąją šventė garbingą sukaktį. Tie, kas nors truputį yra susipažinę su JAV LB veikla, net jei asmeniškai nepažįsta gerbiamosios Janinos, tikrai yra girdėję šios darbščios moters pavardę.  Lietuviškas identitetas jai nėra vien tušti žodžiai. Nuo jaunystės aktyvi visuomenininkė Janina daug širdies ir laiko skyrė ir tebeskiria lietuvybei puoselėti bei išsaugoti. Ji ir šiandien uoliai dirba JAV LB valdyboje, neatsisako talkinti Dievo Apvaizdos parapijai, jai rūpi lietuvių jaunimo ateitis. Su Janina Udriene kalbamės apie nelengvą patirtį bėgant nuo komunistinio smurto, įsikūrimą JAV, kartų konfliktą ir nenuilstamą darbą lietuvybei puoselėti bei išlaikyti.  

Naujausioje profesoriaus Alfonso Eidinto knygoje dėmesys masinei išeivystei
Šiemet skaitytojus pasiekė Mokslo ir enciklopedijų leidybos centro Vilniuje išleista Alfonso Eidinto monografija „Lietuva ir masinė išeivystė 1868–2020 metais“. A. Eidintas – Lietuvos istorikas, diplomatas, profesorius, išleidęs apie tris dešimtis knygų lietuvių diasporos, XX a. Lietuvos istorijos, šiuolaikinės diplomatijos ir kitais klausimais. Leidinio platinimo vietose internete yra pateiktas toks monografijos aprašas: „Alfonso Eidinto knygoje „Lietuva ir masinė išeivystė 1868–2020 metais“ aptariamos masinės lietuvių emigracijos bangos, jų atsiradimas ir Lietuvos visuomenės bei politikų reakcija į jas. Keliamas nepaprastai svarbus klausimas – kaip emigracijos centrų buvimas veikia dabartinę išeivystę, koks yra tėvynės poveikis išeivijai, kaip tai veikia tautos egzistenciją, kokios kyla mintys dėl pačios emigracijos ir jos naudingumo ar žalos tautos bei valstybės raidai“.

Įkurta Lituanistinių mokyklų asociacija
Užsienio lituanistinių mokyklų mokytojai susivienijo ir įkūrė Lituanistinių mokyklų asociaciją, o prie jos jau prisidėjo daugiau nei 50 lituanistinių mokyklų iš visų žemynų – nuo Šiaurės ir Pietų Amerikos iki Australijos ir Europos, rašoma asociacijos pranešime žiniasklaidai.

Izraelio prezidentu išrinktas iš Lietuvos kilęs Isaacas Herzogas
Izraelio politikos veteranas Isaacas Herzogas, iškilios politikų šeimos narys, trečiadienį buvo išrinktas parlamento nauju žydų valstybės prezidentu. Herzogo kandidatūrą 120 vietų Knesete palaikė 87 įstatymų leidėjai. Jo varžovė buvo 67 metų Miriam Peretz, anksčiau dirbusi mokyklos direktore vienoje nausėdijoje. Ji buvo praminta „sūnų motina“, kai prarado du iš šešių savo vaikų, kai jie tarnavo Izraelio kariuomenės karininkais.

JAV senatorius: nuo pat Antrojo pasaulinio karo nematėme tokios agresijos
Nuo pat Antrojo pasaulinio karo nematėme tokios agresijos. Turime prieš ją pasisakyti ne tik mes, bet ir visa pasaulio bendruomenė, tikina Vilniuje viešintys Jungtinių Valstijų senatoriai, komentuojantys Kremliaus veiksmus, taip pat ir Baltarusijos režimo agresiją prieš opozicijos aktyvistus.

Marija Clara: „Tikiuosi garsinti Lietuvos vardą pasaulyje“
Lietuvos ir pasaulio muzikinėje padangėje suskambo negirdėti akordai ir ėmė kilti naujas talentas. Charizmatiška, spalvinga, žavi išskirtinio, aksominio  balso savininkė Marija Clara (tikr. vardas Marija Villar de Rohde) drąsiai ir užtikrintai žengia solinės dainininkės keliu. Scenos slapyvardis Marija Clara – tai dainininkės du vardai, vienas krikšto, kitas sutvirtinimo vardas – pasirinktas, kad būtų lengviau įsimenamas ir ištariamas užsienio melomanams. Jos muzika alsuoja RnB, soulo dvasia, tačiau galima atrasti ir džiazo elementų. Dainos – tarsi gyvenimo dienoraštis, kuriame atsiskleidžia vidinės būsenos, idėjos ir išgyvenimai.

