Šimtai Afrikos ekstremistų pripažino, jog jų vyriausybės veiksmai, kuriais buvo bandoma kovoti su terorizmu, privertė juos prisijungti prie ekstremistiškų grupuočių.
Per pastaruosius šešerius metus dėl ekstremizmo Afrikoje žuvo daugiau nei 33 tūkstančiai žmonių, kilo masinė emigracija, kuri sukėlė arba apsunkino humanitarinę krizę.
„Paradoksalu, tačiau daugeliu atvejų būtent vyriausybės veiksmai privertė individus prisijungti prie Afrikos ekstremistų grupuočių,“ – rašoma „Journey to Extremism“ pranešime.
Iš daugiau nei 500 buvusių kovotojų grupuočių narių 71 procentas teigė, jog prisijungti prie teroristų juos paskatino „vyriausybiniai veiksmai“, tokie kaip „šeimos nario ar draugo mirtis“ bei „šeimos nario ar draugo sulaikymas“.
Dažnai ypatingai griežtos taktikos, kuriomis naudojasi pareigūnai, sulaukė kritikos tiek iš žmogaus teisių grupių, tiek iš saugumo ekspertų.
Tyrėjai pabrėžia, jog prie ekstremizmo individus privesti gali įvairūs veiksniai, o vyriausybių naudojamos taktikos negali paaiškinti nei ekstremistinių ideologijų plitimo, nei jų patrauklumo. Vienas iš pagrindinių veiksnių yra ekonominė ir politinė marginalizacija.
Dauguma teroristinių organizacijų rekrūtų yra kilę iš karo lauko zonų bei šalies pakraščių – vietų, kurios labai ilgą laiką kenčia nuo marginalizacijos. Dauguma apklaustųjų liejo nepasitenkinimą savo ekonomine padėtimi ir pripažino, jog prisijungimo prie ekstremistų metu jiems labiausiai reikėjo darbo. Kai kurios grupuotės mokėjo atlyginimus, kurie buvo daug didesni nei vidutinis.
Apklausti rekrūtai taip pat atskleidė aiškią pagiežą vyriausybei – 83 procentai tikėjo, kad jų vyriausybė siekė tik savo interesų, o 75 procentai nepasitikėjo nei vienu politiku ar vyriausybine saugumo tarnyba.
Tarp kitų ekstremizmą skatinančių faktorių yra išsilavinimo trūkumas, tėvų stoka vaikystėje bei tik minimalus Islamo pagrindų suvokimas.
Tyrimo rezultatai taip pat atskleidė tam tikrus skirtumus tarp Afrikos ir kitų regionų, tokių kaip Vidurio Rytai bei Europa.
Priešingai nei kitose vietovėse didžioji dalis verbavimo Afrikoje vyksta individualiai, o ne internete, kadangi interneto vartotojų skaičius žemyne yra ganėtinai mažas. Tyrimo autorius Mohamedas Yahya teigia, jog tai gali pakisti, gerėjant susisiekimui.
Kai kurie Afriką laiko naujuoju džihadistų operacijų frontu. Nepaisant Nigerijos vyriausybės tvirtinimų, Boko Haram šiame regione vis dar klesti. Nuo balandžio mėnesio teroristai, neretai naudodami moteris ir vaikus kaip mirtininkus, nužudė beveik 400 žmonių.
Su al-Shabaab ekstremistais jau kurį laiką susidoroti nesugeba ir Kenijos vyriausybė. Per pastarąsias savaites šalies Lamu provincijoje teroristai nužudė daugiau nei 20 žmonių.
„Šis tyrimas siunčia nerimą keliančią žinutę, jog Afrika silpsta prieš ekstremizmą,“ – kalbėjo JT Plėtros programos Afrikoje direktorius Abdoulaye Mar Dieye.
Nors daugiau nei pusė apklaustų buvusių teroristų teigė, jog prie ekstremistų prisijungė religiniais sumetimais, 57 procentai pripažino, kad visiškai nesupranta arba labai prastai supranta religinius tekstus, arba visai jų neskaito.
Dauguma analitikų ir įstatymų leidėjų dėl ekstremizmo plitimo kaltino religinį lavinimą. Šis tyrimas atskleidė, jog tinkamas religinis išsilavinimas gali padėti išvengti ekstremistų gretų didėjimo.
Dauguma apklaustųjų pritarė idėjai, jog jų „religijai kilo grėsmė“.
„Ideologija yra sėkminga tada, kai individai gali kautis prieš tai, nuo ko kenčia. Tai gali būti vaizduojama kaip vyriausybė ar kokia tarptautinė sąmokslo teorija,“ – aiškino tyrimo autorius Mohamedas Yahya.