Druskininkai ruošiasi Pasaulio lietuvių žaidynėms
Pasiruošimas 2022 m. Druskininkuose vyksiančioms XI Pasaulio lietuvių sporto žaidynėms įgauna pagreitį – praėjusią savaitę specialiai šių žaidynių organizavimui sudaryta darbo grupė apsisprendė dėl svarbių organizacinių klausimų.

Ilgaamžiškumo paslaptys ir mitai
Jei ieškotumėte informacijos, ką reikia daryti, norint ilgai gyventi, rastumėte daug receptų. Štai japonai pakyla nuo stalo dar nepajutę sotumo jausmo, graikai vartoja daug alyvuogių aliejaus, indai pakeičia druską prieskoniais, ispanai miega siestos metu, kinai geria žaliąją arbatą, o olandai mina dviračius. Visi šie įpročiai kalba apie sveiką gyvenseną, nors pasaulyje galima buvo sutikti ir labiau egzotiškų būdų ilginti gyvenimą – senosios civilizacijos ir viduramžių alchemikai į gyvybės eliksyrus dėjo gyvsidabrį ir nuodus. Vardan kuo ilgesnio gyvenimo žmonės badavo, laikėsi celibato, gėrė ožkų ir net moterų pieną.

Artritas arba artrozė gyvenimą gali pakeisti nebeatpažįstamai
Egzistuoja mitas, kad sąnarių skausmai ir ligos kamuoja tik vyresnio amžiaus žmones. Vis dėlto, peties skausmas – dažna problema tiek tarp jaunų, tiek tarp vyresnių žmonių, o simptomus ignoruojant ši bėda vėliau gali smarkiai pabloginti gyvenimo kokybę. Dažniausiai peties skausmas kyla dėl nedidelių traumų ar pernelyg didelio fizinio krūvio. Tačiau dėl šių priežasčių atsiradęs skausmas yra trumpalaikis, nesukelia negrįžtamų sąnario pakitimų ir pacientai sėkmingai jį išsigydo savarankiškai. Pacientai kreipiasi į gydytoją pagalbos, kai savarankiškas gydymas būna neveiksmingas arba sąnario būklė pradeda blogėti. Peties sąnario skausmas gali atsirasti ne tik dėl jo struktūrų pažeidimo (kremzlės, sausgyslių, raiščių), bet ir dėl kitų organų sistemų ligų.

Daržovės – ne vien salotoms (receptas)
Remiantis Pasaulio sveikatos organizacijos rekomendacijomis, daržoves ir vaisius reikėtų valgyti ne mažiau kaip penkis kartus per dieną, tačiau statistika rodo, kad daržovių vis dar suvartojama per mažai. Reguliarus daržovių ir vaisių vartojimas yra itin svarbus ir daržovės turėtų sudaryti didesnę dalį lėkštės. Remiantis Sveikatos ministerijos duomenimis, žmogui per dieną jų suvartoti reikėtų bent 400 gramų. Rekomenduojama per dieną suvalgyti apie 3–5 porcijas daržovių ir 2–4 porcijas vaisių.

Profesinio perdegimo sindromas – kas tai ir kaip jo išvengti?
Dažnai socialinėje erdvėje girdime apie perdegimą profesinėje srityje galimai dėl neigiamos  aplinkos, ribotų darbo resursų  ar jo valdymo efektyvumo trūkumo. Tokios istorijos baigiasi įvairiais scenarijais – darbo pakeitimu, emociniu lūžiu, pertrauka nuo bet kokios veiklos ar dar liūdniau.

Kas slypi respublikoniškame $928 milijardų infrastruktūros plane?
Senato respublikonai ketvirtadienį pristatė savo infrastruktūros planą kaip kontrapasiūlymą prezidento Bideno planui, abiem pusėms toliau bandant atrasti taip reikalingą kompromisą.